Saulėtomis rudens dienomis vaikštant Dubysos pakrantėmis užkliudžius keistą vijoklinį augalą galima išgirsti garsą, kuris primena žarijų spragsėjimą. Jį sukelia plyštantys dygliavaisio virkštenio (tryškenio) vaisiai. Šis Dubysos pakrantes „okupavęs“ moliūginių šeimos augalas yra invazinė rūšis, natūraliai auganti Šiaurės Amerikoje. Dygliavaisis virkštenis iš Amerikos į Europą buvo atvežtas XIX a. pabaigoje.
Pradžioje buvo auginamas parkuose kaip puošnus greitai augantis dekoratyvinis augalas, vėliau pateko į vandens telkinius, sulaukėjo ir tapo neatskiriama jų dalimi. Ypač didelė šių augalų invazija pastebima Dubysos ir kitų didesnių Lietuvos upių pakrantėse, kur virkšteniai antroje vasaros pusėje sudaro tankius, sunkiai praeinamus brūzgynus. Labai dažnai jie auga šiukšlynuose, panamėse ir kitose drėgnesnėse vietose.
Šio vienmečio augalo stiebai siekia iki 6 metrų ilgio, ūsais tvirtinasi prie kitų augalų. Lapai skiautėti 5–10 cm ilgio, panašūs į agurko. Augalas žydi birželio–rugsėjo mėnesiais. Tada visi padubysio gluosnynai ir karklynai apsikarsto baltų, kvapnių žiedų kekėmis. Peržydėjus užsimezga 1–6 cm ilgio kiaušinio formos, aštriais dygliukais padengti vaisiai, kurie rudenį ar net žiemos pradžioje ilgai kabo ant šakelių. Sėklos panašios į moliūgo, o kvapas – į agurko.
Vaisius dėl savo mažumo, storos odos ir didelių sėklų nevalgomas. Prinokęs pageltonuoja, išsipučia ir sėklas „iššaudo“ rugpjūčio–spalio mėn. Panašiai elgiasi ir kitas Lietuvoje augantis svetimžemis augalas – bitinė sprigė. Jos prinokę vaisiai nuo menkiausio prisilietimo sprogsta ir sąvaros spirališkai susisukdamos išsviedžia sėklas ant žemės.
Reklama
Nėra susijusių.
Parašykite komentarą