Neišgydyta anemija dažnai atsiveja iš paauglystės (0)

Ovidijus Aleksas, www.sveikatossodas.lt
efoto.lt, G.Ryženino nuotr.

efoto.lt, G.Ryženino nuotr.

Geležies stokos anemija (mažakraujystė) galėtų būti viena lengviausiai diagnozuojamų ligų – įsitikinę specialistai. Tačiau mūsų visuomenei reikia daugiau žinių apie paslėptos anemijos pavojų, o šeimos gydytojams – realių galimybių anksti ištirti silpstantį kraują.

Jei sulaukus pavasario krito darbingumas, padidėjo mieguistumas ar nervingumas, neskubėkite to priskirti įprastam sezono nuovargiui ar metų naštai. Be abejo, po žiemos sąstingio, vitaminų trūkumo organizmas natūraliai pasilpsta. Tačiau gali būti, kad gyvybines jėgas veržia geležies stokos anemija.

Apie slaptosios epidemijos pavojų primena sveikatos profilaktikos akcija „Nusimesk anemijos kilpą!“, kurią įvairiuose šalies miestuose iki balandžio pabaigos tradiciškai rengia atestuotų medicininių tyrimų laboratorijų tinklas „Medicina practica“.

„Labai svarbu, kad anemiją medikai pagaliau pripažino patologine būkle. Anksčiau neretai buvo aiškinama, kad mažakraujystė – tai tik kitų ligų simptomas. Pacientui kartais net priekaištaudavo, kad jis be reikalo varsto gydytojo duris, siūlydavo apsilankyti pas neurologą ar psichiatrą. Iš tiesų toks požiūris stebino. Juk negydoma anemija gali turėti lemtingų pasekmių“, – sakė „Medicina practica“ laboratorijos vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas.

Gydytojas Svajūnas Barakauskas
Gydytojas Svajūnas Barakauskas

Jis atkreipė dėmesį, kad reikia žengti dar toliau – laiku diagnozuoti paslėptą anemiją. Kaip tvirtinama, žmonių, kuriems pradeda trūkti geležies, yra 2-3 kartus daugiau nei sergančių jau išryškėjusia mažakraujyste.

Trikdo net mažas geležies trūkumas

Anemija susergama, kai kraujyje pradeda trūkti deguonį nešančių eritrocitų ir hemoglobino. Senkant organizmo geležies atsargoms, kraujas silpsta, bet žmogus iš pradžių beveik nepastebi jokių ligos požymių.

Tuo metu organų aprūpinimas deguonimi blogėja. Sekinamas organizmas stengiasi kompensuoti jo trūkumą: greitėja kraujo apytaka, apkraunama širdis, kenčia smegenys, raumenys ir kt. Pradeda silpti imuninė sistema, apima nuovargis, mieguistumas, dirglumas, mažėja fizinės jėgos ir ištvermė.

Kaip nustatė JAV mokslininkai, netgi nedidelis geležies trūkumas gali pabloginti žmogaus mąstymą, sutrikdyti atmintį.

Jei geležies atsargos laiku neatstatomos, anemija išryškėja. Minėti simptomai išlieka, tačiau atsiranda ir akivaizdžiai matomų požymių: blyški oda, įtrūkę lūpų kampai, trapūs nagai, slenkantys plaukai ir kt.

Keičiasi skonis: norisi kažko rūgštaus, aštraus, pikantiško. Po sunkesnio fizinio krūvio sustiprėja dusulys, širdies plakimas. Gali nuolat užkietėti viduriai, moterims sutrinka mėnesinės arba jos visai išnyksta. Pradeda erzinti įprasti kvapai, be priežasties nuolat kinta nuotaika.

Pasak specialistų, organizmas prie anemijos ilgą laiką sugeba prisitaikyti. Dirbti įstengiama turint tik trečdalį reikiamos kokybės kraujo, bet didesnis fizinis krūvis išveda iš pusiausvyros. Gali prasidėti sunkios lėtinės ligos. Ilgainiui ligonis praranda gyvenimo džiaugsmą ir interesus.

Šeimos gydytojams surištos rankos

Lietuvoje šeimos gydytojams sunku anksti nustatyti slaptąją anemiją. Dėl riboto profilaktinių tyrimų finansavimo jie pirmiausia remiasi bendruoju kraujo tyrimu. Deja, šis parodo tik jau įsibėgėjusią ligą.

„Tuomet vaisingo amžiaus moterų hemoglobino koncentracija tesiekia 120 gramų litre ir vyrų bei moterų po menopauzės – 130 gramų litre. Geležies atsargos jau būna beveik išnaudotos, gydytis tenka pusė metų ir daugiau“, – aiškino gydytojas  S.Barakauskas.

Paskirti gydymo preparatai gali sukelti šalutinį pojūtį: vieni pacientai jaučia geležies skonį burnoje, kiti – pykinimą, užkietėja viduriai. Tik pastaruoju metu Lietuvą pasiekė modernūs vaistai, kurių net viena injekcija palaipsniui atkuria organizmo geležies atsargas.

Jei slaptoji anemija ištiriama anksti, kraujas gali būti sustiprintas per vieną ar du mėnesius, įmanoma išvengti vaistų. Laiku pastebėti artėjančią ligą padeda feritino ir transferino tyrimai.

Jei geležį kaupiančio baltymo feritino koncentracija sumažėja, o geležį transportuojančio baltymo transferino padidėja, galima diagnozuoti -  žmogui palaipsniui atsiras mažakraujystė.

Šeimos gydytojas geriausiai įvertina situaciją, kai gauna kompleksinio – bendrojo kraujo, geležies kiekio, feritino ir transferino – tyrimo atsakymą. Todėl papildomus tyrimus pacientams dažniausiai tenka atlikti už savo pinigus.

Profilaktiškai apsaugoti sveikatą daugybei žmonių padeda reguliari akcija „Nusimesk anemijos kilpą!“, kurios metu anemijos tyrimai atliekami už gerokai mažesnę kainą nei nustatyta Sveikatos apsaugos ministerijos.

Prarastą kraują būtina atstatyti

Sergančiųjų geležies stokos anemija Lietuvoje daugėja. Gerai žinoma, kad šiai ligai ypač jautrios moterys ir merginos, nes jos mėnesinių ciklo metu, po gimdymų praranda daug kraujo. Prieš kurį laiką atlikta studija parodė, kad anemija gali būti 30-35 proc. Lietuvos moterų.

„Mokslininkai pastebėjo, kad kai kurios anemijos formos labai sunkiai gydomos. Ligos ištakos dažniausiai būna paauglystėje, kai mergaitėms prasideda menstruacijos. Jų metu gausiai netenkama kraujo, kurį būtina atstatyti. Tačiau daug tėvų apie tai nežino arba užmiršta. Laiku nepastebėta ar iki galo neišgydyta mažakraujystė ypač daug problemų gali sudaryti besilaukiančioms moterims“, – sakė „Medicina practica“ laboratorijos vadovas gydytojas S. Barakauskas.

Jo nuomone, kitas papildomas rizikos faktorius paauglystėje – mergaičių noras drastiškai siekti tobulų kūno formų maisto sąskaita. Atsisakius mėsos ir nuskurdinus savo mitybą, išgyvenant ilgalaikį stresą anemijos grėsmė dar labiau išauga.

Mažakraujystės rizikos grupei priklauso ir vaikai dėl geležies didelio poreikio augančiam organizmui, ir pagyvenę žmonės dažniausiai dėl lėtinių ligų ar blogos kokybės protezų (kai blogai sukramtomas maistas).

Pasirūpinti tinkama mityba turėtų aktyviai sportuojantys vyrai. Vegetarai gali išvengti anemijos, jei susidaro tinkamą valgiaraštį. Atsparumas mažakraujystei priklauso ir nuo organizmo gebėjimo pasisavinti maistą. Pavyzdžiui, papildyti geležies atsargas trukdo kartu su mėsa vartojamas pienas. O daržovės, vitaminas C padeda pasisavinti geležį.

Sustiprinę kraują žmonės vėl atgauna gyvybinę energiją, grįžta darbingumas, stabilizuojasi emocijos.

Kategorijos: Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>