Sekmadienis, 24 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

V. Venckevičius. Smetona yra Smetona, ponai! Ne jums jį teisti

dr. Vytautas Venckevičius, www.aidas.lt
2012 03 14 08:51
8
0
SHARES
V. Venckevičius. Smetona yra Smetona, ponai! Ne jums jį teisti
dr. Vytautas Venckevičius | Asmeninė nuotr.
dr. Vytautas Venckevičius | Asmeninė nuotr.

Matydami pavojų – dėl padidėjusio chaoso valstybėje – prarasti sunkiai iškovotą nepriklausomybę, patriotiškai nusiteikę kariškiai 1926 m. gruodžio 17-ąją įvykdė valdžios perversmą. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Antanas Smetona buvo įtikintas užimti Lietuvos Prezidento postą. Priešingu atveju – ką pripažįsta ne tik daugelis istorikų – Lietuvai galėjo baigtis liūdniau. Juk geopolitinė situacija jai buvo gana nepalanki. Tuo veiksmu buvo įvestas autoritarinis – tik ne fašistinis! – valdymas. Prasidėjo kūryba, kurios rezultatų neįmanoma nuneigti.

O kokia padėtis Lietuvoje po 1990-ųjų Kovo 11-osios? Stebint ekonomiką, švietimo ir mokslo sistemą, teisėtvarką ir kitas gyvenimo sritis, atrodo, kad Lietuva, anot liberalo Leonido Donskio, – tai Mažoji Rusija. Tik (pseudo)demokratijos modeliai skirtingi. Nors liberalų ir nemėgstu, bet čia pataikyta. Šių dienų politinės peripetijos Lietuvoje tokios, kad nesuprasi: tai tiesa ar melas, ir kurioje pusėje. Ir Valdas Adamkus ką tik pripažino: „Mes nustebinome Europą, bet galėjome pažengti truputį toliau“. Pridėsiu: nereikėjo skubėti griauti, o tobulinti ir nepardavinėti.

Akivaizdu – „tradicinių“ partijų (interesų grupių) atstovai, stumdydamiesi – visuose lygmenyse – prie „valdžios lovio“, iki šiol tebesiekia kuo įmantriau pasirodyti. Nesvarbu, kad jų siūlymai ir darbai ne visada Lietuvai (žmonėms) į naudą. Svarbiausia – ambicijos! O jei dar prisideda jų penima žiniasklaida… Pavyzdžiui, toks Virginijus Savukynas išsijuosęs perša mintį – atsiduoti ar parsiduoti „strateginei partnerei“ Lenkijai. Dėl santykių gerinimo… Žinoma, jis tik pėstininkas, bet V. Adamkus… (AMB – truputį kitkas). Dar Alfredas Bumblauskas su Arūnu Gėlūnu… Tik pamąstykit jų paklausę: tai jau – ne juokai (Kadaise panašiai elgėsi Justas Paleckis ir Ko, tik – žiūrėdami į TSRS. Kritikavo A. Smetoną… Vėliau atvežė Stalino saulę…).

Žiūrint V. Savukyno „Įžvalgas“ ar girdint aukštų pareigūnų pažadus svetimiems – kas nepamirštama! – net darosi koktu. Bet, ką darysi: matyt, tokie jau esame – slavų (slave – vergas, angl.) lavinti ir engti per šimtmečius. Ačiū Dievui, dar lyg ir nepribaigti. Faktas: mumyse lyg ir teberusena protėvių dvasia – po tautą ištikusios eilinės katastrofos, gebame prisikelti! Kaip ir 1990-ųjų kovo 11-ąją. Deja, praėjus vos 22-iems metams, vėl neramu. Tik išsivadavus iš blogio imperijos – TSRS, patekome į kitą – ES. Ir matom: jų tikslai tie patys – išnaikinti tautas. Kaip sakoma, bėgom nuo meškos, pataikėm – ant vilko. Ir dar, kas (ne)stebėtina: tų pačių, tik spalvą pakeitusių, ir kitų, prie jų prisiplakusių, materialistų – globalistų pastangomis.

Ką tik išsilaisvinusiai Lietuvai gresia nauji iššūkiai: ji įvairiom prasmėm sparčiai nyksta. Pavyzdžiui, Panevėžys kasmet netenka 1000 moksleivių! Arba pernai Lietuva neteko Marijampolės dydžio gyventojų skaičiaus. Net valdžiažmogiai pritilo su tuo –„išvažiuoja įgyti patirties“… Buvęs mano viršininkas – V. L., liberalas, kartą drėbė: „Po 50 – ies metų lietuviškai jau niekas nekalbės. Duodu žodį“. (Ne)keista: jau dabar – nesirodyk mokslinėje konferencijoje (Lietuvoje!) su savo gimtąja kalba… Netikit – pasidomėkit. Taip yra, nes mums trūksta patriotiškai mąstančių lyderių. Tokių – kaip A. Smetona. Kurio, anot žurnalisto Vidmanto Valiušaičio, nekentė ir kairieji, ir dešinieji. Kaip ir jis pats. Tik, manau, dabar Lietuvoje neturime nei vienų, nei kitų, o matome daugiausia Mamonos garbintojus. Be garbės ir atsakomybės prieš savo Tautą. Tik lobstančius dirbančiųjų („runkelių“ – pagal juos) sąskaita. „Valstybininkai“ net lietuvišką raštą pasiruošę parduoti – tik laukia progos. Kol kas trukdo „nesusipratę“ Seimo atstovai. Todėl jiems Lietuvos patriotai, t. y. piliečiai, ginantys savo gentainius, savo žemę, gimtąją kalbą, t. y. lietuvybę, – tai nacionalistai, nacistai, net – fašistai… Tiesiog – vargas dėl proto: mat jiems, pvz., lenkai – visai kitokie…

Štai V. Valiušaitis viename interneto portale perša (ne)savo nuomonę apie daug nusipelniusį Lietuvai žmogų – Prezidentą A. Smetoną. Neskaitęs (! – aut. p.) pačios Alfonso Eidinto knygos „Antanas Smetona ir jo aplinka“, o tik – vieną atsiliepimą („atoliepį“ – pagal jį) apie ją, teigia: „…Čia citata atoliepio, sakyčiau, spontaniško ir būdingai atspindinčio nuotaikas žmonių, perskaičiusių straipsnį „A. Eidintas: tautininkai sovietų pinigus „ne į savo kišenę įsidėjo“. Panašių vertinimų ten daugiausia“. Taigi – neskaitė ir nedalyvavo jos pristatyme, bet sprendžia! Kokia arogancija!!!

Toks V. Valiušaičio viešas prisistatymas, vertinant A. Smetoną, mane mintimis nukėlė į 1953–ius metus, kai aštuntoje klasėje privalėjome pasmerkti Michailo Zosčenkos kūrybą pagal stalinistinę Ždanovo – Preikšo (sovietų liokajaus) direktyvą. Ir smerkėme… Žinoma, irgi neskaitę: nei mokytojai, nei juolab – mes, mokiniai.

Tokioje po truputį „švelnėjančioje“ – lagerius keitė „psichuškės“ – dvasinėje aplinkoje tūnojome ilgus dešimtmečius. Ir nesistebėkime, kad mumyse per dvi tris kartas įsišaknijo stalinistinio užkrato genai. Kaip kad kažkas yra pasakęs, kiekviename iš mūsų iki šiol giliai tebeglūdi – „staliniukas“. Mums toli iki trokštamos demokratijos. Kai, deja, dar beveik nesuvokiama, kas ta demokratija. Jei ji tokia, ką skiepija visokie liberastai – tolerastai, tai – kuo toliau nuo jos. Vien paklausius kokių nors arogantiškų aušrinių marijų plepalų (atsiprašau – kalbėjimų)… Niekinančių žmogaus esmę.

Todėl sakau – ačiū ponui A. Eidintui už šią knygą. Ir nereikia jos autorių smerkti už „politikavimą“. Ir dar: ar yra dabar politikų, kurie turėtų Lietuvos viziją? Kol kas nėra atsakymo! O Prezidentas A. Smetona ją turėjo: būdamas iš prigimties ūkininku, Lietuvos patriotu ir eruditu, įžvelgė: pirmiausia Lietuva – tai žemės ūkio kraštas (Ne be reikalo, kaip žinoma, sovietmečiu Lietuva tapo Maskvos – „kiaulių ferma“. O dabar vėl: danai perkelia šį verslą pas mus. O kas lieka lietuviams?! Su 22 universitetais!). Todėl Lietuva per palyginti nepilnus du dešimtmečius pasiekė to meto europinį lygį: litas tapo stabilia valiuta, pristatyta modernių mokyklų, pieninių, cukraus ir linų fabrikų etc. Lietuvos ūkininkai naudojo švedišką žemės ūkio techniką. Beje, latviai ir estai tada lenkė mus – juos lavino ne vien slavai, buvo patyrę ir Vakarų kultūros įtaką. O dabar velkamės ES uodegoje.

Pagal V. Valiušaitį, joks žmogus, matyt, negali ir neturi keistis. Kaip toje rusiškoje dainelėje: „Kakim ty byl, takim ty i ostalsa…“ („Kokiu tu buvai, tokiu tu ir likai…“). Kitaip – jis būtinai „išverstaskūris“. Vadinasi, kaip ir aš prisimenu, sovietmečiu vogė – kaip kas gebėjo, taigi ir dabar taip turi elgtis, nes kitaip – neišeina… Ką ir matome: sėdi prie „valdžios lovio“ tie patys, su tais pačiais įpročiais, tik turi daugiau galimybių. Todėl ačiū Dievui, kad tokių „išverstaskūrių“ dar atsiranda.

Žinia – ir „Smetonos laikais“, kaip sakydavo ir mano tėvai, ir vėliau – „prie vokiečių“ veikė dekalogas: kaime nereikėjo durų rakinti, vogti buvo tiesiog gėda. O „užėjus rusams“ – kas įvyko? Tik aklas ir bukas negalėjo to pastebėti ir pripažinti. Ir dabar tą patį mala.

Negi V. Valiušaitis nežino (nebent – Lietuvos geografijos), kad tuo laiku Lietuva turėjo agresyvių kaimynų? Juk politinė padėtis buvo tokia, kad A.Smetonai beliko remtis tik sovietais. Nes jie tuomet buvo vieninteliai, kurie palaikė Lietuvą Vilniaus klausimu. Žinoma, tai buvo žaidimas, ką, manau, suprato ir Prezidentas. Tokia buvo to laikmečio realybė. O gal vis tik A. Smetona per daug ir nenusižengė? Dabar turime Vilnių, nors… Ir vėl yra siekių – atkurti Žečpospolitą… Pirmiausia pradedama nuo Lietuvos – stebima, kiek ji „kieta“. Ką žinai – istorija juk mėgsta kartotis.

V. Valiušaitis turbūt pokštauja, kai pamini alternatyvą A. Smetonai – prof. Kazį Pakštą. K. Pakšto siūlymas Lietuvai kraustytis kad ir į Madagaskarą – tai avantiūrizmas, nes ten užteko ir kolonistų prancūzų. Ką ten lietuviai… Antra vertus, lietuviai per amžius kovojo, kad išliktų čia, prie Baltijos. Čia baltų šaknys ir – visa esmė. Prie ko čia kvailybės?

Pagaliau, be ekonomikos – „prie Smetonos“ daug padaryta, kad sustiprėtų lietuvių tautos tapatybė: įsitvirtino moderni lietuvių rašyba ir literatūra. „Kauno Lietuva“ per trumpą laiką pagijo nuo lenkomanijos – užkrato per lenkus kunigus ir dvarponius. Tad gal dabartiniai globalistai norėtų teisti A. Smetoną už tai? Kad ir po mirties, bet ne jų nosiai! Jeigu ne Pilsudskio – Želigovskio avantiūra, dabar nebūtų problemų ir Pietryčių Lietuvoje.

O dėl A. Smetonos „bridimo per upelį…“ – tai kita tema. Verta politikierių – ne daugiau.

Susiję straipsniai:

  1. Profesorius A.Eidintas pristatys savo knygą „Antanas Smetona ir jo aplinka“
  2. Prof. A.Eidintas knygą apie Antaną Smetoną pristatė Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje
  3. A. Eidintas: A.Smetonos valdymas užaugino lietuvių tautai papildomą stuburkaulį (video)
  4. Rugpjūčio 14 d. – Smetoninės Prezidento Antano Smetonos gimtinėje

Comments 8

  1. Jonas says:
    9 m. ago

    Siūlyčiau „strateginę partnerę“ vadinti „strategine kenkėja“ – būtų teisingiau.

    Atsakyti
  2. Kažin... says:
    9 m. ago

    Autorius kažkodėl nutyli 1938 metų Lenkijos ultimatumo priėmimą. Manau, kad jo priimti nebuvo galima jokiu būdu.
    Buvo būtina išnaudoti Tautos nusistatymą – “mes be Vilniaus nenurimime” ir piešintis ginklu. Tai didžiausia istorinė klaida, padaryta Smetonos vadymo metais.
    Reikalinga viešai detaliau išanalizuoti šio įvykio aplinkybes, man atrodo, kad tai yra nulėmusi kažkokia išdavystė…

    Atsakyti
  3. Tautininkė says:
    9 m. ago

    Ačiū prof.V.Venckevičiui – labai geras straipsnis.Man,kaip tautininkei,-Prezidentas A.SMETONA buvo,yra ir bus Ppezidentas,kuriam dar iki šiol nėra lygių…

    Atsakyti
  4. Galindas says:
    9 m. ago

    1938 m. priešintis ginklu buvo rizikinga, nes dar veikė tarp Lenkijos ir Vokietijos 1934 m.pasirašytas abiejų paktas, vadinamas Pilsudskio- Hitlerio paktu. Juolab, Lenkija prieš pateikdama Lietuvai 1938m. kovo 17d. ultimatumą derėjosi su Vokietija, kad ji sutiktų už Dancingą (Gudanską) atiduoti Lenkijai Lietuvą. tačiau apsiribojo tik Vokietijos nesikišimu dėl Ultimatumo. Kaip matome, pirmąjį paktą su naciais pasirašė Lenkija, o tik vėliau,1939 m. pakartojo Molotovas su Ribendropu. Apie tai dažniausiai nutyli mūsų istorikai, nes yra valdomi Lenkijos.
    Vilnių reikėjo atsimti 1939m. rugsėjo pradžioje, tačiau J. Černiaus Vyriausybė nesugebėjo primti nutarimo žygiuoti į laisvą Vilnių tik dėl vieno balso, premjero pavaduotojo, krikdemo K. Bizausko pasipriešinimo, kuris pasirodo tarnavo lenkams.

    Atsakyti
    • lamatas says:
      9 m. ago

      priešintis ginklu yra rizikinga visada …beje ,kaip ir nesipriešinti .

      Atsakyti
  5. zemaiciu zydas says:
    9 m. ago

    nu jus isvis
    ..tai Galindai, jeigu esi toks atvirai sviesus, paaiskink man runkeliui kaip ir kokiu budu kazkokia lenkija valdo lietuvos istorikus? M? Neatsakysi tiesiai sviesiai- nupjausiu liezuvi, garbes zodis!:D

    Atsakyti
  6. Kažin... says:
    9 m. ago

    Esant tokio laipsnio pažeminimui, koks buvo 1938 metų ultimatumas, be jokių išlygų jis turėjo būti nepriimtas ir prireikus priešinamasi ginklu bei ieškoma pagalbos iš šalies. Beje, Vokietijos pasižadėjimai dėl Ultimatumo nesikišti visiškai nereiškia, kad Hitleris prasidėjus ginkluotam Lietuvos-Lenkijos susirėmimui būtų jų laikęsis. Be to, tuo metu Lietuva turėjo gerus santykius su Čekoslovakija, pagaliau JAV, kitomis šalimis. Pagaliau Lietuva ir viena buvo pajėgi priešintis, o gal net suduoti smūgį Lenkijai. Žodžiu, esant tokiam Ultimatumui be jokių išlygų Lietuva turėjo žaisti “va bank”. Manau, kad jos kapituliavimą šiuo atveju pagrįstai be jokių išlygų laikau negarbingiausiu Lietuvos istorijoje.
    Gi pasinaudojimas 1939 metų rugsėju buvo galimas, tačiau jis nebūtų garbingas Lietuvos elgėsys. Beje, tuo laiku Lietuva dar nebuvo praradusi jai istoriškai būdingo garbingo elgėsio.
    Manau, kad tiek 1938 metų kapituliavimas prieš Lenkiją, tiek kapituliavimas 1940 metais prieš sovietus, yra be jokių išlygų vertintintini kaip negarbingiausios istorinės išdavystės.

    Atsakyti
  7. Jorė says:
    9 m. ago

    Žemaičių Žydui, paaiškinu: Lenkija valdo todėl, kad per keletą šimtmečių:1569-1795, jie išugdė letuvių bajoruose liokajų mentalitetą. Jei 1547-1595 m. buvo leidžiamos lietuvių kalba knygos, tai po 100 metų jau buvo leidžiamos knygos lietuvių-lenkų kalbų mišiniu, o dar po 100 metų visi LDK bajorai rašė tik lenkiškai-A.Mickevičius, Sirokomlė ir kt.
    Jei žvelgiant į dabartį, tai susipažink su Bumblausko, Nikžentaičio ir kai kurių kitų skleidžiamomis idėjomis ir tada suprasi. Net gandų būdu lietuviai yra valdomi. Pvz.: dešimtmetį Lietuva derėjosi su Lenkija dėl el. jungties, o tie visą laiką vedžiojo Lietuvą už nosies ir tik dabar lyg statomos tos linijos. Jei nebūtų mūsų valdžia liokajai, tai protingi politikai niekada nesidera tik su viena valstybe, bet derasi su keletu ir tada pasirenkama naudingesnė. Taip ir įvyko, kai tik su Švedija dėl el kabelio susitarė, tai pasidavė ir Lenkija. Arba Mažeikių naftos vadinams privatizavimas, tai kos yra privatizavimas, jeiprivatizavo valdtybinė Lenkijos korporacija ir t.t.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

J. Basanavičiaus ženklas ir premija | lrkm.lt nuotr.

Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai

2021 01 11
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)

Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)

2021 01 08
S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

2020 12 31
Gruodžio 17-osios kreipimasis į visuomenę. Generolas Povilas Plechavičius | Alkas.lt koliažas

A. J. Greimas. Gruodžio 17 d. perversmas (Konkrečios analizės bandymas)

2020 12 17
V. Valiušaitis. Antanas Valiukėnas – LAF ryšininkas su demokratiniais Vakarais II pasaulinio karo metais

V. Valiušaitis. Antanas Valiukėnas – LAF ryšininkas su demokratiniais Vakarais II pasaulinio karo metais

2020 12 07
Rasa Čepaitienė | propatria.lt nuotr.

R. Čepaitienė. DiskrimiNacija

2020 11 24
Generalinio štabo pulkininkas Kazys Škirpa. Ketvirtas dešimtmetis | archyvinė nuotr.

V. Valiušaitis. Kodėl verta prisiminti Birželio sukilimą? (video, nuotraukos)

2020 11 17
alizava.lt nuotr.

Z. Tamakauskas. Konstitucijos istorijos tarpsniai

2020 11 10
A. Grigaravičius. Neatmezgamas Vilniaus mazgas

A. Grigaravičius. Neatmezgamas Vilniaus mazgas

2020 10 28
Pirmoji vietą skirta projektui „622522“ | rengėjų nuotr.

Paskelbti paminklo Antanui Smetonai varžytuvių nugalėtojai

2020 10 14
Rodyti daugiau

Naujienos

Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu
Lietuvoje

Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu

2021 01 23
Kelio matomumas žiemą – klaidos, kurios gali kainuoti itin brangiai
Gamta ir žmogus

Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?

2021 01 23
Kokia varškės nauda ir ką iš jos gaminti?
Gamta ir žmogus

Varškė – ir greitiems užkandžiams ir smaližiams

2021 01 23
Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai
Lietuvoje

Iš beveik penkių dešimčių kandidatų išrinkti 2020-ųjų Metų panevėžiečiai

2021 01 23
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

2020-ieji – didžiausių iššūkių aviacijai metai

2021 01 23
Marija Gimbutienė. 1947m. Topanga, JAV | LMAVB F339-69 nuotr.
Etninė kultūra

Minime prof. Marijos Gimbutienės 100-ąsias gimimo metines

2021 01 23
Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai
Lietuvoje

Vilniuje kils naujos mokyklos, ligoninės ir sporto aikštynai

2021 01 23
Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai
Lietuvoje

Pasauliniame maisto ir žemės ūkio forume dėmesys skirtas maisto tiekimui ir klimato kaitai

2021 01 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vytautas apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Ar jie dar sugriš? apie Dzūkijoje gandrai užaugino tik po 1–2 jauniklius
  • Pražiopsojau - apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos ir Lenkijos diplomatai Baltarusijoje pagerbė 1863 m. sukilimo dalyvių atminimą
  • Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu
  • Kokių priemonių imtis užšalus automobilio durelėms ar langams?
  • Marijai Gimbutienei – 100 (video, nuotraukos)

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2399; komentarų: 18
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 2023; komentarų: 21
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1739; komentarų: 32
  • I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo peržiūrėta: 1423; komentarų: 4
  • A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę peržiūrėta: 1307; komentarų: 14
  • Pirmą kartą paviešinta Sausio 13-iosios vaizdo medžaga su siaubingais vaizdais iš Vilniaus ligoninių (video) peržiūrėta: 1188; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 11
11
J. Basanavičiaus ženklas ir premija | lrkm.lt nuotr.

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, Lietuvos Respublikos kultūros ministrą Simoną Kairį bei Lietuvos...

Skaityti toliau

Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 01 08
2
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)

Mykolas Sleževičius (1882–1939) | wikipedia.org nuotr. Kiekvienais metais gruodžio viduryje šalies istorikų bendruomenė pradeda nauju pokalbiu...

Skaityti toliau

S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

by Kristina Aleknaitė
2020 12 31
13
S. Gorodeckis. Ar prisimename visas lietuviškos trispalvės iškėlimo Vilniaus Gedimino pilies bokšte istorijas?

Kiekvienas lietuvis žino, kad Lietuvos valstybės vėliava yra tautinė vėliava – audeklas, susidedantis iš trijų lygių horizontalių spalvų juostų: viršutinės...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Vytautas apie Karalius Mindaugas kalbina Dainių Razauską (II)
  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Ar jie dar sugriš? apie Dzūkijoje gandrai užaugino tik po 1–2 jauniklius
  • Pražiopsojau - apie A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
  • Memelschvanz apie K. Masiulis. Kokios Lietuvos regionų politikos norėtume

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Vilniaus r. savivaldybė ir Lenkų sąjunga minės Armijos Krajovos bandymą paimti Vilnių

R.Kupčinsko spaudos konferencija apie Rusijos Federalinio saugumo biuro šeimininkavimą Lietuvoje (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai