Lietuvoje klesti svetimų žemių augalai ir gyvūnai (3)

Uosialapis klevas

Augalų ir gyvūnų rūšys, patekusios į naujas, joms neįprastas gamtos buveines, gali nustelbti vietinę augaliją bei gyvūniją ir pakenkti aplinkai. Tokie organizmai vadinami invazinėmis rūšimis. Pastaruoju metu šios gyvūnų ir augalų rūšys kelia nemažą grėsmę visos Europos gamtinei biologinei įvairovei. Todėl tiek Lietuvoje, tiek kitose ES šalyse imtasi priemonių kovoti su invazinėmis rūšimis.

Invazinės rūšys kelia pavojų šalies biologinei įvairovei

Viena didžiausių šiuolaikinių grėsmių biologinei įvairovei yra svetimžemių rūšių skverbimasis. Invazinių rūšių augalai ir gyvūnai pasižymi tuo, kad jei jiems tiko gyvenamoji biologinė aplinka, tuomet šios rūšys pradeda greitai daugintis ir plisti, išstumdamos iš aplinkos aborigenines vietines rūšis. Ši problema yra aktuali ir Lietuvoje. Ir kaimo, ir miesto gyventojas tikriausiai pažįsta Sosnovskio barštį, kuris yra išplitęs praktiškai visoje Lietuvos teritorijoje, auga pakelėse, netoli gyvenviečių. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus teigimu, tai augalas, kuris užgožia kitą biologinę įvairovę. Jis yra ne tik agresyvus aplinkai, bet gali kelti ir pavojų žmogui.„Vasarą užfiksuojama nemažai nudegimų nuo šio augalo, nes, prisilietus prie Sosnovskio barščio, kūną nusėja pūslės. Todėl būtina nuo šio augalo laikytis atokiau“, – teigia Aplinkos ministerijos atstovas. Šis augalas pažeria itin daug sėklų, sparčiai plinta ir yra sunkiai naikinamas.

Kitos Lietuvoje gausiai paplitusios invazinės augalų rūšys – gausialapiai lubinai, daugelio žmonių atpažįstami kaip gražūs pievų augalai, ir uosialapiai klevai, kurie konkuruoja su gluosniais, jų mediena menkavertė, o žiedadulkės gali kelti alergiją.

Tarp gyvūnų rūšių, anot S. Paltanavičiaus, daugiausia rūpesčio kelia po šalį paplitusios kanadinės audinės, į Lietuvą iš Kaliningrado fermų Nemunu atplaukusios Antrojo pasaulinio karo metais, ir mangutai (usūriniai šunys), kurie pirmiausia buvo veisiami Baltarusijoje. Invazinėmis Lietuvoje šiuo metu oficialiai įvardijama devyniolika augalų ir gyvūnų rūšių, nors, specialistų skaičiavimais, jų galėtų būti dar gerokai daugiau.

Sudėtingai kovai  su invazinėmis rūšimis – didelis dėmesys

Kova su invazinėmis augalų ir gyvūnų rūšimis yra ganėtinai sudėtinga, todėl tam skiriama ypač daug dėmesio. Pasak S. Paltanavičiaus, šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamas Europos Sąjungos sanglaudos fondo finansuojamas „Invazinių rūšių plitimo sustabdymo projektas“, kurio tikslas –sustabdyti septynių invazinių rūšių plitimą šalyje. Nuo šių metų prasidės trijų augalų rūšių – Sosnovskio barščio, gausialapio lubino, uosialapio klevo – ir keturių gyvūnų rūšių – manguto (usūrinio šuns), kanadinės audinės, rainuotojo vėžio ir nuodegulinio grundalo – plitimo sustabdymas.

Plitimui sustabdyti bus imtasi įvairių veiksmų, pavyzdžiui, iki kelių metrų aukščio išaugantis gajus Sosnovskio barštis, pasiekęs pusės metro aukštį, bus naikinamas herbicidais. Jei augalai jau didesni nei 50 centimetrų, herbicidai gali būti neveiksmingi, tuomet Sosnovskio barščiai bus naikinami mechaniniu būdu – augalus reikės po keletą kartų pjauti, kol jie nespės išbarstyti sėklų. Kanadinės audinės ir mangutai bus medžiojami. Aplinkos ministerijos atstovo teigimu, būtina užkirsti kelią, kad tiek invaziniai augalai, tiek gyvūnai negalėtų daugintis. Šis projektas įgyvendinamas Lietuvos saugomose teritorijose.

Nors Lietuvoje invazinių rūšių daroma žala nėra apskaičiuota pinigine išraiška, tačiau akivaizdu, kad ji yra didžiulė. Europos Sąjungoje skaičiuojama, kad invazinių rūšių gamtos turtams padaroma žala gali siekti 12 mlrd. eurų per metus. Iki šiol Europos aplinkoje randama daugiau kaip 11 000 svetimų rūšių, iš jų 10–15 proc. yra tapusios invazinėmis. Jų plitimą spartina besiplečianti prekyba, turizmas ir tarpvalstybinis krovinių vežimas.

Europos Komisija imasi priemonių, kad jų patekimo ir paplitimo pavojus būtų sumažintas iš esmės. Siekiama sumažinti neigiamą poveikį ne tik biologinei įvairovei, bet ir visuomenei ir ekonomikai. Juk invazinės rūšys kenkia ir žmonių sveikatai, žuvininkystei, žemės ūkiui, maisto produktų gamybai.