Šv. Jonų bažnyčia
Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas sulaukia itin daug lankytojų dėmesio. Atvykstama pažiūrėti, kur kažkada gyveno Lietuvos valdovai, stūksojo pilys, pasivaikščioti senamiesčiu, kurio seniausia dalis įtraukta į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą. Rezervato teritorija sutampa su dviejų valstybės saugomų archeologijos vertybių ribomis. Pirmoji – Vilniaus piliavietė su Aukštutinės ir Žemutinės pilių istorinėmis vietovėmis ir pačiais reikšmingiausiais Lietuvos kultūros objektais, antroji – Vilniaus piliakalnis su papiliais, išties unikalus kraštovaizdis su Trijų Kryžių, Gedimino kapo, Altanos, Bekešo, Stalo kalnais bei Dainų slėniu.
Senovėje Vilniaus pilių teritoriją juosė galingos mūro sienos. Arčiau Katedros varpinės, kuri pastatyta ant XIV a. gynybinio bokšto liekanų, grindinyje paženklintos Vyskupų rūmų liekanų vietos. Kiti vartai į Žemutinę pilį buvo rasti nuo Tilto gatvės pusės priešais Arkikatedros fasadą. „Didžiulė vertybė – visas Pilių teritorijos kultūrinis sluoksnis. Tai mūsų savasties ir istorijos dalis, – sakė rezervato direkcijos direktorė Audronė Kasperavičienė. – Deja, jis dar labai menkai ištirtas, todėl mūsų dar laukia atradimai ir netikėtumai“.
Vilniaus Katedra | Kristinos Stalnionytės nuotr.
Ant Gedimino pilies bokšto plevėsuoja mūsų trispalvė – laisvos Lietuvos ženklas. Ne kartą ją kėlė ant šio bokšto ir ne kartą ją buvo nuėmusios šalį okupavusios svetimos rankos. Daug ką mena šis didingas statinys – buvusios Aukštutinės pilies dalis. Iš kadaise galingų pilies mūrų mūsų laikus tepasiekė tik rūmų ir gynybinių sienų likučiai, pamatai, ant kurių kažkada stovėjo pietinis bokštas, na, ir vakarinis bokštas, dabar vadinamas LDK didžiojo kunigaikščio Gedimino vardu.
Vilniaus pilies rūmų mūrai| Kristinos Stalnionytės nuotr.
Būtent Gedimino valdymo laikais buvo įtvirtintas gynybinis kompleksas, į kurį įėjo trys pilys – Aukštutinė, Žemutinė ir Kreivoji. XIV a. miestą įnirtingai puolė kryžiuočiai. Vilnius nesyk buvo sudegintas, 1390 m. ugnyje supleškėjo ir Kreivoji pilis. Tačiau Gedimino pilies paimti neįstengta. Kai kryžiuočius per Žalgirio mūšį pavyko sutramdyti, Aukštutinė pilis prarado ankstesnę gynybinę reikšmę. Ją ėmė valdyti Vilniaus vaivada. XVII a. pradžioje pilį sugalvota paversti bajorų kalėjimu. Vėliau ji buvo apleista ir palaipsniui virto griuvėsiais. Aukštutine pilimi susirūpinta tik XIX a. pradžioje, nes slenkantis pilies kalnas bei ant jo stovinčių statinių griuvėsiai ėmė kelti pavojų kalno papėdėje buvusiam Arsenalui. Pilies mūrai pagal galimybes buvo užkonservuoti, o kalnas – sutvirtintas.
Dainų slėnis | Kristinos Stalnionytės nuotr.
Pasak rezervato direktorės A. Kasperavičienės, Pilių teritorija visada išliks užsienio svečių ir Lietuvos gyventojų traukos centru, tad visa čia esančio kultūros paveldo apsauga turi būti glaudžiai siejama su darnia pažintinio turizmo plėtra. Puikiai suprasdama, kad būsimuosius istorijos gerbėjus (ir ištikimus rezervato lankytojus) reikia ugdyti nuo mažens, rezervato direkcija įgyvendina edukacinius projektus. Jauniausieji lankytojai – darželinukai supažindinami su svarbiausia Vilniaus miesto dalimi – dabartine Gedimino ir buvusiomis Žemutine ir Kreivąja pilimis, jiems suteikiama pirmųjų žinių iš miesto istorijos. Apie gimtojo miesto atsiradimą ir kūrimąsi pasakojama surengtų ekskursijų metu, o po kiekvienos ekskursijos vaikai piešia, ką matė ir girdėjo.
Gedimino kalno keltuvas | Kristinos Stalnionytės nuotr.
Kartu su Lietuvos istorijos instituto mokslininkais archeologais, architektais ir Lietuvos geologijos tarnybos specialistais direkcija yra parengusi edukacinę programą „Gyvasis kultūros paveldas“, skirtą pedagogams ir aukštesniųjų klasių moksleiviams. Šios programos dalyviai jau turėjo unikalią galimybę susipažinti su Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorija ir su naujausiomis rezervato mokslinių tyrimų technologijomis bei gautais rezultatais. Dalyvauta eksperimentiniuose tyrimuose, stebėti geologiniai procesai Kalnų parko šlaituose, o nagrinėjant rezervato teritorijoje esančių archeologinių radinių išsaugojimo problemas, aplankyti Žemutinės pilies Valdovų rūmai, Šiaurinė gynybinė siena ir Senojo arsenalo archeologinė ekspozicija.
Vilniaus pilių rezervato teritorijoje yra ir garsusis Kalnų parkas su Dainų slėniu. Čia vyksta Dainų šventės, Ansamblių vakarai, Folkloro dienos, pučiamųjų orkestrų koncertai bei kiti renginiai. Šiame unikaliame kalnyne esama Trijų kryžių,
Trijų kryžių klnas | Kristinos Stalnionytės nuotr.
Bekešo, Stalo, Piliakalnio, Gedimino kapo, Altanos kalnų, paskelbtų archeologijos paminklais. Vilniaus kalnai – tai unikaliausias gamtos kūrinys, kokių nėra jokioje kitoje Baltijos ir Šiaurės šalių vietovėje. Mokslininkai pabrėžia, kad išskirtinis erozinis kalvynas yra geologinis ir geomorfologinis pagrindas, kuriuo remiasi Vilniaus pilių rezervato teritorijoje esančios archeologijos, architektūros ir kitos vertybės. Erozija griovų dugnuose, šlaitų deformacijos atsinaujina ir dabar vyksta nenutrūkstamai. Iš istorinių šaltinių žinome, kad būta didžiulių nuošliaužų: 1396 m. – Gedimino kalne, 1838 m. ir 1843 m. – Bekešo kalne.
Rezervato teritorijoje ypač mėgiami šiaurietiško ėjimo ir dviračių takai. Lankytojai nori daugiau sužinoti apie šiuos natūraliai susiformavusius ir urbanizacijos mažai paliestus unikalius gamtos kampelius. Todėl ketinama įrengti patogias miesto apžvalgos aikštelės, kuriami įdomūs maršrutai rezervato teritorijoje esantiems gyvūnams ir augalams stebėti.
„Esame dėkingi visiems vilniečiams, kurie ateina ir tvarko rezervato teritoriją mūsų tradicinių talkų metu, – sakė rezervato direktorė A. Kasperavičienė. – Bendromis jėgomis darydami šią teritoriją jaukesnę ir mielesnę sau ir savo svečiams, tęsiame kultūros paveldo puoselėjimo tradicijas“.
Nuotraukos Kristinos Stalnionytės.
Parašykite komentarą