A. Vaškevičius. Kaip tapti lietuviu savyje? (62)

Alkas.lt nuotr.

1973-iaisiais maniau, kad aš esu tikras lietuvis, nes pase parašyta – lietuvis, gimiau Lietuvoje, kalbu lietuviškai, gyvenu Lietuvoje, be to, moku daug lietuviškų liaudies dainų (gal dešimt). Vieną gražią 1973 metų dieną man, Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) Automatikos fakulteto trečio kurso studentui, kraštotyrininkas (dabar jau ir profesorius, o tada dėstytojas aspirantas) Stanislovas Sajauskas sako:

– Savaitgalį organizuojama ekskursija po Dzūkiją autobusu LAZ. Važinėsime po kaimus ir mažus miestelius. Į tokius kaip Varėna net neužsuksime. Reikia pasiimti sumuštinių, arbatos ir miegmaišį. Į valgyklas taip pat neužsuksime – per daug laiko sugaištume. Autobusas išvažiuoja šeštą valandą ryto. Renkamės prie viešosios bibliotekos. Kelionė kainuos penkis rublius (maždaug dvidešimt litų).

– Ką? Autobusu LAZ? Žvyrkeliais? Dulkėse? Dvi dienas? Net penki rubliai? Ką toje Dzūkijoje pamatysi – tik skurdžias sodybas, blogus kelius, smėlynus ir miškus, – sakau aš.

– Na gerai. Už kelionę sumokėsiu. Maisto ir miegmaišį paimsiu ir tau. Prie viešosios bibliotekos atvešiu tave taksi. Tau beliks tik anksti atsikelti, – atsako Stasys.

– Tiek to. Atsikelsiu, pasiimsiu, atvažiuosiu, susimokėsiu.

Jau sėdžiu autobuse, važiuojame per Dzūkiją. Skamba senovinės lietuvių liaudies dainos, o pro langą matau gražias dzūkiškas tarsi dekoratyvines sodybas: nameliai nedideli (mano gimtoje Suvalkijoje žymiai didesni), tvorų nėra, pievelė sodyboje atrodo kaip dekoratyvinė, nušienauta – didesnė neauga, nes prasta žemė (smėlis), nereikalingų daiktų nesimėto – dzūkeliai jų ir neturi, nes neturtingi. Gražu. Panašu į žaislinį kaimelį. Autobuse kartu keliauja ir mokiniai, ir studentai, ir vyresni (kiek vėliau sužinosiu: ir dėstytojai, ir mokytojai, ir darbininkai, ir tarnautojai). Ekskursiją veda toks linksmas apvalaus veido akiniuotis, vardu Gintautas*. Važiuoja visą laiką atbulas ir pasakoja mintinai žinodamas, kur bus posūkis, į kurią pusę žiūrėti. Pasakoja Lietuvos istoriją. Prisimenu, kad mano vidurinės mokyklos TSRS istorijos vadovėlis sudilęs nuo mokymosi, o Lietuvos istorijos vadovėlis – kaip ką tik nupirktas ir aplenktas nauju popieriniu aplanku, iš kurio būklės matosi, kad vadovėlis net nebuvo vartytas. Aš jį ir šiandien laikau knygų lentynoje kaip įrodymą, kad Lietuvos istorijos mokymas sovietinės okupacijos metu buvo tik dėl vaizdo (tikriausia nepageidautinas).

O aš Lietuvos istorijos neišmanau!

Galvoju, kad Gintautas bus koks nors istorijos dėstytojas, gal ir profesoriaus laipsnį turįs, nes žino ne tik pilių, bažnyčių, piliakalnių, pilkapių, senkapių istorijas, bet ir kur stovi koks kryžius ar net ir mažiausia koplytėlė. Vėliau sužinau, kad jis politechnikos instituto Elektrotechnikos katedros dėstytojas.

Kelionės metu visi vienas kitą vadina vardais, nepriklausomai, ar tai mokinys, ar instituto dėstytojas. Dainuoja man nežinomas lietuvių liaudies dainas.

O aš lietuvių liaudies dainų nemoku!

Ir tos dainos kažkokios man svetimos. Lyg būtų ne lietuviškos, bet kokios nors afrikietiškos. Ir taip dvi dienas nuo ryto iki vakaro. O dainos nesikartoja! Jas dainuoja Ida, Gintautas, Marija, Petras, Paulius, Viktoras, Jadvyga, Romas, Kaziukas, Algis, Algiukas, Vytukas, dvi Ramunės, keturios Jūratės, Marta, Stasys, Birutė, dvi Gražinos, Zita, Elytė, Emilija, Vytenis, Aldutė, Kęstas… Bet viena daina mane erzina. Kai ją uždainuoja, tai jeigu yra galimybė – išeinu į kitą patalpą. Negaliu jos klausyti. Kažkoks keistas nežinomas jausmas mane iš vidaus drasko. Tai daina „Teka teka šviesi saulė per dvarelį“. Tik po daugelio metų, kai ta daina jau seniai bus tapusi man DAINŲ ŠEDEVRU, sužinosiu, kad ji užrašyta mano senelio knygnešio – daraktoriaus Juozo Vaškevičiaus gimtinėje – Punsko krašte, Suvalkų vaivadijoje, Lenkijoje (senelis mirė 1931 metais, palaidotas Kalvarijos kapinėse, Marijampolės rajone).

Vakare nakvynės vietoje – bendra vakarienė. Po vakarienės vakaronė. Šoka lietuvių liaudies ratelius, žaidžia lietuvių liaudies žaidimus, dainuoja tik lietuvių liaudies dainas.

O aš lietuvių liaudies šokių šokti nemoku!

Kelionės metu mane pakviečia trečiadieniais 18 valandą ateiti į KPI kraštotyros būrelio susirinkimus Chemijos technologijos fakultete, „B“ korpuse, II aukšte. Ten skaitomos paskaitos apie Lietuvos istoriją, mokomės lietuvių liaudies dainų, žaidimų, šokių, ratelių ir ruošiamės Rasos šventei. Jiems ta šventė lyg seniai būtų švenčiama ir būtų labai gerai žinoma.

O aš susigėstu, kad lietuviškų švenčių švęsti nemoku!

Rasos šventėje visi pasipuošę tautiniais kostiumais. Pastebiu, kad kai merginos apsirengia tautinį kostiumą, tampa dar dvigubai gražesnės.

O aš susigėstu, kad tautinio kostiumo neturiu!

Kalbant padarius kalbos klaidą Alfukas Juška pertraukia ir labai draugiškai paaiškina, ką blogai pasakei ir kaip reikėtų sakyti. Pikta: vis pertraukia ir pertraukia – sakinio iki galo pasakyti neleidžia. Dar to betrūko:

Ir kalbėti teisingai lietuviškai nemoku!

Vėliau Ida Stankevičiūtė sako, kad Kaune neturime muzikanto, kuris grotų senuosius lietuvių liaudies šokius. Ir manęs paklausia:

– Gal moki groti armonika?

Atsakau, kad ne.

Še tau, ir armonika groti nemoku!

Ida man paskolina vienam mėnesiui iš kažkokio muzikanto labai gerą armoniką. Aš, ruošdamasis egzaminams, išmokstu groti. Ir taip Idos dėka tampu pirmuoju Kaune folkloro muzikantu, grojančiu armonika senovinius lietuvių liaudies šokius. Pirmas neakivaizdinis tų šokių muzikos mokytojas – Klaudijus Driskius. O tą armoniką prisimenu ir šiandien. Mintyse lyginu ją su kitomis, bet kitos taip neverkia, kaip ta verkdavo stipriau patraukus dumples.

Nuvažiuoju į Dubingius sutikti berods 1974-ųjų Naujųjų metų. Išsitraukiu maisto, sauso vyno butelį ir klausiu Idos, kur dėti. O ji sako:

– Greičiau slėpk tu tą butelį.

O, dar ir linksmintis be alkoholio nemoku!

Aš Lietuvos istorijos neišmanau, Lietuvos nepažįstu, lietuvių liaudies dainų nemoku, lietuvių liaudies šokių nemoku, armonika groti nemoku, linksmintis be alkoholio nemoku, lietuviškų švenčių švęsti nemoku, tautinio kostiumo neturiu, taisyklingai kalbėti lietuviškai nemoku. Tai

Koks gi galų gale aš lietuvis?

Pase parašyta – lietuvis. Gimiau ir gyvenu Lietuvoje. Kalbu lietuviškai. Bet

Kaip man tapti lietuviu?

Atsakymą radau kraštotyroje, folklore ir žygeivystėje.

  • Nemokėjau lietuviškai šokti – išmokau!
  • Nemokėjau lietuviškai dainuoti – išmokau!
  • Nemokėjau armonika groti – išmokau!
  • Nemokėjau lietuviškų švenčių švęsti – išmokau!
  • Neturėjau tautinio kostiumo – įsigijau!
  • Nemokėjau be alkoholio linksmintis – išmokau!
  • Neišmaniau Lietuvos istorijos – įgijau žinių!
  • Nemokėjau taisyklingai lietuviškai kalbėti – išmokau!

Ar Jums nebuvo taip ar panašiai nutikę? Manau, kad ir Jūs pasirašytute po šiais žodžiais.

* Gintautas Masaitis – Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos katedros dėstytojas. Žuvo 1975 m. balandžio 4 d. Žasliuose gelbėdamas degančius bendrakeleivius (susidūrus keleiviniam traukiniui su prekiniu traukiniu, traukusiu benzino cisternas), palaidotas Vilniuje, Saltoniškių kapinėse.

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
alko-2-proc

62 komentarai

  1. l:

    Labai geras rašinys, tikrai verčiantis save pamatyti iš šalies.

  2. l:

    Labai geras rašinys leidžiantis į save pažiūrėti iš šalies.

  3. Kemblys:

    Visa Albino Vaškevičiaus straipsnio esmė:
    “Kaip man tapti lietuviu?”,
    “…tampu pirmuoju Kaune folkloro muzikantu, grojančiu armonika…”.

    Svetimžodžiai: folkloro, muzikantu, armonika, (manau ‘groti’ nuo rus ‘igrat’) – smagu linksmai gyventi ir nesukti sau galvos, net pavydžiu. Gal ir man suvaikėti?

    Kada ‘Alkas.lt’ išaugs iš ‘folkloriško’ tautos suvokimo?

    • Algirmantas:

      Kai nemanysi ir neabejosi, tada ir pateiksi ar tikrai tas ar anas žodis iš ten ar dar kunors atsiradęs, o kai abejoji tai tik bile žmones į abejones įtrauki nes pats nežinai ar tas žodis iš ten atsirado ar tai mūsų žodis ir be to tas ar nas žodis galėjo iš mūsų kalbos atsiradęs ir nukelevęs į kitą šalį ir pakitęs tenai tad nejieškok smegenų palei subinę, nes ten jų nerasi.

  4. Paverstas betaučiu:

    Labai ačiū autoriui už straipsnį. Pagalvokime kartu, ar daug kas galėtume pasakyti, kad esame verti vadintis savosios tautos nariais? Ar žinome jos istoriją, svarbiausius tautos kultūros bruožus ir šiandieninius tautos pasiekimus, o ne tik R. Valatkos. R. Miliūtės bei jų pasekėjų nuolat mus kišamas “istorijas” apie tai, kokie esame baisūs, susipykę, vagys, mušeikos, prasigėrę, nieko švento nebesuvokiantys?

    Tačiau atsiversite savo pasą. Ar rasite, kad jame būtų įrašyta tautybė? Prisipažinsiu, kad kai išrašė naują pasą, nebuvo net tokios minties, kad jame išnyko įrašas apie tai, kuriai tautai priklausau. Todėl jo ir nevarčiau. Juo labiau, kad patogiau naudotis tapatybės kortele. Suprantu, kad mano klausimas – labai pavėluotas, bet vis dėlto klausiu:
    1. Kas, kada ir kuo remdamasis išbraukė įrašą apie tautybės iš piliečio (ar gal gyventojo, arba, kaip dabar sakoma, Lietuvo žmogaus, suprantama, juk ne žvirblio) paso? Negirdėjau, kad apie buvo nuspręsta referendume.
    2. Kodėl sovietiniame pase buvo toks įrašas, o LR nebėra?
    Manau, kad už tai atsakingi turi ilgiems metams (gal būt net iki gyvos galvos) atsidurti kalėjime, be jokios galimybės teikti malonės prašymą.
    Ir dar norėčiau paklausti, kad Alko svetainė pagaliau atsikratys “kembliukų” ir kitokių šiukšlintojų. Kodėl kiekvieną autorių užpuola šie pakampių veikėjai – bet kurio straipsnio terliotojai? Kas tai? Taip pat tautinio gyvenimo būdo ypatybė? Nesutinki, rašyk straipsnį, o ne terlionę.

    • Elvyra:

      Manau, kad mes sovietmečiu buvom didesni lietuviai negu dabar, laisvoje Lietuvoje. Netgi bažnyčios būdavo pilnesnės. Lietuviams lietuviškumo vis mažiau bereikia. Jaunimui vis daugiau patinka užsienietiška muzika. Kam pase tautybė, jei tuoj bus neaišku net tavo religija kai suplauks tūkstančiai musulmonų, o mūsų moterys noriai rinksis jų religiją.

  5. Albinas Vaškevičius:

    Pone anonime Kembly, jeigu norite kad su Jumis bendraučiau, nesidrovėkite ir parašykite apie save:
    1. Savo vardą ir pavardę.
    2. Kada gimėte, kur mokėtės.
    3. Nuo kurių metų dalyvavote kraštotyriniame judėjime.
    4. Nuo kurių metų dalyvavote folkloriniame judėjime.
    5. Nuo kurių metų dalyvavote žygeivių judėjime.
    6. Kada buvote pionierius, spaliukas, komjaunuolis, komunistas…

    • Kemblys:

      Kol kas nenoriu asmeniškai bendrauti su ‘alko’ svetainės rengėjais. Jūsų nurodytuose svetainės tiksluose yra parašyta:
      “2.Ugdyti gimtosios lietuvių kalbos kultūrą, skatinti domėjimąsi lietuvių ir kitomis baltų (latvių, prūsų) kalbomis.
      3. Skatinti dorovinių ir dvasinių vertybių sklaidą, visuomenės pilietinį ir tautinį susipratimą.
      5. Skatinti tautinių ir pilietinių iniciatyvų bei idėjų sklaidą.
      9. Formuoti pilietinę visuomenę, kelti jos sąmoningumo lygį, skatinti etnokultūrinę savišvietą, gaivinti baltišką istorinę savimonę.”
      Man tinka Jūsų tikslai, norėčiau, kad siektumėte savo numatytų tikslų. Radęs prieštaravimus ar sąmoningą kenkimą svetainės tikslams rašau atsiliepimus, savo supratimu. Galite keisti savo svetainės tikslus, jei nesugebate jų siekti.
      Nesuprantu Jūsų ir Vaiškūno klausimų prasmės – ataskaitų neduodu. Mane domina tik mintys, kurios galėtų padėti rasti būdus, kaip stiprinti lietuvių tautą. Tautą sudaro apie 3000000 lietuvių, kuriuos, tautinių jausmų žadinimas, sutelkia tik laikinai. Reikia sprendinių, kad išlaikyti pastovius patikimus santykius, kaip gentinėje visuomenėje. Žmogaus praeities nepakeisime, o asmuo yra lygiai toks, kokios jo mintys (šiuo metu) – mes galime rasti pažangesnius būdus mąstyti apie tautą ir visi keisis, jei sugebėsime įtakoti dalies tautiečių mintis. Mąstyme, kaip ‘stalo žaidimuose’ – laimi geresni ėjimai, o ne praeities nuopelnai ar įdirbis kažkuriose srityse.

      • Albinas Vaškevičius:

        Ponas anonime Kembly, aš nesivelsiu su Jumis į Jūsų nepamatuotos negatyvios kritikos liūną, bet tik pasakysiu štai ką: blogio kritika nieko nepasiūlant geresnio yra blogio reklama, kuri silpnų nervų žmones veda į nusivylimą, kvaišalų vartojimą, savižudybes, emigraciją. Jeigu Jūs pasiūlytumėte nors vieną gerą pasiūlymą – sveikinčiau, o dar geriau būtų jeigu tą gerą pasiūlymą dar ir įgyvendintumėte. Pasiskaičiuokite kiek kartų Jūs interneto erdvėje kritikavote nieko gero nepasiūlydami. Tą skaičių parašykite su minuso ženklu ir Jūs pamatysite kiek reikia Jums paplušėti, kad iš gilaus minuso pakiltute bent iki nulio. Priešingu atveju mąstantys skaitytojai Jus vertindami visada vartos visokiausius nemalonius žodžius ne tik Jums, bet nemalonius ir kitiems skaitytojams.
        Yra ir dar toks posakis: Geras paukštis į savo lizdą nedergia. Kad Lietuva būtų gražesnė ir malonesnė čia gyvenantiems lietuviams patys lietuviai neturi dergti į savo lizdą.

        • Kemblys:

          ‘Lizdas’ alkas.lt yra pridergtas tų, kurie rašė ugningus straipsnius apie kalbos saugojimą, bet patys gadina kalbą. Kiti jiems nenusileidžia ir straipsnius rašydami, ir atsiliepimus. Jums mano pastabos nepatinka, nes patys suprantate, kad svetainę reikia apvalyti. Keisti iš esmės. Tarp atsiliepimų buvo pasiūlymų, bet tokioje betvarkėje jie dingsta.
          Trinate mano atsiliepimus, kurie velka į šviesą J.Trinkūną. Dabar stebėjau, kaip apspjaudomas ‘Kurmis’. Jo ‘kaltė’, kad įsitikinimai krikščioniški. Yra krivis, yra vaidilųū ratas – jiems buvo labai gera proga mąstančiam SVEČIUI ‘Kurmiui’ išaiškinti protėvių pasaulėžiūros pamatines nuostatas. Bet eilinį kartą supriešino lietuvius tarpusavyje. Aš sugebėčiau apginti savo, kaip vadinu ‘gamtameldžio’ įsitikinimus, bet šioje svetainėje, kol romuviai ‘nesudeginti ant laužo’, nevargsiu. Nuostolis jums. Yra galimybė daryti esminius pasaulėžiūros pokyčius, bet esate nepatikimi – netaisote savo klaidų. Mąstykite, galiu nustoti mėtyti ‘akmenėlius’ ir palikti merdėti, kaip kiti, kurie pasitraukė iš svetainės.

          • Algirmantas:

            Kaip vakar Romuvos mokykloje Razauskas pasakė, nes taip pat vienas žmogus bandė kibti prie jojo vartojamų žodžių, tai Razauskas atšovė jam, kad gryna švaria kalba niekas ir nebendrautų nes tai nįmanoma, kalba ir yra, kad ja eitų bendrautis ir susikalbėti. Bet svetimybių sutinku taip pat nereikia naudoti. Aš pavyzdžiui ktą kartą rašau kalbamaja kalba, o negramatine kalba ji visai skiriasi nuo gramatikos taisyklių….

            • Algirmantas:

              O Kurmis pats pasirinko savo kelią, o gal jam jį parinko bažnyčia? Nes ten eina žmonės be laisvos nuomonės nes bažnyčia ir yra tam sukurta, kad galvotų už savo parapijiečius už juos jų nuodėmes atleistų, o jie ir toliau jas daro ir nebesugeba pasitaisyti, kad ir kiek jie bedarytų tas nuodėmes, ir bažnyčias atleidinėtų Dievas tų nuodėmių taip ir neatleis nes žmonės patys nesugeba pasitaisyti, o kuris žmogus supranta, kad klydęs ir bando pats pasitaisyti ir ir ištaisyti tai jam jokios bažnyčios ir nereikia jam jau išsyk Dievas ar Dievai atleidžia….

            • Kemblys:

              Bendrauti ir susikalbėti galima pirštais. Skaičiuoti taip pat galima pirštais, bet ‘kažkodėl’ naudojamės dešimtainiu skaičiavimo būdu – ‘parankus’ mąstymui. Svetimžodžiai netinka mąstymui, taip pat netinka LIETUVIŠKAM mąstymui. Dauguma tautiškumą atranda per jausmus, aš tautiškumą atradau suvokęs asmens sąrangą ir kokį vaidmenį atlieka kalba mąstant. Tada suvokiau būtent lietuvių kalbos pranšumą prieš kitas ‘indoeuropiečių’ kalbas, kurios labiau pakito.
              O dėl ‘Kurmio’, patarčiau atsiprašyti ir SUGEBĖTI paaiškinti savo ‘tiesas’ – ‘Kurmis’ MĄSTANTIS SVEČIAS šioje svetainėje. Nirštate, nes nesugebate suvokti protėvių pasaulėžiūros. Sugebėsite įtikinti ‘Kurmį’, sugebėsite įtikinti daugumą kitų mąstančių lietuvių. Nesugebėsite – jūs esate neverti skleisti protėvių pasaulėžiūrą. Bėkite pas savo ‘krivio’ kaliausę, tegul sukviečia tą paslaptingą ‘vaidilų ratą’, kuris net nepasirodė per J.Trinkūno įsišventinimą ir įtikinkite ‘Kurmį’, jei norite, kad jus kažkas gerbtų.

              • Algirmantas:

                O kas gi jei ne jis pats ir pradėjo visą šią agresiją jam bandai paaiškinti tai jam visa tai nesamonės tai paskui ir gaunasi pešiojimasis ir tikrai neketinu atsiprašyti nematau už ką jeigu pats jis elgtūsi kultūringai tai nereiktų ir kitiems savų tiesų įrodinėti, bet jis tik girdi save, o mes ginam savo poziciją tai va….Sumielu noru draugisškai galiu paaiškinti, bet matai žmogau, kai žmogui parodai tiesą nevisi ją sugeba priimti, nes tiesa degina iš vidau ar išoriškai, vadinas Dar kurmiui neatėjo suvokimas šioj sritį todėl ir nesusikalbam….

                • Kurmis:

                  Agresija? Opapa… Pasirodo, savo įsitikinimų gynimas (ir KONEVEIKIAMOS krikščionybės GYNIMAS, beje, nekoneveikiant ir nesmerkiant jūsų religijos/tikėjimo) ir diskusijos – agresija. Pagal tamstos supratimą, aš turėčiau romiai sėdėti ir skaityti jūsų šlykštynes apie krikščionybę ??? “Linksmas”, tamsta, dėdelis 🙂 🙂 🙂

                  • Algirmantas:

                    Tamsta jeigu nežinai savosios tautos istorijos tai jau tavo bėda, krikščionybė į Lietuvą atėjo kaip okupantas nes buvo žlugdoma valstybė per jos kultūrą ir ne tik ją.

                    Kaip tu sakai, liepsnoja karas –
                    Tad kokia gali būt taika?
                    Čia viskas paprasta: kas ką.
                    Tiktai svarbu, žmogau, atskirti,
                    Kas neša gyvastį, kas mirtį.
                    Jei Žmogų niekinti imi,
                    Tai pats kaip mėšlas \emėj pūsti.
                    Pragyvenau aš daug karų
                    Iš pono viešpaties malonės –
                    Kada, sakyk, iš vakarų
                    Pas mus su meile ėjo žmonės?
                    Jie kryžių atnešė kadais,
                    Parėmę kruvinais kardais.
                    Už kryžių – ačių. Ouž kraują
                    Lietuvis jiems nedovanos.
                    Tai kraujas, kuris nenusiplauja
                    Nuo tų laikų lig šios dienos….

                    Čia buvo ištrauka iš Justino Marcinkevičiaus herojinės poemos “Kraujas ir pelenai”.

                    • Algirmantas:

                      Matosi Kurmi, kad esi okupantų pavergtas, pavergta tavo siela, ir neveltui matyt esi pasivadinęs Kurmiu nes tas padaras nieko nemato tik palei uoslę ir virpesius žemės jaučia kurkas kruta ir panašiai…. bet taip ir nematai savo tautos tikrūjų vertybių tik tai ką bažnyčia yra nusavinusi iš mūsų ir kitų tautų jinai net gi nesukūrė, o pasiiėmė-pasivogė nusavino, nes mūsų protėvių tik-ėjimas ir pasaulėžiūra yra susikūrusi nuo tada, kai šioje žemėje atsirado žmogus, o bažnyčia matydama ne tik mūsų tautoje bet ir kitų šalių tautose, kad geruoju neis pažaboti pavergti ir panšiai, nes žmonės atlikinėjo vistiek apeigas tomis dienomis, kada ir jų protėviai atlikinėjo, tai bažnyčia tomis dienomis taip pat pradėjo švesti tik pavadinimus pakeitė ir šiektiek kalendorių pakoregavo standartizavo, kada ir kaip bus atliekamos šventės, beje jeigu nežinojai, ne tik Lietuvoje bet ir kitose šalyse netgi ir Pietų Amerikoje ir ne tik ten bažnytinkai statydavo savasias bažnyčias ant tų tautų šventovių pamatų pas mus ant alkaviečių, nes tai labai patogu gi Žmonėms psichologiškai veikia ta vieta, kad į ją reikia ateiti, pabandyk šiuos faktus paneigti… Ar ir toliau šlykštėsiesi sakoma tiesa nes tiesą nevisi sugeba priimti jinai deginanti, o tą karštį nevisi atlaiko tad ir apsidegini neigdamas kitą kartą tad ir nereikia pykti, kad mes savąją poziciją ginam paviešindami esamus faktus…. 🙂

                    • Kurmis:

                      Ką jūs sakot? Gal perskaitysit ir metus, kada ši poema buvo parašyta??? O jūsų “argumentai”, kažkodėl LAAAAABAI primena sovietinio politruko “argumentus” apie krikščionybę. Sovietams, kaip ir JUMS, krikščionybė Lietuvoje buvo pats didžiausias priešas. Net leista “Katalikų bažnyčios kronika”, ardė sovietinio (jūsų?) brukamo gyvenimo kanonus, todėl krikščionybė buvo vienintelė lietuvių atspirtis sovietizacijai ir okupacijai. Kažkaip nesu girdėjęs apie “pagonių kroniką”, leistą sovietmečiu..
                      Taip kad, brangusis, sovietinę (o nūnai tolerastinę) propagandą pasilaikykite sau.
                      O apie “deginančią tiesą”, mums, dar paaugliams, mokykloje kalbas rėždavo vyr. pionierių vadovė, beje, praktiškai žodis žodin, kaip jūsų komentaruose… Sutapimas????

                    • Algis:

                      Ai suprantu aš jus, kas prieš krikščionybę okupantę lietuvių tautos, tai tie visi yr politrukai komunistai ir dar nežinia kas, nesvarbu kokiais metais tai išleista, nes šių žodžių prasmė parodo su kokiais ketinimais krikščionys nešė meilės dieva paremtą sukruvintais kalavijais, niekas nebus užmiršta, kad ir kaip bažnytininkai to norėtų, mes nepamiršim mums padarytų skriaudų ir tikrai nesitaikstysime ir nesilankstysime bažnyčiai jokių nuolaidų okupantų tesėjams, kol neatsiprašys viešai iš Vatikano atvykęs popiežius, kol nepažvelgs tautai į akis tol jokio atleidimo ir nesulauksit. Kas iš to kad anas miręs popiežius atsiprašė visų tautų būdamas Vatikane tai lengviausia padaryti, bet neatvyko į kiekvieną tautą atskirai ir nepažvelgė tautai į akis, o tai yra labai sunku padaryti. Nesvarbu kokiu laikotarpiu būna išleidžiami kūriniai, svarbu, kad jų prasmė atitinka tiesą. Ir čia kaip rašei, kad aš atitinku politruką ar kažką panašaus, tai aš dar perjaunas tokiu būti tiesiog tai per mane kalba protėvių dvasia… Gali šaipytis ir juoktis, bet juoksiesis ir šaipysiesi tik iš savo Kurmiško aklumo ir trumparegiškumo…..

                    • Kurmis:

                      O kas tamsta toks, kuris sprendžia Už VISAS TAUTAS 9ir net už lietuvių tautą), kad jų reikia atsiprašyti??? Kaip ir sakiau – jūs, kaip ir jūsų (nes dar yra Baltuva ir n pagonių bendrijų ir klubų) pagonybė, TIKRAI nepretenduoja į JOKIUS tautos vedlius. NESUSIREIKŠMINKIT. Tiesiog būkit savo vietoj, nes nierkas jūsų neprašo niekam lankstytis ir jau tikrai jūsų neatsiprašys. Kad ir kaip tai paglostytų TAMSTOS ASMENINĘ liguistą savimeilę.
                      O dėl politrukų ir sovietinio istorijos mokymo, tai tik pasikartosiu – būtent, per visą istorijos mokymą vidurinėje, buvo būtent mokoma, kaip krikščionybė buvo nešama ant “kruvinų kalavijų” ir kokia ji lietuviams esanti “svetima” – šito niekaip nepaneigsit. Tą patį dabar teigia tolerastai ir visokie “žt gynėjai”, kai tyčiotis ir koneveikti krikščionybę tapo tiesiog – būtinybe ar “gero tono ženklu”. Tad iš čia ir klausimas – iš kur gi toks sutapimas ir dar stipresnė neapykanta??? Nors niekaip nesugebėjote logiškai pakomentuoti būtent krikščionių indėlio į Lietuvos istoriją ir jos valstybingumą (pradedant raštija, baigiant nepriklausomybės kovomis ir t.t ir pan., kai jokiais pagonimis nė nekvepėjo…išskyrus vaikiškus pasvaičiojimus apie tai,kad Valančius, Maironis, partizanai ir t.t. buvo…slaptieji pagonys 🙂 🙂 🙂 Pagal tokią logiką – krikščionių Lietuvoje išvis nebuvo :), tad nesuprantu jūsų neapykantos Lietuvoje neegzistavusiam ir neegzistuojančiam dalykui…:)

                    • Algirmantas:

                      tai tamstele papsakokite kokiu būdu atėjo krikščionybė į Lietuvą? Kokius metodus naudojo prieš mūsų protėvius papasakokite gi jūs geriau žinote negu aš, kokį gal melą ir sugebėsite suregzti…. O kas gi tuos kovotojus padarė krikščionimis ir gi parašykite gal buvot įlindę į tų kovotojų vidų ir tikrai galite garantuoti, kad jie buvo visi krikščionys? Dauguma Lietuvoje žmonių tik atkartoja ką jų tėvai ri seneliai darė, bet pačios prasmės dauguma taip ir nesuprato nes jie tai nesamoningai priėmė jiems tai buvo įpišta per prievartą. Vidūnas kaip rašė turėjome priimti naują religija idnan atsisakant senosios, kad galėtume išgyventi ir atėjus laikui vėl grįžti prie senosios, kaip tam susidarys palankios sąlygos, nes tada okupantas bus nusilpęs ir jau tada nebesustabdys niekas lietuvių….

                    • Kurmis:

                      Tą ir sakau – nebuvo Lietuvoje krikščionybės ir nėra, tai prieš ką jūs čia kovojate?

                • Algirmantas:

                  O kas Kurmi Aukso Ordą atmušė a? Aišku, kad pagonys, kažin ko šito niekad nepamini, o gal neparanku a?

                  • Kurmis:

                    O kas man neparanku? Nu sumušė ir ką? Ir prie Durbės ir prie Saulės ir prie Karusės ir t.t. ir pan. krikščionis sumušė…Tai ir valio. O po to į pogrindį perėjo…kad atgimtų Algirmanto asmenyje… Tai ką? Ar Algirmantas 10 vaikų tikrų lietuvių pagonių “padarė”? Ne. Ar už Lietuva kovėsi, buvo sužeistas ar žuvo? Ne. Net lietuviškai rašyt neišmoko…. Taigi, moralas – mažiau kalbų – daugiau darbų.

                    • Algirmantas:

                      pasiskaityki gi rašiau rašau šnekamaja, o ne gramtine kalba.Tad neišsikalinėki pas mane darbas ne gramtinis pas kiekvieną dieną rankoje įvaldytas atsuktuvas, replės, žnyplės ir kiti įrankiai elektros instaliacijai tiesti, o su rašyti labai retai tenka…. Galiu papsakoti vieną gerą istoreiją. Tai va senovėje plauke laivu gan jaunas mokslinkas, o laivo kapitonas jokių mokslų nebaigęs, kelionės metu kiekvieną dieną užeidavo pas tą jauną mokslininką kapitonas pasišnekučiuoti, o jaunasis mokslininkas vis jo klausia ar mokekisi ta ir ana ir trečią ir taip kiekvieną dieną, o kapitonas jam atsako, kad nebuvo kaip tą ir aną mokytis. Sykį įleke kapitonas pas tą jaunąjį mokslininką ir klausia ar moki plaukti, mokslinkas jam atsako, kad ne tai blogai nes laivas skesta… Darykit išvadas patys…..

                    • Kurmis:

                      Išvada paprasta – jei laivą veda ir laivui vadovauja “kapitonas”, nebaigęs jokių mokslų (o kapitonas TIKRAI turi būti baigęs mokslus, kad juo tapti) – laivas nuskęsta, nes prastai vadovaujamas (užplaukia ant seklumos, rifų ir t.t. ir pan.,) nes yra “vadovaujamas” nieko nebaigusio (gal apsišaukusio) kapitono. Išvada – dėl tokių nemokšų ir profanų, nieko nebaigusių “kapitonų”, skęsta laivai ir potencialiai žūna jauni, gabūs, perspektyvūs mokslininkai….

  6. Patrimpas:

    Kembliui paaiškinu: žodis “groti” yra kilęs iš žodžio “grotos”. Grotos yra iš metalinių strypų pagaminta konstrukcija, pro kurią durna kgbistinio provokatoriaus galva netelpa, bet paloti ant visų rašančių galima.

    • lyvis:

      Kodėl Jums taip nesvarbi gimtoji kalba kad taip sunku tai suprasti. Matyt Jus tris kartus dienoje maitinatės kiauliena ir Jums sunkiai suprantamos kalbos plonybės, o tik reikalas pavalgyti kiaulėną nuo kurios apsunkėja bendravimas su žmonėmis ir didėja pasipūtimas. Todėl Lietuvoje ir yra daugiausiai savižudžių kad suvartojama nemaži kiekiai kiaulėnos, o ką jau bekalbėti apie kiaulėnos šmotelį paaukojimą artimam žmogui. Todėl Jums nesuprantamas Kemblys, kuris nepaitaikauja o privalgius kiaulėnos norisi mažiausiai kritikos, o daugiausiai norisi garbinimo ir Jums Kemblys veikia atstiumiančiai. lyvis

  7. Artūras Gotautas:

    Gerbkime ir Tausokime Lietuvių kalbą.
    Posakių skrynia:
    Kas savo kalbą niekina-svetimos neišmoks.
    Jei kalbi – tai tavo žodžiai turi būti geresni už tylą.
    Gudri kalba apgauna, tiesi – ant kelio tikro išveda.
    Maža garbė svetimomis kalbomis kalbėti, didi gėda savosios gerai nemokėti.
    Arklį pažįsta iš dantų, žmogų – iš žodžių.
    Paleistų kalbų ir devyni velniai nesugaudys.

  8. Vytautas Mažasis:

    Albinas Vaškevičius man patinka: rašo įdomiai, nuoširdžiai, lietuviškai be klaidų.
    Yra dalykiškas ir myli tai, kas lietuviška.
    Labai Lietuvai reikia, kad tokių lietuvių atsirastų daugiau.
    Nemanau, kad akmens amžiuje gyvenusius lietuvių protėvius būtų teisinga vertinti kaip lietuviškesnius už Vytauto laikų lietuvius, o Vytauto laikų lietuvius – lietuviškesniais už šių dienų lietuvius. Tiesiog, minėtais laikotarpiais gyveno (ar gyvena) to meto aplinkybių išugdyti lietuviai. Grįžti į praeitį nepavyks. Iš miesto persikėlus į miestelį ar kaimą, manau, kad kai kam gali pavykti tapti šiek tiek lietuviškesniu.
    A.Vaškevičiaus aprašytas būdas pasijusti lietuviu visai priimtinas, tik ne kiekvienam įkandamas.
    Bet kodėl nepabandyti?

  9. Aguona:

    „Šaunuolis“ Algis (2012 01 24 09:26) – pasirodo, jis atstovauja „tautos akis“ ir per jį „kalba protėvių dvasia“. Nieko sau ego nupenėtas. Tvardykis, vaikine. Šitaip besispjaudydamas, pataikysi ne tik ant savo močiutės, rožantėlį kasvakar kalbėdavusios, bet ir ant savo paties, nesubrendėlio, nosies. Ir nejuokinkit, šitokiame kontekste cituodami J. Marcinkevičių (kuris, bent jau gyvenimo pabaigoje, buvo krikščionis, yra palaidotas su šv. Mišiomis, su sakramentais). Net tame pačiame jūsų cituotame eilėraštyje pasakyta: „už kryžių ačiū“. Taigi, vietoj įniršio liejimo, verčiau pasimokytumėte, kokių knygelių paskaitinėtumėt ar bent giliai pakvėpuotumėt, pamedituotumėt, kaip „tapti lietuviu savyje“. Žiema tokia graži. Ramybės jums, pagonys ir krikščionys.

    • Algirmantas:

      Tamsta Aguona, o kas gi privertė mano protėvius mokytis okupanto mokymų ir kokius metodus okupantas naudoja po šei dienai aiškina mūsų vaikams mokykloje, kad tai mūsų visi šventieji visos apeigos ir tradicijos yr bažnyčios, o kad jas nusavino bažnyčia iš mūsų ir kitų tautų tai šito nenorite girdėti, mano seneliai nebuvo užkietėja katalikai į bažnyčią eidavę dėl akių, o namuose atlikinėdavę viską pagal senąjį paprotį, kad bažnytininkai nesikabinėtų ir užkietėją davatkos neliežuvautų, tad susimastykite okupantų rėmėjai ir puoselėtojai, manyje neįniršis ir neapykanta verda, labai būtų gerai tokie laikai ateitų, kaip bažnytinkai atėjo jiems nepatiko mūsų tvarka papročiai ir kiti dalykai, dabar būtų neprošal mums tą patį padaryti sugriauti tai ką okupantas taip ilgai statė….

  10. Algirmantas:

    Na ir kas, kad Marcinkevičių palaidojo pagal krikščionišką paprotį, bet jūs tai nežinote kuo jis laikė save viduje, o jo darbai parodo kas jis buvo. Ir mūsų protėviai neprašė ,kad juos krikštytų, bet juos išprievartavo bažnytiškai, jiems neleido laisva valia pasirinkti samoningai pasirinkti, bet tik išprievartvimo būdu buvo apkrikštyti. Ir patys bažnytinkai nesilaiko, ko mūsų tautą mokina ko rekia laikyti kokiems bažnyčios įstatymams paklusti, bet patys bažnytininkai nesilaiko jūs jiems pingus nešat, o jie lėbauja kuria nesantuokines šeimas prostitučių prisiveža lėbauja, avarijas daro savivaliauja su kitų žmonių turtu, meluoja žmonėms, gal tai neteisybė norite pasakyti? Pažeidinėja galima sakyti visus bažnyčios įstatymus tame tarpe ir taip jų moneteistinės religijos Dievo įstatymus.

  11. Aguona:

    Algirmantai, jus turbūt kažkas labai nuskriaudė. Gal vaikystėje? O gal žmonos ir vaikučių neturite? Ar bedarbis? Pyktis, šmeižtas ir melas niekada nebus geri partarėjai bei vedliai. Linkiu jums taikos, ramybės, meilės ir darnos.

    • Algirmantas:

      Nu koks šmeištas Aguona? Pasidomėkite istorija, kronikomis, dokumentais kurie liudija tai ką tiką parašęs buvau. Be to, kaip jums patinka, šiandien sužinojau, kad Vilniuje kur kadaise priklausęs pastatas bažnyčiai, dbartiniu metu jame yra įsikūrusi vaikų sergančių tuberkulioze gydymo įstaiga, šiuo metu šioje įstaigoje yra 50 vaikų ir panašiai tiek personalo, tai va vakar bažnyčia per teismą atsiiėmė šį pastatą, ir dabar visą įstaiga turės persikelti kažkur, nes bažnyčiai reikia įkudinti savuosius karitus ir kitus darbuotojus, jiems nėmotai tie vaikai ir visa įstaiga kuri rūpinasi sergančiaisiais, tai kur ta meilė a? Jeigu tokia bažnyčia būtų gera tai padovanotų tą pastatą ar net nebūtų pradėją del to pastato bylinėtis, bet mat jiems reikia plėsti teritoriją veidmainiai tose bažnyčiose. Bandote mano silpnasias vietas rasti? Nepavyks jums jų rasti, nes per geras žmogus esu iš idėjos kitiems padedu ir negaliu pakęsti kai žmonės yr apgaudinėjami. Visą laiką kai reikia išsakau ką galvoju ir nevynioju žodžių į vatą…. 🙂

      • Algirmantas:

        Klausiat gal kas vaikystėje nuskriaudė,o galiu paskyti, kad taip bažnyčia, nes sužinojau kas tai per organizacija, ji man melavo sakė netiesą nors yr įsakymas nemeluok arba nesakyk netiesos tik tie kurie atėją mokinti mūsų tautą jie patys tų priesakų niekad nė galvojo laikytis nes jų tikslas urbanizacija ir pavergimas tautų, kad jiems geras atitektų tų tautų žmonių.
        Čia tikras pasakojimas tik neatsimenu apie kurią tautą ” atėjo krikščionys taikiai beginklų tik su bblijomis rankose ir įteikė tas knygas tos tautos žmonėms ir tarė vienas iš krikščionių dabar užsimerkime ir pasimelskime kaip tauta užsimerkė ir meldėsi, o po pasimeldimo atsimerkė žių jų valstybė jų žemė ir viskas jų pačių rankomis sukurta ir uždirbta viskas buvo nusavyta krikščionių” . Taip nutiko nevienai tautai taikesniu ar prievartos būdu….

  12. Vilmantas Rutkauskas:

    Straipsnio autorius kalba apie vėlyvąją maždaug XVIII a. sukrikščionintą liaudies lietuvybę ir jos atributus :
    slaviškas KUBAN, MARIČKA, ČAIKA ir kt. armonikas, iš lenkijos užvežtus kvarbatkinius taut. rūbus ir to pačio laikmečio POLKAS. Čia da betrūksta Aguonos minimo simbolinio močiutės rožantėlio ir pačios aguonos.
    Beveik visi ir kiti tokie krikščioniškieji vėlyvosios liaudies simboliai esmėje pagoniškąjai Lietuvai šiandienai atrodo gan sarkastiškai.
    Bendra straipsnio nuostata rodo, kad giliau panirt autoriui neleidžia, nes tai reikštų krikščionybės prasmegimą.

  13. :))):

    “Nemokėjau lietuviškai šokti – išmokau!
    Nemokėjau lietuviškai dainuoti – išmokau!
    Nemokėjau armonika groti – išmokau!
    Nemokėjau lietuviškų švenčių švęsti – išmokau!
    Neturėjau tautinio kostiumo – įsigijau!
    Nemokėjau be alkoholio linksmintis – išmokau!
    Neišmaniau Lietuvos istorijos – įgijau žinių!
    Nemokėjau taisyklingai lietuviškai kalbėti – išmokau!”

    Daug proto tam nereikia, jauciu… 😉

  14. Albinas Vaškevičius:

    Genialu tai kas paprasta. Lietuvių liaudies papročiai tuo ir genialūs, kad jie yra paprasti ir išmokti dainuoti virš 400 lietuvių liaudies dainų, šokti virš 60-ies lietuvių liaudies šokių, groti virš 100 lietuvių liaudies šokių ir maršų, dalyvauti lietuviškose šventėse,… tikrai nereikia daug proto. Tik dažnam reikia proto susiprotėti, kad tai labai reikalinga tautiškumo išlaikymui. Kiekvienas vengrų abiturientas moka virš 100 vengrų liaudies dainų, o savo vakarėliuose visi moka šokti vengriškus šokius. Nemanau, kad vengrai protingesni už lietuvius. Tik lietuviams reikia susiprotėti ir šioje srityje nenusileisti vengrams.

    • Virginija:

      Greitai nei dainų, nei šokių nebebus kam šokti, ypač kaime. Džiaugiuosi, kad studentai aktyviai dalyvauja lietuviškuose, tautiniuose judėjimuose, būreliuose, renginiuose, bet jie į kaimą ar miestelius negrįžta. Net naujų Mokytojų nebereikia, nes nebėra, ką mokyti. O vyresniosios kartos žmonės taip pripratę prie kolūkių, profesinių sąjūngų organizuotų švenčių, “žvaigždžių” koncertų (Tas buvo gerai, kad jie bent dainuodavo gyvai su instrumentiniu pritarimu), vaišėmis ir gėrimais nukrautų stalų (ir viskas veltui). O dabar, nors primokėk, kad ateitų į kokį renginį, o jei dar bus tik tautinis kolektyvas, sulauki tik saujelės bendraminčių, artimųjų… (o iš didmiesčių pvz. V. Povilionienės, kokio “Ratilio” ar kito panašaus ansamblio už kelis litus į tolimiausius rajonus juk neprisikviesi) Pasidžiaugi, kad jiems patiko, buvo gera, kad ateis ir kitą kartą… O žmonių įpročių, per dešimtmečius, o tuo labiau per šimtmečius šeimose įdiegtų religinių įsitikinimų, ypač piktumu, prievarta nepakeisi. Todėl lieka ne primesti savo nuomonę, savo įsitikinimus, o tik supažindinti su protėvių papročiais, gyvenimo būdu, palyginti su viduramžiais, sovietmečiu, šiandiena. Žmonės atsirenka patys, kas jiems priimtina. Tik kad tų, kurie patys tai mokėtų, žinotų ir kitiems sugebėtų pateikti taip maža tarp mūsų. Dažnai paskaičius straipnius, pagalvoju, kaip būtų gera pasikvietus A. Vaškevičių , J . Vaiškūną ar kokį kitą lietuvybės puoselėtoją į provincijos miestelį… Ačiū

      • Irma:

        Mieloji Virginija,
        vien tai, kad žinau, jog esate kažkur kaime ir puoselėjate lietuvybę, daro mane stipresne. Kviestis galima ne tik dainininkus ar muzikantus. Galima kviestis ir sėkmingai pradėjusius verslą, ir bendruomenės iniciatyvas įsukusius entuziastus, ir alkoholikų šeimos nariams padedančius specialistus, ir puikiai sutariančias šeimas ir…Ir tikrai kažkas atvažiuos. O juk visų šių dalykų reikia, kad išliktume kaip tauta. Svarbu, kad mus rišanti tautiškumo gija stiprėtų.

  15. Irma:

    Mielieji,
    jei mes norime išlikti lietuviais, turime būti orūs, nesileisti į ginčus ir niekam nereikalingas kovas dėl smulkmenų, įrodinėjant savo ir savo tiesos pranašumą prieš kitus. LIE-TU- VA-tai, kas leidžia mums susilieti į garbingą tautą. Dėl to BŪTINA IEŠKOTI, KAS MUS VIENIJA, O NE TAI, KAS MUS SKIRIA. Kas iš tikrųjų garbingas žmogus, niekada nenorės pažeminti kito, nenorės pasirodyti savo viršenybės, bet mokės džiaugtis kitų laimėjimais, bendru buvimu su tautiečiais. Džiaugiuosi, kad straipsnio autorius tikrai daug prisideda puoselėdamas tautiečius telkiančią dvasią. Tikiu, kad jo pavyzdžiu galime užsikrėsti…

  16. Vaskeviciaus straipsnis tikrai vertas demesio. Kad tokiu atgimusiu lietuvybei butu daugiau!

  17. eglė sesė:

    Pritariu Virginijai – pakvieskime Vaiškūną su visa svita ir Albinuku į Ylakius kultūros dienai…

  18. Jeigu kiekvienas dėl savo tautos tiek (ar bent dešimtadalį) padarytų kiek Albinas, kas žino, gal ir emigravusių būtų mažiau…. Gerai, kad Albino straipsnis “pašiaušė”, sukėlė diskusiją, tik problema, kad argumentuotai pagarbiai diskutuoti tai mums dar mokytis ir mokytis. Keli “vyriukai” pasibarė, pasipešiojo, o Vytautas Mažasis, Irma, Virginija, taip gražiai sudėliojo ir pakvietė konstruktyviai veiklai: na pasidarykime po kaukę ir sudalyvaukime tikrose Užgavėnėse (ne su šašlykais), na nepatingėkime Rasų naktį palydėti saulę, surinkti kupolę, padainuoti (be “vodkos”),na atsiveskime į kiekvieną tokį suėjimą, vaiką, anūką, draugą ar draugę, kurie dar ieško sąvasties….Tie žingsniai labai maži, beveik nematomi, bet jie labai svarbūs mums patiems…..
    Kritikuoti ir vertinti nieko nedarant – daug proto nereikia….

  19. arvydas:

    Sveiki,
    šiandien šalta (neužkūriau nei savo, nei įmonės automobilio) tai kiurksau prie compiuterio (tarti kaip parašyta 😉 ).
    Šiandien už Tautininkų sąjungą balsavo 101-oji balsuotoja Gintarė. Aš raginu tuos, kurie dar nebalsavo apsispręsti ir balsuoti. Į pirmus tris klausimus reiktų atsakyti „Nei vienas“, o į ketvirtą atsakyti „Tautininkų sąjunga“. Jonas mąsto kokį prizą reiktų skirti 300-ajam. Tad paraginkime savo bičiulius ir gimines. 🙂 Balsavimas čia: http://www.facebook.com/lrytaslt?sk=app_245045008900579

    nesupratau, ar jau savo proto neturime?

    • Albinas Vaškevičius:

      Šis balsavimas mano nuomone yra viso labo tik žaidimas. Nuo jo niekas nepasikeis, nebent bus išjudinti žmonės, pradės galvoti apie rinkimus, pradės domėtis politikų biografijomis ir jų nuveiktais gerais bei blogais darbais, o atėjus rinkimams masiškiau juose dalyvaus ir gal išsirinks jiems priimtinesnius Seimo narius. Jeigu toje apklausoje būtų buvę pateikti iškart visi keturi klausimai, tai aš būčiau balsavęs taip: Pirmame klausime už I. Degutienę, antrame už A. Ažubalį, trečiame klausime už A. Kubilių, o ketvirtame už Tautininkų sąjungą. Manau kad apklausa bus ir kovo mėnesį, o tada galėsim vėl pažaisti prieš tai padiskutavę su savo bičiuliais ir pasitarę kam patikėti patį didžiausią mūsų turtą – Lietuvos valstybę. Ši apklausa mano nuomone yra gera mankšta prieš rinkimus. Tarkimės ir mankštinkimės! ;-), O kai bus rinkimai išsirinkime tokius, kad po to nereiktų gailėtis. 🙂

      • Vilmantas Rutkauskas:

        Na va, ir apgailėtinai supažindinai, kad tavo visi pavardėmis paminėtieji – su kryžiukais (teologizuoti krikščionys).
        Še tau ir tautininkas, kuriam taip vadinama pagonybė – kaip 18 – 19 a. sukrikščionintas etno grafinis hobis krikščioniui.

        • tikras lietuvis:

          Pritariu.
          Ir didžiausias mūsų turtas yra ne valstybė, o žmonės.
          Valstybė, ypač dabartinė, yra kinivarpų suėsta, todėl remontuotina kapitaliai.
          Šalis Lietuva – tai yra turtas, be kurio lietuvių nebūtų, bet valstybė – mechanizmas tikrai yra surūdijęs.
          Jei nesupuvęs.

  20. Albinas Vaškevičius:

    Seimo nariai ir yra surūdijusios valstybės įstatymų remontininkai. Kokius remontininkus pasirinksime tokią valstybę ir turėsime. Į kurią pusę nuremontuos taip ir bus. Kas kita yra rinkimų sistema, kuri manęs netenkina. Kvailai atrodo, kai balsuotojas išbraukia visus kandidatus kaip netinkamus, o balsų skaičiavimo komisija jo biuletenį laiko sugadintu, nors balsuotojas biuletenio negadino – jis sąžiningai išreiškė savo nuomonę.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *