Kokiu administracinės reformos keliu eis Lietuva? (nuotraukos) (0)

VDU Mažoji salė Konferencija | rengėjų nuotr.

VDU Mažoji salė Konferencija | rengėjų nuotr.

Kovo 24 dieną, Kaune vyko Etninės kultūros globos tarybos inicijuota nevyriausybinių organizacijų konferencija Lietuvos teritorinės administracinės reformos problemos ir lūkesčiai. VDU centrinių rūmų Mažojoje salėje nevyriausybinių organizacijų atstovai iš visos Lietuvos svarstė Lietuvos teritorinės administracinės reformos galimybes.

Ši konferencija pratęsė 2010 m. rugsėjo 19 d. Tauragėje surengtos Mažosios Lietuvos (Klaipėdos krašto) bei Žemaitijos nevyriausybinių organizacijų konferencijos metu pradėtą darbą, įtraukdama į Lietuvos administracinės reformos lūkesčių svarstymą platesnį organizacijų ratą – atstovus iš visų penkių Lietuvos etnografinių regionų (Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos).

Konferencijos pradžioje Klaipėdos universiteto docentas, Žemaičių kultūros draugijos narys dr. Vacys Vaivada skaitė pranešimą „Regiono samprata LR teisės aktuose ir regioninės reformos galimybės“, kuriame akcentavo regiono sampratos neapibrėžtumą LR teisės aktų sistemoje. Istorikas, Klaipėdos miestiečių iniciatyvinės grupės narys Dainius Elertas savo pranešime aptarė Europos Sąjungos valstybių-narių patirtį formuojant NUTS regionus. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė dr.  Dalia Urbanavičienė išsamiai apibūdino Etninės kultūros globos tarybos įdirbį ieškant galimų Lietuvos teritorinės administracinės reformos modelių, grindžiamų istoriškai susiformavusių etnokultūrinių regionų išsaugojimu, pateikė vėlyviausius siūlymus ir nurodė jų privalumus lyginant su dabartiniu apskričių modeliu.

Su reforma susijusias galimas įvairialypes problemas toliau nagrinėjo „Vilnijos“ draugijos pirmininkas hum. m. hab. dr. Kazimieras Garšva ir Lietuvos istorijos instituto vyresn. mokslo darbuotojas hum. m. dr. Petras Kalnius, pabrėždami, jog reforma būtų naudinga tik tuomet, jei ji nesupriešintų Lietuvos žmonių.

Po pranešimų žodis buvo suteiktas visiems konferencijos dalyviams, kurie įsitraukė į aktyvias diskusijas. Diskusijų rezultatas – bendru sutarimu priimta rezoliucija, kurią pasirašė konferencijos metu išrinkti organizacijas kiekviename etnografiniame regione koordinuojantys asmenys ir bus teikiama aukščiausioms valstybės institucijoms. Rezoliucijoje reikalaujama suteikti visuomeninių organizacijų atstovams galimybę pilnateisiškai dalyvauti rengiant Lietuvos teritorinio administracinio suskirstymo projektus, atsižvelgti į ES valstybėse dominuojančią praktiką ir formuojant teritorinės administracinės reformos modelius derinti ekonominius bei kitus valstybės interesus su istorinių, etnokultūrinių regionų išsaugojimu ir puoselėjimu.

Po iškilmingo rezoliucijos pasirašymo dalyviai iš Žemaičių kultūros bendrijos, Kauno žemaičių bendrijos, Rytų aukštaičių sambūrio, Lietuvninkų bendrijos, Kūrėjų klubo „Žalia žolė“, Lietuvių etninės kultūros draugijos, Klaipėdos vokiečių bendrijos, „Vilnijos“, Žiemgalos draugijų, Etninės kultūros globos tarybos bei jos padalinių regionuose išvyko namo, vildamiesi, kad jų balsas nebus pamirštas, kai bus sprendžiama, kokiu administracinės reformos keliu turėtų eiti Lietuva.

Konferencijos rezoliucija (doc).

Kategorijos: Etninė kultūra, Lietuvoje, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: