NASA nuotr.
Iš Žemės medžiagos sudaryta daug didesnė Mėnulio dalis nei manyta anksčiau, teigiama naujame tyrime, metančiame iššūkį nusistovėjusiai teorijai.
Mokslininkai teigia, kad Mėnulis susidarė tuomet, kai su Žeme prieš 4,5 mlrd. metų susidūrė Marso dydžio objektas, vadinamas Tėja. Daugiau kaip 40 proc. Mėnulio suformavo iš po susidūrimo likusių nuolaužų. Tačiau tyrėjai manė, kad šis pasaulis chemine sudėtimi skirsis nuo Žemės, o ankstesni tyrimai atskleidė, kad Mėnulyje ir Žemėje randami izotopai yra gana panašūs – daug labiau nei leidžia numatyti dabartinis Tėjos modelis, rašo „Space.com“.
Norėdami atidžiau palyginti Žemę ir Mėnulį, mokslininkai tyrė titano izotopus, randamus mūsų planetos ir jos palydovo uolienose. Iš pradžių atrodė, kad titano izotopų kiekis 24 Mėnulio uolienų mėginiuose, kuriuos pargabeno „Apollo“ misijos, skiriasi nuo aptinkamo mūsų planetoje.
Tačiau tuomet mokslininkai savo duomenis pataisė atsižvelgdami į tai, kaip pakinta izotopų kiekis, kai Mėnulį atakuoja iš kosmoso platybių atkeliaujantys kosminiai spinduliai. Kosminiai spinduliai, kuriuos sudaro krūvį turinčios dalelės, gali sukurti neutronus, kuriuos titano atomai sugeria, o taip pakinta izotopo tipas. Atsižvelgiant į tai, Mėnulio titano izotopų proporcija pasirodė beesanti identiška Žemės ir siekia 4 dalis milijone, teigė tyrimo autorė Žunžun Žan (Junjun Zhang), Čikagos kosmochemijos centro izotopų geochemikė.
Šie nauji duomenys pateikia dar daugiau įrodymų, kad Mėnulio sudėtis yra panaši į Žemės. Atrodo mažai tikėtina, kad Tėja izotopiškai galėtų būti beveik identiška Žemei, tad jei Tėja daugiau prisidėjo prie Mėnulio susiformavimo, jis nuo mūsų planetos turėtų skirtis smarkiau, teigia tyrėjai.
Tačiau iš kitos pusės, Žemės ir Mėnulio panašumus galima paaiškinti intensyviu medžiagos maišymusi, vykusiu netrukus po susidūrimo. Tuo atveju didžioji Tėjos medžiagos dalis galėjo atsidurti Mėnulio gelmėse. Tačiau galbūt Mėnulis susidarė vien iš medžiagos, kuri po susidūrimo atskilo nuo sparčiai besisukančios Žemės.
Naujų tyrimo duomenų interpretacijai įtakos gali turėti ir kiti neseniai atlikti tyrimai. Pavyzdžiui, mokslininkai neseniai iškėlė mintį, kad kurį laiką Žemė turėjo du palydovus, o tuomet antrasis susidūrė su dabartiniu. Jeigu taip, galbūt pražuvusiojo palydovo izotopinė sudėtis buvo panaši į mūsų planetos, spėliojo Žunžun Žan.
Mokslininkė su kolegomis tikisi išmatuoti kitų elementų, tokių kaip kalcio, santykį ir dar daugiau sužinoti apie Mėnulio istoriją.
Parašykite komentarą