„Suomi NPP“ palydovo Žemės nuotr.
Kasmet vis daugiau žmonių vyksta į įvairiausias pasaulio šalis. Intensyviai lankomos anksčiau beveik nepasiekiamos pasaulio teritorijos. Žmonės vyksta poilsiauti, pramogauti, kiti gi – mokytis ar dirbti. Begalė mažų ir didelių nemalonumų gali nutikti kelionės metu – nuotaiką ir sveikatą gali sugadinti pamiršti dokumentai, gatvės vagišiai, valiutos skirtumai, skirtingos įtampos rozetėse, kalbos barjeras, kainų skirtumai, nenumatytos išlaidos, skirtingos kultūros, neįprastos klimato sąlygos, pasikeitusi mityba ir t. t. Kad sėkmingai įveiktų šias kliūtis, žmogus turėtų keliauti sveikas ir, be abejo, nesusirgti kelionės metu, kad netaptų bejėgiu „svetimoje teritorijoje“.
Kelionė visada susijusi su tam tikra rizika
Daugybė veiksnių kelionės metu gali nulemti įvairius negalavimus – nervinė įtampa gali sukelti galvos skausmą, ilgas sėdėjimas gali paskatinti kojų tinimą, vidurių užkietėjimą; nesaugus ar neįprastas maistas, higienos stoka gali sutrikdyti normalią virškinamojo trakto veiklą; per didelis saulės ir šilumos kiekis gali sukelti nudegimus ir perkaitimą; egzotinių kraštų gyviai (jūrų ežiai, medūzos) gali sužaloti; slėgio ir aukščio pokyčiai gali sutrikdyti įvairių organizmo sistemų veiklą ir t.t. Susargdinti gali ir vabzdžių bei erkių įkandimai: uodai platina maliariją, geltonąjį drugį, Dengekarštinę, Japoniškąjį encefalitą, Vakarų Nilo karštinę ir kt. ligas, erkės platina Laimo ligą, erkinį encefalitą, įvairias karštines, musė cėcė platina tripanosomozę, moskitai – leišmaniozę ir įvairias karštines, upiniai mašalai – onchocerkozę ir kt.
Kiekviena šalis skiriasi ne tik savo ekonominio išsivystymo lygiu, kultūra, papročiais ir įpročiais, gamtos ir klimato ypatumais, bet ir ten paplitusiomis ligomis. Taigi, riziką užsikrėsti įvairiomis infekcinėmis ligomis lemia ir pasirinktos kelionės maršrutas. Kad ir kaip trūksta laiko, vis dėlto kelionės planavimui jo reikėtų skirti, kad nesugadintume ne tik pačios kelionės, bet ir visų atostogų ar svarbios išvykos.
Neparsivežkite iš kelionės nemalonių lauktuvių – ligos
2011 m. Kauno apskrityje užregistruoti 49 įvežtinių infekcijų atvejai. Didžiąją šių susirgimų dalį sudarė viduriavimai (37 atvejai), nemažai užregistruota ir iš svetur parvežtų kraujasiurbių platinamų ligų (8 Laimo ligos atvejai, erkinis encefalitas, maliarija), nustatytas vienas įvežtinis tymų atvejis. Daugiausia infekcinių ligų buvo „importuota“ iš Anglijos (9 atvejai) ir Egipto (7 atvejai). Kitas užkrečiamąsias ligas Kauno apskrities gyventojai parsivežė iš Graikijos, Turkijos, Tailando, Norvegijos, Švedijos, Vokietijos, Italijos, Lenkijos, Latvijos, Rusijos, Indijos, Šri Lankos, Portugalijos, Brazilijos, Bisau Gvinėjos.
Savijauta kelionės metu ir grįžus namo labai priklauso nuo mūsų pasirengimo išvykai, nuo kasdienio rūpinimosi savo sveikata ir nuo to, kaip spręsime kelionėje iškilusias problemas bei kaip elgsimės kritinėse situacijose. Ir nors potencialių pavojų sąrašas kartais atrodo bauginamai, nereikėtų ignoruoti kai kurių pagrindinių atsargumo priemonių ir patikimos informacijos apie pavojus, su kuriais gali susidurti keliautojas.
Tinkamai pasirenkite kelionei
Pasaulinės turizmo organizacijos duomenimis, keliautojų srautas kasmet didėja: 2011 m. svetur keliavo apie 980 mln. žmonių (4 proc. daugiau nei 2010 m.). Daugiausiai keliautojų 2011 metais lankėsi Europos šalyse, tačiau nemenka dalis keliautojų (apie 30 proc.) išvykoms pasirenka egzotines valstybes (informacijos šaltinis UNWTO).
Kelionė į egzotines šalis gali pareikalauti papildomų investicijų – apsaugos nuo infekcinių ligų, todėl vertėtų pasikonsultuoti su kelionių medicinos specialistu dėl skiepų ir kitų užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonių.
Tam, kad pasiskiepijus organizme susidarytų patikima apsauga, reikia laiko, todėl tolimoms kelionėms būtina ruoštis iš anksto – pas gydytoją reikėtų apsilankyti likus maždaug dviems mėnesiams iki išvykimo. Skiepai apsaugo nuo:
– šilto klimato šalyse paplitusios meningokokinės bakterinės kilmės infekcijos, plintančios oru lašeliais;
– geltonojo drugio, kurį platina uodai;
– hepatito A, kuriuo užsikrečiama per užterštą maistą, geriamąjį vandenį, maudantis užterštuose vandens telkiniuose;
– vidurių šiltinės, kuri taip pat plinta per užterštą maistą ir vandenį ir yra paplitusi daugelyje Afrikos, Pietų Amerikos, Pietryčių Azijos šalių ir Indijos subkontinente;
– stabligės, kuria galima užsikrėsti visame pasaulyje;
– pasiutligės ir daugelio kitų ligų.
Maliarija, kurią platina uodai, galima užsikrėsti 100 šalių. Tropine maliarija, kuriai būdingos sunkiausios ligos formos, dažniausiai (90 proc.) užsikrečiama Afrikoje. Nuo šios ligos vakcinos nėra, tad apsisaugoti padeda tinkamai vartojami vaistai nuo maliarijos (tabletės) ir kitos individualios bei bendrosios apsaugos priemonės.
Kai kurių vabzdžių platinamų ligų galima išvengti pasiskiepijus ar profilaktiškai vartojant vaistus, tačiau yra ligų, kurių išvengiama tik apsaugojus kūną nuo vabzdžių įkandimo. Taigi, kelionių krepšyje turėtų būti ir repelentų – priemonių, atbaidančių kraujasiurbius vabzdžius.
Kadangi situacija pasaulyje nuolat kinta, prieš kiekvieną kelionę būtina pasidomėti atitinkamos šalies epidemiologine situacija. Pavyzdžiui, šiuo metu Kinijoje vis dar rusena poliomielito protrūkis, Haityje – cholera, o Vietname, Bangladeše, Indonezijoje registruojami pavieniai paukščių gripo atvejai.
Apie galimus pavojus kelionių metu turi informuoti ir kelionių organizatoriai – tai numato LR turizmo įstatymas, kuris reglamentuoja, kad „kelionės organizatorius, viešai reklamuodamas savo teikiamas paslaugas prospektuose, kataloguose ir kitoje medžiagoje, turi pateikti neklaidinančią informaciją apie valstybių, į kurias vykstama, epidemiologinę būklę, imunoprofilaktikos reikalavimus, sveikatos draudimo įforminimo tvarką.“
Rūpintis sveikata reikia ne tik prieš kelionę, bet ir sugrįžus iš svečių šalių. Atsiradus bet kokiems negalavimo požymiams (karščiuojant, viduriuojant, varginant įkyriam kosuliui, išbėrus ir kt.), svarbu kuo greičiau kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų nustatyta negalavimo priežastis ir laiku skirtas tinkamas gydymas bei kitos priemonės, užkertančios kelią pavojingų infekcijų plitimui visuomenėje.
Parašykite komentarą