R. Ozolas: Man aukščiau už nepriklausomybę nieko šioj Žemėj nėra (8)

Romualdas Ozolas

– Gerbiamas Romualdai, jau praėjo 22 metai nuo to laiko, kaip švenčiame Kovo 11-ąją. Kokia dabar yra Lietuva po šių 22 metų? Kokią įsivaizduojate ją po dar tiek pat metų?

– Lietuva šiandien faktiškai naujoje – Europos Sąjungos – federacijoje. Neįsivaizdavau, kad po Rytų federacijos teks dar pabuvoti ir Vakarų federacijoje. Dar po tiek metų Lietuva bus arba visiškai sugrįžusi į save, arba jos visai nebebus. Kitų pasirinkimų nėra.

– Ar mes vis dar esame nepriklausoma valstybė, kaip mums tai bandoma įrodinėti? Galbūt yra kažkas aukščiau už mūsų nepriklausomybę..?

– Juridiškai jau nuo 2004 metų gegužės pirmosios esame nebe nepriklausoma valstybė. Liberalai, arba persivertėliai komunistai, naujojo totalitarizmo kūrėjai, negali nemeluoti, nes jie savo ideologiją konstruoja vietoj mes sakydami aš: marksizme „mes“ buvo „proletariatas“, kuriam suteiktos neribotos siautėjimo tezės, neomarksizme, arba šiuolaikiame liberalizme, tokios siautėjimo teisės suteiktos individui, kuris vadinasi žmogus. Perskaitykite Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač jos 1 ir 2 skirsnius, ir palyginkite su Komunistų partijos manifestu. Kai suseksite ryšį – viskas paaiškės.
Man aukščiau už nepriklausomybę nieko šioj Žemėj nėra.

– Kodėl politikai Lietuvoje retai vartoja žodį tauta, tiesiog jį pakeisdami piliečiais? Gal tauta jau tapo nebereikalinga?

– Dar 1968-aisiais, „Prahos pavasario“ metais, supratau, kad svarbiausias istorijos veikėjas yra tauta. Dabar, siautėjant globalizmui su visomis jo atmainomis, toks supratimas reikalingas kaip niekada.

O „politikai“ (iš esmės tai ne politikai, o totalitarizmų kolaborantai) tautą arba nutyli, arba šmeižia, nes piliečiais gali sutikti būti ir kuriamos federacijos žmonės. ES pilietybės viršenybiškumu kol kas dar nepanaikintoms nacionalinėms pilietybėms telkiasi ir Lietuvos kolaborantai, steigdami Europos federalistų sąjungą Lietuvoje. Europos Komisija yra paskyrusi daugiau kaip 300 mln. eurų finansuoti „euroentuziastų“ organizacijas, kurios agituotų ir organizuotų referendumu įvesti ES pilietybės viršenybiškumą.

– Lietuvoje turėjo pasikeisti karta, ateiti nauji politikai, tačiau jų nematome arba negirdime. Jauni žmonės tampa apolitiški, ar tiesiog „sistemoje“ nėra jiems vietos?

Jauni žmonės išties apolitiški. Dauguma. Kodėl – priežasčių ne viena: reikia pasirūpinti išsilavinimu, darbu, jaunatviškai pagyventi, paauginti vaikus ir t. t.; politiką kaip atsakingą darbą viešojoje erdvėje kompromituoja kolaborantai, ją niekina, versdama klounadomis; žmonės neatsilaiko prieš pinigus arba prieš labai didelius pinigus ir pan. Visa tai jaunimą atstumia.

Be to, „sistemai“ tikrai nereikia sąžiningo žmogaus: su kai kuriais iš jaunųjų reikia „dirbti“ ilgai ir atkakliai, kol „perauklėja“ ir padaro tinkamu gyvą arba negyvą.

– Kovo 11-ąją jaunimas kartu su LTC tradiciškai rengia eitynes Nepriklausomybės dienos proga. Tai jau tapo graži tradicija, tačiau puolimas prieš juos nemažėja. Ar toks jaunimas, kuris turi ženkliai radikalesnę nuomonę nei norėtų įvairūs žmogaus teisių gynėjai, reikalingas Lietuvoje?

– Buvau antrosiose eitynėse. Ir dar eisiu. Tai mano atsakymas.

– Kovo 11-ąją taip pat yra rengiamos eitynės „Už žmogų, už laisvę, už demokratiją“, kurį organizuoja Žmogaus teisių stebėjimo institutas. „Sąjūdiečiai“ teigia, kad tai bus dar vienos seksualinių mažumų eitynės. Ar ne keista, kad TS-LKD esant valdžioje, vyko tiek Gegužės 9-tosios eitynės, o dabar jau antrą kartą vyks ir „mažumų“ eitynės?

– Vadinamojo Žmogaus teisių stebėjimo instituto rengiamos eitynės būtent Kovo 11-ąją yra atviras ir įžūlus mūsų Nepriklausomybės atkūrimo dienos išniekinimas, nes šūkiai ir „idealai“, kuriuos, dangstydamiesi žmogaus teisėmis, skelbia „stebėtojai“, yra visiškai priešingi tam, ką mes apie žmogų, laisvę ir demokratiją galvojome tada. Jeigu atsiminsim, kas yra Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovai ir iš ko jie gauna finansavimą, stebėtis neteks. Kad valdžia nuolaidžiauja visokio plauko destruktoriams – nieko nuostabaus: jai niekas daugiau nerūpi, tik kad kojele netrepteltų Briuselis, ir kad būtų išlaikyta eurą leidžianti įsivesti lito buhalterija. Kur kas nuostabiau, su kokiu atkaklumu ir malonumu į mūsų gyvenimą kišasi įvairių Vakarų šalių tarsi ir rimti žmonės. Nors kas ten juos žino!

– Dėkui už pokalbį.

Kalbėjosi Tadas Dapšys