Naujo žemės mokesčio žabangos

Dėl naujos žemės mokesčio tvarkos įpykę žemdirbiai šaukiasi Prezidentės pagalbos. Ūkininkai tvirtina, kad Seime neseniai priimti Žemės mokesčio įstatymo pakeitimai jiems nepalankūs. Naujo įstatymo rengėjai tai neigia, teigdami, kad jie norėję apmokestinti tik apleistos žemės savininkus.

Gera buvo ankstesnė tvarka

Vadovaujantis naująja tvarka, nuo 2013 m. keičiasi mokesčio už žemę tarifas – vietoj 1,5 proc. teks mokėti nuo 0,01 iki 4 proc. Skirtumas ir tas, kad nuo šiol mokėti reikės ne nuo žemės našumo balo, o nuo jos vertės. Pasak Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko, tokia metodika yra neteisinga.

„Nors akcentuojama, kad yra įdiegti saugikliai ir numatytas pereinamasis laikotarpis, tačiau nerimas kyla. Sakykim, greta žemdirbio valdų koks nors turtingas ponas įsigijo žemės ir įrengė prabangų golfo aikštyną. Arba netoliese yra ežeras. Tokios žemės vertė iš karto kyla. Tačiau žemdirbiui tai mažiausiai rūpi – juk jo žemės derlingumas nuo to nepadidės. Todėl, mūsų nuomone, žemdirbiai turėtų mokėti mokesčius nuo žemės našumo, kaip buvo iki šiol“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė A.Stančikas.

Anot jo, ne visai aišku, kas turės sumokėti už žemės vertės nustatymą. Ar tai bus daroma iš jos savininkų kišenės, ar už tai sumokės valstybė?

„Tuo tarpu žemės našumo balai jau nustatyti, yra nusistovėjusi tvarka“, – sakė pašnekovas.
Įstatymas – dėl apleistų žemių

Tiek pirmininkui, tiek žemdirbiams kelia nerimą ir padidintas maksimalus tarifas. Nors naujasis įstatymas iš esmės buvo kuriamas tam, kad būtų pažaboti apleistų žemių savininkai, tačiau nėra garantijų, kad jis nepalies ir sąžiningų žemdirbių.

Kokį tikslų žemės mokesčio tarifą nustatyti, spręs kiekvieno rajono savivaldybė. Ūkininkai sunerimę – vieša paslaptis, kad rajonų, ypač mažesnių, savivaldybės tokius mokesčius gali dėlioti ne tik pagal žemės vertę, bet ir pagal asmenines simpatijas ir antipatijas, priklausomybę politinėms partijoms.

„Pati idėja daugiau apmokestinti apleistų žemių savininkus yra gera. Tačiau kam reikėjo sukurti tokį grandiozinį įstatymo mechanizmą?“ – svarstė A.Stančikas.

Žemdirbių nuomone, kur kas paprasčiau buvo naujuoju įstatymu kilstelėti tarifą būtent apleistų žemių savininkams, o ne nustatyti naują tvarką visiems. Juk stengdamiesi į savo rajono biudžetą surinkti kuo daugiau lėšų savivaldybių tarybų nariai gali pasinaudoti jiems suteikta galimybe ir žemės mokesčius padidinti savo nuožiūra.
Visi surikiuoti į vieną eilę

Įdomu ir tai, jog naujieji tarifai savivaldybių tarybų nariams leidžia elgtis ir atvirkščiai – sumažinti mokestį apleistų žemių savininkams. Mat įstatymas negarantuoja tokiems savininkams jokio didesnio mokesčio. Tiek apleistų žemių savininkai, tiek sąžiningi ūkininkai surikiuoti į vieną eilę. Kad tokia galimybė egzistuoja, nepaneigė ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis.

„Teoriškai taip gali būti – savivaldybės apleistų žemių savininkams gali taikyti mažesnį tarifą. Tačiau tikrai nemanau, kad realiai savivaldybės priiminėtų tokius sprendimus“, – sakė E.Pupinis.

Pagrindinis kriterijus – našumo balas

Teigdamas, kad naujasis įstatymas buvo būtinas, E.Pupinis kartu pripažįsta, kad prie jau priimto įstatymo dar reikės padirbėti.

„Žemės mokestis žemdirbiams kilti neturėtų, o kai kuriais atvejais jis net turėtų mažėti. Kaip teko girdėti iš kai kurių savivaldybių atstovų, tarybos nariai tikrai žemdirbiams netaikys aukšto tarifo.

Manyčiau, jog reikėtų diskutuoti ir dėl skaičiavimo metodikos. Žemė negali būti vertinama tik pagal jos vertę, žemdirbiams pagrindinis vertinimo kriterijus turėtų būti jos našumo balas“, – sakė E.Pupinis. Anot parlamentaro, šiuo metu Lietuvoje yra apie 400 tūkst. ha apleistos žemės ūkio paskirties žemės. Jos savininkai dažniausiai tie, kurie tinkamu laiku susipirko žemę ir dabar laukia sėkmingo investuotojo. Tai – bloga patirtis, mat Lietuvoje laisvų žemių trūksta, todėl ji turi būti naudojama.
E.Pupinis atmetė žemdirbių prielaidas, kad naujasis įstatymas priimtas paskubomis. Anot komiteto pirmininko, jis buvo rengiamas dvejus metus.

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto, šią savaitę į išplėstinį prezidiumo posėdį susirinkę ūkininkai nutarė įstatymo rengėjams siūlyti Seimui teikti poįstatyminius aktus.
„Visų pirma derėtų nustatyti maksimalų 50 litų tarifą už hektarą (įstatyme yra numatytos 100 litų „lubos“). Taip pat siūlome tiksliau apibrėžti, kas yra apleista žemė. Ir svarbiausia – apmokestinant žemę pagrindinis kriterijus turėtų būti ne jos vertė, o našumo balas“, – sakė J.Talmantas.

Žemė turi būti naudojama racionaliai

Audrius Petkevičius, Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos departamento direktorius

Žemė, kaip šalies nacionalinis turtas, turi būti naudojama racionaliai. Deja, šiuo metu dalis žemių yra apleistų. Taip pat susiklostė padėtis, kad šiuo metu galiojantis Žemės mokesčio įstatymas iš esmės jau neatitinka šiandienos poreikių – jis yra neproporcingas, žemė socialiai nevienodai apmokestinama.

Kadangi nebuvo tinkamo ir veiksmingo teisinio mechanizmo, kuris paskatintų žemės savininkus ir naudotojus tikslingai naudoti žemę, manome, kad viena iš priemonių skatinant spręsti apleistos žemės plotų mažinimo problemą – įstatymu patikslinti nuostatas dėl žemės mokesčio.
Kaip naujasis įstatymas palies žemdirbius? Nuo 2013 m. žemės mokestis bus skaičiuojamas nuo žemės vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos pagal žemės verčių žemėlapius, arba, atskirais atvejais, nuo individualiu vertinimu nustatytos rinkos vertės.

Konkretų žemės mokesčio tarifą nustatys savivaldybės taryba. Įstatymas savivaldybių taryboms suteikia teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti – tas galioja ir apleistos žemės savininkams.

Tinkamai prižiūrimai žemės ūkio paskirties žemei (išskyrus apleistą) bus papildomai taikomas vidutinės rinkos vertės mažinimo koeficientas 0,35. Steigiant ūkininko ūkį trejus metus yra atleidžiama nuo žemės mokesčio.

Nustatyta, kad penkerių metų pereinamuoju laikotarpiu žemės mokesčio dydis žemės savininkams, tinkamai prižiūrintiems žemės sklypus, nedidėtų daugiau nei 20 proc. ankstesnių metų mokėto žemės mokesčio dydžio.

Kol kas sunku spėlioti

Jonas Stanevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas

Nenoriu būti blogas pranašas, bet netikiu, kad realiai dirbantiems žemės ūkio paskirties žemę mokestis nekis. Naujojo mokesčio už žemę autoriai tvirtina atvirkščiai – jų teigimu, žemdirbiai mokės tiek pat, kaip ir iki šiol. Kaip bus iš tikro – paaiškės įsigaliojus naujajai mokesčio skaičiavimo tvarkai.

Kaip pristato naujai skaičiuojamo žemės mokesčio autoriai, didžiausias teisės akto privalumas yra kryptinga kova su netinkamai žemę dirbančiais asmenimis. Tačiau man tokie teiginiai nesuprantami – dabar Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta administracinė atsakomybė už apleistą žemę.

Jei mums neužtenka galių tinkamai nubausti pažeidėjus, tikrai ne pats geriausias būdas keisti įstatymą tam, kad juos nubaustum.