Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Naujo žemės mokesčio žabangos

Jurgita Činkienė, www.valstietis.lt
2012-01-02 09:00:34
2
Naujo žemės mokesčio žabangos

Dėl naujos žemės mokesčio tvarkos įpykę žemdirbiai šaukiasi Prezidentės pagalbos. Ūkininkai tvirtina, kad Seime neseniai priimti Žemės mokesčio įstatymo pakeitimai jiems nepalankūs. Naujo įstatymo rengėjai tai neigia, teigdami, kad jie norėję apmokestinti tik apleistos žemės savininkus.

Gera buvo ankstesnė tvarka

Vadovaujantis naująja tvarka, nuo 2013 m. keičiasi mokesčio už žemę tarifas – vietoj 1,5 proc. teks mokėti nuo 0,01 iki 4 proc. Skirtumas ir tas, kad nuo šiol mokėti reikės ne nuo žemės našumo balo, o nuo jos vertės. Pasak Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko, tokia metodika yra neteisinga.

„Nors akcentuojama, kad yra įdiegti saugikliai ir numatytas pereinamasis laikotarpis, tačiau nerimas kyla. Sakykim, greta žemdirbio valdų koks nors turtingas ponas įsigijo žemės ir įrengė prabangų golfo aikštyną. Arba netoliese yra ežeras. Tokios žemės vertė iš karto kyla. Tačiau žemdirbiui tai mažiausiai rūpi – juk jo žemės derlingumas nuo to nepadidės. Todėl, mūsų nuomone, žemdirbiai turėtų mokėti mokesčius nuo žemės našumo, kaip buvo iki šiol“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė A.Stančikas.

Anot jo, ne visai aišku, kas turės sumokėti už žemės vertės nustatymą. Ar tai bus daroma iš jos savininkų kišenės, ar už tai sumokės valstybė?

„Tuo tarpu žemės našumo balai jau nustatyti, yra nusistovėjusi tvarka“, – sakė pašnekovas.
Įstatymas – dėl apleistų žemių

Tiek pirmininkui, tiek žemdirbiams kelia nerimą ir padidintas maksimalus tarifas. Nors naujasis įstatymas iš esmės buvo kuriamas tam, kad būtų pažaboti apleistų žemių savininkai, tačiau nėra garantijų, kad jis nepalies ir sąžiningų žemdirbių.

Kokį tikslų žemės mokesčio tarifą nustatyti, spręs kiekvieno rajono savivaldybė. Ūkininkai sunerimę – vieša paslaptis, kad rajonų, ypač mažesnių, savivaldybės tokius mokesčius gali dėlioti ne tik pagal žemės vertę, bet ir pagal asmenines simpatijas ir antipatijas, priklausomybę politinėms partijoms.

„Pati idėja daugiau apmokestinti apleistų žemių savininkus yra gera. Tačiau kam reikėjo sukurti tokį grandiozinį įstatymo mechanizmą?“ – svarstė A.Stančikas.

Žemdirbių nuomone, kur kas paprasčiau buvo naujuoju įstatymu kilstelėti tarifą būtent apleistų žemių savininkams, o ne nustatyti naują tvarką visiems. Juk stengdamiesi į savo rajono biudžetą surinkti kuo daugiau lėšų savivaldybių tarybų nariai gali pasinaudoti jiems suteikta galimybe ir žemės mokesčius padidinti savo nuožiūra.
Visi surikiuoti į vieną eilę

Įdomu ir tai, jog naujieji tarifai savivaldybių tarybų nariams leidžia elgtis ir atvirkščiai – sumažinti mokestį apleistų žemių savininkams. Mat įstatymas negarantuoja tokiems savininkams jokio didesnio mokesčio. Tiek apleistų žemių savininkai, tiek sąžiningi ūkininkai surikiuoti į vieną eilę. Kad tokia galimybė egzistuoja, nepaneigė ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis.

„Teoriškai taip gali būti – savivaldybės apleistų žemių savininkams gali taikyti mažesnį tarifą. Tačiau tikrai nemanau, kad realiai savivaldybės priiminėtų tokius sprendimus“, – sakė E.Pupinis.

Pagrindinis kriterijus – našumo balas

Teigdamas, kad naujasis įstatymas buvo būtinas, E.Pupinis kartu pripažįsta, kad prie jau priimto įstatymo dar reikės padirbėti.

„Žemės mokestis žemdirbiams kilti neturėtų, o kai kuriais atvejais jis net turėtų mažėti. Kaip teko girdėti iš kai kurių savivaldybių atstovų, tarybos nariai tikrai žemdirbiams netaikys aukšto tarifo.

Manyčiau, jog reikėtų diskutuoti ir dėl skaičiavimo metodikos. Žemė negali būti vertinama tik pagal jos vertę, žemdirbiams pagrindinis vertinimo kriterijus turėtų būti jos našumo balas“, – sakė E.Pupinis. Anot parlamentaro, šiuo metu Lietuvoje yra apie 400 tūkst. ha apleistos žemės ūkio paskirties žemės. Jos savininkai dažniausiai tie, kurie tinkamu laiku susipirko žemę ir dabar laukia sėkmingo investuotojo. Tai – bloga patirtis, mat Lietuvoje laisvų žemių trūksta, todėl ji turi būti naudojama.
E.Pupinis atmetė žemdirbių prielaidas, kad naujasis įstatymas priimtas paskubomis. Anot komiteto pirmininko, jis buvo rengiamas dvejus metus.

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto, šią savaitę į išplėstinį prezidiumo posėdį susirinkę ūkininkai nutarė įstatymo rengėjams siūlyti Seimui teikti poįstatyminius aktus.
„Visų pirma derėtų nustatyti maksimalų 50 litų tarifą už hektarą (įstatyme yra numatytos 100 litų „lubos“). Taip pat siūlome tiksliau apibrėžti, kas yra apleista žemė. Ir svarbiausia – apmokestinant žemę pagrindinis kriterijus turėtų būti ne jos vertė, o našumo balas“, – sakė J.Talmantas.

Žemė turi būti naudojama racionaliai

Audrius Petkevičius, Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos departamento direktorius

Žemė, kaip šalies nacionalinis turtas, turi būti naudojama racionaliai. Deja, šiuo metu dalis žemių yra apleistų. Taip pat susiklostė padėtis, kad šiuo metu galiojantis Žemės mokesčio įstatymas iš esmės jau neatitinka šiandienos poreikių – jis yra neproporcingas, žemė socialiai nevienodai apmokestinama.

Kadangi nebuvo tinkamo ir veiksmingo teisinio mechanizmo, kuris paskatintų žemės savininkus ir naudotojus tikslingai naudoti žemę, manome, kad viena iš priemonių skatinant spręsti apleistos žemės plotų mažinimo problemą – įstatymu patikslinti nuostatas dėl žemės mokesčio.
Kaip naujasis įstatymas palies žemdirbius? Nuo 2013 m. žemės mokestis bus skaičiuojamas nuo žemės vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos pagal žemės verčių žemėlapius, arba, atskirais atvejais, nuo individualiu vertinimu nustatytos rinkos vertės.

Konkretų žemės mokesčio tarifą nustatys savivaldybės taryba. Įstatymas savivaldybių taryboms suteikia teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti – tas galioja ir apleistos žemės savininkams.

Tinkamai prižiūrimai žemės ūkio paskirties žemei (išskyrus apleistą) bus papildomai taikomas vidutinės rinkos vertės mažinimo koeficientas 0,35. Steigiant ūkininko ūkį trejus metus yra atleidžiama nuo žemės mokesčio.

Nustatyta, kad penkerių metų pereinamuoju laikotarpiu žemės mokesčio dydis žemės savininkams, tinkamai prižiūrintiems žemės sklypus, nedidėtų daugiau nei 20 proc. ankstesnių metų mokėto žemės mokesčio dydžio.

Kol kas sunku spėlioti

Jonas Stanevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas

Nenoriu būti blogas pranašas, bet netikiu, kad realiai dirbantiems žemės ūkio paskirties žemę mokestis nekis. Naujojo mokesčio už žemę autoriai tvirtina atvirkščiai – jų teigimu, žemdirbiai mokės tiek pat, kaip ir iki šiol. Kaip bus iš tikro – paaiškės įsigaliojus naujajai mokesčio skaičiavimo tvarkai.

Kaip pristato naujai skaičiuojamo žemės mokesčio autoriai, didžiausias teisės akto privalumas yra kryptinga kova su netinkamai žemę dirbančiais asmenimis. Tačiau man tokie teiginiai nesuprantami – dabar Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta administracinė atsakomybė už apleistą žemę.

Jei mums neužtenka galių tinkamai nubausti pažeidėjus, tikrai ne pats geriausias būdas keisti įstatymą tam, kad juos nubaustum.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Algirmantas says:
    14 metų ago

    tegu iveda mokesti del netinkamu istatymu priemimo ir tegu moka tie kurie ta istatyma siule….

    Atsakyti
  2. Rimantas O.K. says:
    14 metų ago

    Keista, kad žemdirbiai prieštarauja. Nelabai tikėtina, kad žemdirbiai turėtų dirvonuojančios žemės. Tad šitas įstatymas turėtų nepatikti “investuotojams” iš miesto prisipirkusiems žemės ir nieko nedarantiems.
    Ir tikėtina, kad jie kaip tik tą žemę nemokamai išnuomos ar net pigiau parduos žemdirbiams. Tad klausimas kas čia dangstosi žemdirbių pavadinimu.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

2025 07 10
Andrius Vyšniauskas
Lietuvoje

Buvęs Seimo narys A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Liberalai jau 7-ą kartą į frakciją kviečią G. Palucką

2025 07 10
Temidė
Lietuvoje

K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų

2025 07 10
Gitanas Nausėda ir Michaelas Higinsas
Lietuvoje

Prezidentas ragina pasimokyti iš Airijos, kaip saugoti tautinę tapatybę

2025 07 10
„Sodra“
Lietuvoje

Apie 36 tūkst. žmonių pradėjo pensijų kaupimą, dar yra galimybė atsisakyti

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai
  • Lietūs tikrina kelininkų budrumą
  • Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

Kiti Straipsniai

Baltijos šalių žemės ūkio ministrai

Baltijos šalių minisrai aptarė svarbiausius žemės ūkio klausimus

2025 07 09
Paskutinės minutės kelionės

Paskutinės minutės kelionės: kaip išsirinkti tinkamą kryptį?

2025 07 03
SEO

Google Ads ar SEO? Kur investuoti, jei biudžetas ribotas?

2025 06 26
Traktoriai

Ūkininkai tęsia protestus prie Seimo

2025 06 25
Susitikimas Vyriausybėje

Vyriausybėje aptarti mokestiniai pakeitimai ir kiti žemės ūkio klausimai

2025 06 19
Ūkininkų protestas

Prie Seimo – ūkininkų protestas dėl mokesčių (nuotraukos)

2025 06 19
Žemės ūkis

Ūkininkams – draudimo mokesčio lengvatos

2025 06 17
Ūkininkų spaudos konferencija

Ūkininkai ruošiasi akcijai „NE – mokesčių buldozeriui“

2025 06 16
Žemės ūkis | zum.lrv.lt

Vėluojantys deklaruoti pasėlius nebus baudžiami

2025 06 11
Žemės ūkis, laukai | zum.lrv.lt nuotr.

Nedeklaravusiems pasėlių – metas suskubti

2025 06 04

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Taikos meto užduočių operacinėse pajėgose budėjimą perėmė nauja karių pamaina

Taikos meto užduočių operacinėse pajėgose budėjimą perėmė nauja karių pamaina

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai