Ar jau po 3 metų Lietuva turės savo kosminį palydovą? (2)

Žemė. NASA nuotr.

Žemė. NASA nuotr.

Žinių ekonomikos forumas ir Lietuvos kosmoso asociacija kovo 27 d. organizavo seminarą „Pirmieji pilotiniai Lietuvos mažieji palydovai“. Seminare buvo pristatyti pirmieji Lietuvos pilotiniai mažieji palydovai ir pasidalinta mažųjų palydovų kūrimo patirtimi.

Algirdas Stonys, UAB „Telesoftas“ direktorius, pristatė „CanSat“ palydovą, kurtą pagal Europos kosmoso agentūros „SpaceMaster“ programą. Palydovas kurtas kartu su įmonės studentais – darbuotojais. „CanSat“ projekto esmė – leisti studentams pritaikyti įgytas žinias praktikoje. Darbas vyko 5-6 žmonių grupėse, suformuotose tokiu būdu, kad grupėje būtų įvairių sričių ekspertų.

Vidmantas Tomkus, Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius, aptarė 2010 m. įvykusio pirmojo nanopalydovų misijos idėjų  konkurso (MIC-1) rezultatus, pristatė antrojo konkurso (MIC-2) kvietimą ir reikalavimus ir pakvietė visus aktyviai jame dalyvauti.

Vytenis Buzas ir Laurynas Mačiulis, VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai sprendimai“ atstovai, pristatė nanopalydovo termosferos tyrimams su aktyvia orbitos palaikymo ir korekcijos sistema koncepciją tarptautiniam projektui „QB50“.  Šio projekto programoje numatyta vienu metu į kosmosą iškelti iki 50 nanopalydovų – mažųjų palydovų, sudarytų iš 100 x 100 x 100 mm formato kubų, kurių viename palydove gali būti iki trijų. Tarp tų 50 gali būti ir lietuviškas. Planuojama įtaisyti korekcinį variklį, kurio pagalba bus galima nanopalydovo buvimą orbitoje prailginti iki kelių metų. Be variklio palydovas išbūtų iki 3 mėnesių. Nanopalydovo termosferos tyrimams su aktyvia orbitos palaikymo ir korekcijos sistema iškėlimas planuojamas 2015 m., o iškėlimo į orbitą kaina sieks 40 000 eurų.

Nanopalydovas. VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai sprendimai“ nuotr.

Nanopalydovas. VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai sprendimai“ nuotr.

Domantas Bručas, Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius, aptarė nanopalydovo su unikalia moksline – bandomąja įranga konstravimą. Projekto mokslinis tikslas – žemutinės žemės termosferos tyrimas nanopalydovų tinklo pagalba. Mažasis palydovas bus dviejų kubų dydžio, taigi, atitinkamai bus mažesnė ir jo iškėlimo kaina – apie 20 000 eurų. Projekto startas planuojamas 2015 metų viduryje.

Lietuvių ambicijoms įrašyti mūsų šalį į kosminių valstybių sąrašą gali sutrukdyti „QB50“ projekto dalyvių sąrašo ribotumas. Greitai po projekto paviešinimo buvo gauta 70 paraiškų, nors nemaža dalis pretendentų manė, kad už palydovų iškėlimą neteks susimokėti patiems.

Kita priežastis yra patikimumas. Raketos, kuriomis bus keliami šie mažieji palydovai yra balistinio pobūdžio ir patikimumas nėra šimtaprocentinis. Yra galimybė apdrausti, bet tai padaryti yra labai sudėtinga, todėl lietuviški palydovai bus skraidinami be garantijos.

Kategorijos: Lietuvoje, Mokslas, Naujienos, Technika ir technologijos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , .

2 komentarai

  1. Plieno kardas:

    Ir kokiam velniui reikia kosmosa dergti tais dvigubais lietuviskais viedrais, geriau uzsiimkir kuo nors naudingu ant Marijos zemes.

    • Arūnas Rasakevičius:

      Plieno kardui pagaminti nereikia kosminių technologijų. Nenuostabu, kad tamstai tai atrodo absurdiška, bet plieno kardais jau senokai nebesisvaidoma ir Pasaulis gerokai pasikeitė nuo tų laikų…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *