Visuomenei – apie vandens kokybę (1)

visitsweden.com nuotr.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje girdėti įvairių svarstymų apie geriamojo vandens kokybę ir siūlomus įsigyti filtrus jam gerinti. Todėl nemažo susidomėjimo sulaukė praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) prie Aplinkos ministerijos surengtas seminaras „Vandens gerinimas buityje: būtinybė ar žinių trūkumas“.

Jo dalyvius specialistai supažindino su šalies požeminio vandens išteklių chemine sudėtimi, viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybe, taip pat buvo aptartos problemos, su kuriomis susiduriama naudojantis vandeniui gerinti skirtais filtrais.Lietuvoje gėrimui naudojamas tik požeminis vanduo, kuris, kaip sakė LGT Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas, yra pakankamai kokybiškas. Jame retai aptinkama toksinių cheminių junginių.

Pagrindinė viešai tiekiamo geriamojo vandens problema – padidinti gamtinės kilmės geležies junginių kiekiai ir šiaurės vakarų Lietuvos vandeninguosiuose sluoksniuose aptinkami žmogaus sveikatai pavojingi padidinti fluoro ir boro kiekiai. Kai kuriuose šalies regionuose dėl geologinių sąlygų geriamajame vandenyje esantys didoki sulfato ir chlorido kiekiai, nors ir nekenkia žmogaus sveikatai, bet vandeniui suteikia nemalonų skonį.

Jeigu viešojo vandens tiekimo įmonės šioms problemoms spręsti modernizuoja ar stato naujus įrenginius, tai individualus geriamojo vandens vartotojas gana dažnai pasikliauja, kadangi jam trūksta žinių, įvairius vandens filtrus įsirengti siūlančiais „specialistais“. Todėl, pasak Kęstučio Kadūno, prieš priimant pasiūlymą įsirengti vandens gerinimo įrenginį reikėtų įsitikinti, ar jo tikrai reikia ir ar vandenyje yra kenksmingų cheminių medžiagų, kurias būtina pašalinti.

Vertėtų nepagailėti kelių dešimčių litų ir atlikti vandens cheminį tyrimą. Jeigu vandenyje yra daug geležies ir mangano – apie tai galima spręsti pagal būdingas nuosėdas kriauklėje ar vonioje, praverstų jiems pašalinti skirti filtrai. Kai vandenyje daug kalcio ar magnio junginių – vanduo yra kietas, tai rodo ant virdulio sienelių nusėdusios apnašos. Dėl vandenyje esančių nitratų nesikeičia nei jo skonis, nei kvapas.

Daugelis vandenį gerinančių filtrų gerokai pakeičia gamtinio vandens cheminę sudėtį. Todėl juos renkantis pravartu žinoti, kad labai suminkštinus gamtinį vandenį jame esantys žmogui būtini kalcio, magnio, kalio jonai yra pakeičiami mažai naudingu natriu. Nors vanduo pasidaro labai minkštas, jis praktiškai virsta techniniu vandeniu. Toks vanduo tinka skalbyklėms, vandens šildymo sistemoms, bet ne maistui gaminti. Manoma, kad dėl padidinto natrio kiekio geriamajame vandenyje gali padidėti kraujo spaudimas. Prieš nutariant namuose įsirengti vandens filtrą, reikėtų išsiaiškinti, ar jis pagerins, ar suprastins geriamąjį vandenį.

Žmogui yra būtinas tam tikras mineralinių medžiagų kiekis, kurį jis turi gauti su maistu ir gerdamas vandenį. Dažnai yra siūlomi vandens filtrai, kurie veikia atvirkštinės osmozės principu. Taip filtruotame vandenyje lieka labai mažai mineralinių medžiagų.

Per visus filtrus, juos tinkamai naudojant, perfiltruotas vanduo atitinka Lietuvos geriamojo vandens standartą. Tačiau standartas, Kęstučio Kadūno teigimu, nusako tik viršutines cheminių medžiagų koncentracijas geriamajame vandenyje, o patirtis rodo, kad siekiant apsaugoti žmonių sveikatą nepakanka reglamentuoti vien leidžiamas didžiausias koncentracijas, kad būtina, kaip tai padaryta Olandijoje, Lenkijoje Vengrijoje, Slovakijoje, Čekijoje, tam tikroms medžiagoms ar vandens kokybės rodikliams nustatyti ir žemiausias leidžiamas koncentracijas.