Šeštadienis, 28 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

T. Baranauskas. Šalčininkų istorijos pradžia – laisvės kovos

Tomas Baranauskas, www.alkas.lt
2011 07 02 01:33
10
Šalčininkų herbas

Šalčininkų herbas

Šalčininkų herbas
Šalčininkų herbas

Pirmą kartą Šalčininkai istorijos puslapiuose pasirodė lygiai prieš 700 metų, kovų su kryžiuočiais metu. 1311 m. liepos 2 d. į Šalčininkų valsčių įsiveržę kryžiuočiai sudegino čia tris pilis. Tai buvo pirmasis Šalčininkų paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose ir pirmasis Prūsijos kryžiuočių įsiveržimas į patį Lietuvos valstybės centrą.

Tuo metu Vokiečių ordinas ypatingai suintensyvino savo puolimą Pabaltijyje. Tam jis turėjo rimtų priežasčių.

Vokiečių ordinas buvo galinga Europos mastu veikianti karinė vienuolių riterių organizacija. Ordinas buvo įkurtas 1199 m. Palestinoje ir beveik šimtmetį jo didysis magistras ten ir rezidavo – kryžininkų gerai įtvirtintame Akono (arba Akros) mieste. Ten pat veikė ir kiti panašūs ordinai bei Jeruzalės karalystės pajėgos, taigi Vokiečių ordinas čia nebuvo vienvaldis padėties šeimininkas, kokiu jis vėliau tapo Prūsijoje, pradėjęs jos nukariavimą. Tačiau 1291 m. Akoną – paskutinį kryžininkų atramos punktą Palestinoje – užėmė musulmonai, ir visi kryžininkai drauge su vienuolių riterių ordinais neteko savo pagrindinės misijos erdvės Šventojoje žemėje ir turėjo bėgti į Europą.

Vokiečių ordino bendražygius iš Tamplierių ordino netrukus ištiko tragiškas likimas. Jų didysis magistras perkėlė savo rezidenciją į Prancūziją, tačiau karingų vienuolių galia ir savarankiškumas nepatiko Prancūzijos karaliui Pilypui IV Gražiajam. 1307 m. spalio 13 d. karaliaus įsakymu visoje Prancūzijos karalystėje vienu metu buvo suimti Tamplierių ordino nariai. Apkaltinti Kristaus išsižadėjimu šio vienuolių riterių ordino nariai buvo tardomi, kankinami, verčiami prisipažinti. Galiausiai 1312 m. balandžio 5 d. bule popiežius Klemensas V Ordiną panaikino, o dar po dviejų metų paskutinysis Tamplierių ordino didysis magistras Žakas de Molė buvo sudegintas ant laužo, kaip neatgailaujantis eretikas.

Kiti du didieji vienuolių riterių ordinai, vykstant tamplierių teismo procesui, suskubo įsitvirtinti savo susikurtose valstybėse. Vokiečių ordino didysis magistras 1309 m. savo rezidenciją iš Venecijos perkėlė į Marienburgą Prūsijoje. Hospitalierių (arba Joanitų, dabar – Maltos) ordinas, kurio vadovybė po 1291 m. buvo prisiglaudusi Kipro karalystėje, 1309 m. užkariavo Rodo salą ir taip pat sukūrė joje savo valstybę. Nepasiekiami savo valstybėse šie ordinai pergyveno kritišką laikotarpį, ir iki šiol sėkmingai gyvuoja kaip katalikų vienuolių ordinai, tiesa, jau atsisakę savo karinių funkcijų.

Būtent su sprendimu perkelti didžiojo magistro rezidenciją į Prūsiją bei pablogėjusia tarptautine Ordino padėtimi ir susijusi suintensyvėjusi kryžiuočių karinė veikla. Jie veikė beatodairiškai: savo ginklą atgręžė net prieš krikščionišką Lenkiją, kurios kunigaikščiai anksčiau pasikvietė ir rėmė Vokiečių ordino riterius. 1309 m. kryžiuočiai užėmė Rytų Pamarį, kuris buvo įjungtas į jų valdomos Prūsijos sudėtį.

Kryžiuočių siekis žūtbūt sustiprinti savo valstybę nebuvo nulemtas vien tik teorinės baimės, kad juos gali ištikti tamplierių likimas. Lietuvos valdovas Vytenis 1298 m. sudarė sąjungą su Rygos miestu ir arkivyskupu, kuriam teoriškai buvo pavaldi visa bažnytinė organizacija Prūsijoje ir Livonijoje. Rygos arkivyskupas tapo pavojingu Vokiečių ordino priešininku. Jis palaikė gerus santykius su popiežiumi, ir drauge su Rygos miestiečiais ruošė prieš Vokiečių ordiną panašią į tamplierių bylą. Vokiečių ordinas buvo kaltinamas įvairiomis erezijomis, tame tarpe sąmoningu Mindaugo krikšto sužlugdymu. 1312 m. į Livoniją atvykęs popiežiaus legatas Pranciškus Molianietis kruopščiai surinko liudijimus prieš Vokiečių ordiną ir paskelbė jam interdiktą, kuris, tiesa, kitais metais buvo atšauktas.

Ginklu remiamas rygiečių prieš Vokiečių ordiną intensyviai kovojo Lietuvos valdovas Vytenis. Tiesa, 1311 m. balandį Prūsijoje įvykusiame Voplaukio mūšyje jis patyrė pralaimėjimą. Vokiečių ordinas skubėjo perimti iniciatyvą, todėl 1311 m. vasarą ir nusprendė pirmą kartą įsiveržti į patį Lietuvos valstybės centrą. Simboliška, kad Vokiečių ordino žygis į Šalčininkų žemę įvyko likus mažiau kaip metams iki Tamplierių ordino panaikinimo ir popiežiaus legato Pranciškaus Molianiečio atvykimo į Rygą rinkti įkalčių prieš Vokiečių ordiną.

Žygiui buvo sutelkta didžiulė kariuomenė, kuriai vadovavo net 150 Ordino riterių – nedaug mažiau, nei Ordinui po šimtmečio pavyko sutelkti į Žalgirio mūšį (ten jų, manoma, buvo apie 213). Ordino kronikininkas aiškiai įvardina žygio tikslą – „valsčių, vardu Šalčininkai“ (territorium dictum Salsenickam). To meto vokiečių kalboje nebuvo garso „š“, todėl Šalčininkų vardą jie užrašė „Salsenicke“.

Taigi, Ordino didysis maršalas Henrikas iš Plockės pro Gardiną įsiveržė gilyn į Lietuvą ir pasiekė Šalčininkų „teritoriją“, kur, kaip pažymi Petras Dusburgietis, „niekad dar nebuvo pasirodžiusi krikščionių kariuomenė“. Kronikininkas taip pat nurodo, kad liepos 2 d. kryžiuočiai degino ir plėšė Šalčininkų valsčių ir sudegino jame tris pilis. Buvo paimta daug grobio ir 700 belaisvių, o „kiek jie ten jų nukovė, vienas dievas bežino“.

Gaila, kad Petras Dusburgietis nepaminėjo trijų sunaikintų pilių pavadinimų. Pačiuose Šalčininkuose ar šalia jų piliakalnių nežinoma, tad Šalčininkų pilies, matyt, nebuvo, ji ir nėra minima. Tačiau trijų pilių paminėjimas rodo, kad Šalčininkų valsčius vis dėlto buvo neblogai įtvirtintas. Kaip į galimas tų pilių vietas žvilgsnis krypsta į maždaug tuo laikotarpiu datuotinus Valakavičių, Tetervinų, Turgelių, Kurmelionių piliakalnius. Galbūt aiškesnį atsakymą kada nors duos archeologiniai tyrinėjimai, kurie turėtų atskleisti pilies sunaikinimo pėdsakus. Tačiau pats trijų pilių sunaikinimo faktas dar kartą paliudija neeilinį žygio mastą, nes tiek pilių vieno žygio metu buvo ne taip jau dažnai paimama.

Apskritai pirmasis Šalčininkų istorijos puslapis, nors susijęs ir su nelinksmais įvykiais, bet kartu yra garbingas kovos krikštas. Šalčininkų krašto gyventojai buvo užklupti netikėtai pasirodžiusio žymiai gausesnio priešo, kurio kariuomenę, kaip sakyta, galima lyginti net su ta, su kuria buvo susikauta Žalgirio mūšio laukuose. Tai buvo į kampą užspeistų kryžiuočių, kuriems tuo metu grėsė popiežiaus pasmerkimas, desperatiškas puolimas, siekiant išplėsti savo valdžią ir galią. Galią, kurios jiems reikėjo, norint išsilaikyti, net jei katalikiškoji Europa būtų nuo jų nusigręžusi, o tai tuo metu atrodė tikėtina. Tačiau nepaisant sudegintų pilių ir paimtų belaisvių, kryžiuočiai kelis dešimtmečius po to nebekartojo žygių šia kryptimi. O tai reiškia, kad jie susidūrė su atkakliu pasipriešinimu ir nesugebėjo pralaužti gynybinės Lietuvos linijos Šalčininkų krašte.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. T. Baranauskas. Pilėnai: žygdarbis ir mįslė
  2. Prūsų kraujo paveldėtojai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Vilmantas Rutkauskas says:
    12 metų ago

    Ką besakysi, tai – jėzuitinė padlų religija.

    Kazys Saudargas knygoje “Auka” prieš vienuolika metų jau pirmuosiuose puslapiuose rašė:
    Krikščionybė, primityvios religinės žydų sektos atmaina, atėjo iš Nazareto per Romą ir Krokuvą į Lietuvą prieš šešis šimtus metų, žiauriosios inkvizicijos laikais, ir pasiūlė protėviams pasirinkti krikščionybę ar žūtį.
    Tokia buvo netikro ir svetimo dievo mums atnešta malonė.
    Per tas nedalios dienas tauta prarado savo dvasinę laisvę ir savarankiškumą. Ji buvo paruošta nutautėjimui. Prisidengusi ta klasta “Polska Wiara” pasiglemžė trečdalį mūsų tautos.
    Kas atlygins tą sunkią skriaudą? Niekas, jei mes patys nesusiprasime atsikratyti grandinių, uždėtų ant mūsų tautos sąžinės ir būdo.

    Jei šiandien LT padlinė božnyca atsiskirtų nuo padlinės Romos Vatikano – ar ji taptų tautine?

    Atsakyti
  2. Vilmantas Rutkauskas says:
    12 metų ago

    Pasitaisau:
    Ne padlinės Romos, o padlinio Vatikano…

    Atsakyti
  3. Arvydas says:
    12 metų ago

    Bent jau vienas dalykas aiškus, švenčiame užkariautojų šventes…. Gal reikėtų V. Rutkauskui organizuoti teisinį procesą, prieš Vatikano valstybę, krikščionių partijas, nes jos negali būti tikėjimo partijos / turėtų prieš akis turėti, vieno pagonio Možės dekalogą /jei Vatikanas ir krikščionių partijos kovoja prieš savo pagrindinę doktriną, tai kaip juos vadinti jei ne Uždara Akcine Bendrove ” Božnyca ” Be to vykdoma niveliacijos , ir dvasinės kultūros naikinimą. V. Landsbergis-Žemkalnis pareikalavo iš rusų kompensacijos už sovietų genocidą, kodėl nepareikalauti iš Vatikano ?

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      12 metų ago

      Jo – Vatikanui sąskaita būtų žymiai didesnė. 🙂

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        12 metų ago

        Papildau apie sąskaitas: gera mintis – reikia visiems, kurie kada nors yra ką tai blogo padarę Lietuvai, išsiuntinėti sąskaitas.
        Pvz., žydų organizacijoms, Lenkijai, Vatikanui, Vokietijai, Rasiejai ir t.t.
        Sąskaitų sudarymas turėtų praktinę reikšmę: pvz., kokia nors Lenkija pradeda mums vepezoti kažkokias pretenzijas. Tuojau pakeliame sąskaitą ir sakome: ponuliai, jūs mums skolingi tiek ir tiek. Po to, kada žalą atlyginsite, tada galėsime aptarti ir kitus reikalus.

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          12 metų ago

          Tai tik svajonės. Teisiškai aš irgi esu bejėgis, labiau – “poetas”. Kažkada nemokamai padėjo Kęstutis Čilinskas…

          Turėtų susiburti istorikų, teisininkų būrelis…

          Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      12 metų ago

      Kaip tik į teismą kreipsiuos (antradienį pas advokatą eisiu, kad motyvuotai ir teisiškai surašyti)-dėl to, kad sekmadieniais Kaune Vilijampolės božnyca, netolimais kurios gyvenu, varpais skambina.
      Dar laukiu iš kryžiuočių arkliavyskupijos atsakymo.

      Rašote: “Bent jau vienas dalykas aiškus, švenčiame užkariautojų šventes….”… – Arvydai, parašyk į PETICIJOS LT, arba bent padėk suformuluoti tekstą…

      [email protected]

      Atsakyti
  4. Arvydas says:
    12 metų ago

    Vilmantui Rutkauskui.Nežinau ar mano elektroninį adresą mato J.vaiškūnas, bet žinot žino.Bet kokį pareiškimą surašyti, reikia kreiptis į teisininką, advokatas geriausia tiktų, bet visur reikalingi pinigai.arba kokia nors partija.

    Atsakyti
  5. Alvydas Butkus says:
    12 metų ago

    Tomas dar kartą priminė autentišką (kad ir lotynizuotą) Šalčininkų (Šalčinykų) vietovardį. Ši forma “Salsenicke” yra geras atsvaras lenkų kliedesiams apie “od wieków polskus” Solečnikus, kurių iškraipytą vardą jie sieja su esą čia kasta druska. Kronikose minimi “Salsenicke” tegu ir toliau bei dažniau bado jiems akis! Be to, tai būtų dar vienas kontrargumentas prieš Gėlūno et Co. rengiamą tautinių mažumų įstatymą, kuriuo numatoma net Lietuvos vietovardžius (sic!) leisti rašyti lenkiškai.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      12 metų ago

      Gerai pastebėta.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

2023 01 27
„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

2022 12 30
„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

2022 12 28
„Aktualioji istorija“: Kas II amžiuje negyveno prie Vyslos? Klaudijaus Ptolemajo klaida

„Aktualioji istorija“: Kas II amžiuje negyveno prie Vyslos? Klaudijaus Ptolemajo klaida

2022 12 25
„Aktualioji istorija“: Raginėnų piliakalnis ir Raginėnų kultūros mįslė

„Aktualioji istorija“: Raginėnų piliakalnis ir Raginėnų kultūros mįslė

2022 12 21
„Aktualioji istorija“: Naujausi archeologiniai atradimai

„Aktualioji istorija“: Naujausi archeologiniai atradimai

2022 12 17
Eglinės piliakalnis | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Eglinės piliakalnis – didingas jotvingių praeities reliktas (II)

2022 12 09
„Aktualioji istorija“: Archeologija Lietuvos universitetuose po Antrojo pasaulinio karo

„Aktualioji istorija“: Archeologija Lietuvos universitetuose po Antrojo pasaulinio karo

2022 12 09
„Aktualioji istorija“: Archeologija Lietuvos universitetuose iki 1945 m.

„Aktualioji istorija“: Archeologija Lietuvos universitetuose iki 1945 m.

2022 12 04
Mūšio rekonstrukcija | kudyznudy.cz nuotr.

Kionigraco arba Sadovo mūšis – didžiausias Čekijos žemėje

2022 11 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos | Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.
Kultūra

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos

2023 01 28
Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?
Gamta ir ekologija

Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?

2023 01 28
Senieji Užgavėnių papročiai šiandien | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.
Etninė kultūra

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien

2023 01 28
Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai

2023 01 28
Ukraina nepasiduos ruskiams | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr. nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai

2023 01 27
Lazdynų baseinas | S. Žiūrosa nuotr.
Lietuvoje

Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje

2023 01 27
Klaipėda kviečia į laivų paradą (video)
Lietuvoje

Klaipėda suplanavo artimiausių metų darbus

2023 01 27
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pusė gyventojų mažino elektros vartojimą

2023 01 27
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstutis apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Atvaizdas Karaliaus apie J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?
  • gentiskai genetiskai apie J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?
  • Pasidomėkite apie Kas lemia aukštas elektromobilių kainas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prieškambarį galima paversti jaukia erdve
  • R. Trimonienė. Atmintis. Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Anzelmas Algimantas Matūnas-Neptūnas
  • Stichinių nelaimių nuostoliai muša visus rekordus
  • Žiemą sušildys žuvienė ant laužo
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?

by daiva
2023 01 27
74
Lietuvos Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

Lietuva švenčia Vilniaus 700 metų jubiliejų – 1323-aisiais miestas buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose. Tai puiki proga prisiminti mūsų...

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

by Tomas Baranauskas
2022 12 30
40
„Aktualioji istorija“: Lietuvos „karalių“ byla

Šių metų paskutinėje laidoje mes nusprendėme pakalbėti su Inga Baranauskiene apie pastaruoju metu vis iškylančią aktualiją – vadinamąją Lietuvos „karalių“...

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

by Tomas Baranauskas
2022 12 28
24
„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

Praėjusį kartą su Dariumi Vilimu, kuris vėl – mūsų studijoje, mes jau kalbėjome apie baltarusių požiūrį į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kęstutis apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Atvaizdas Karaliaus apie J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?
  • gentiskai genetiskai apie J. Skirius. Lietuvos valdovas Gediminas – karalius?
  • Pasidomėkite apie Kas lemia aukštas elektromobilių kainas?
  • norint tapti apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

Kitas straipsnis

„Broliai“ Varėnoje – atidengė paminklinį akmenį partizanui Dzūkui (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai