Romas Kalanta 1953-1972 gegužės 14 d. (video) (27)

Šiandien sukanka 39 metai, kai 1972 metais gegužės 14 d. devyniolikmetis jaunuolis Romas Kalanta Kauno centre, muzikinio teatro sodelyje, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, apsipylė benzinu ir virto deglu. Romo užrašų knygelėje liko įrašas: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“.

Po R.Kalantos pasiaukojimo kilo masinės demonstracijos, protestai – per dvi dienas į gatves išėjo per 3 tūkst. demonstrantų. Gegužės 19 d. neramumai buvo numalšinti, suimta apie 400 žmonių. Tačiau krašte buvo suaktyvintos antisovietinės nuotaikos ir tautai vėl įkvėpta viltis siekti nepriklausomybės, o R. Kalanta tapo kovos už Lietuvos laisvę, pilietinio pasipriešinimo simboliu.

Minint R.Kalantos pasiaukojimo metines Kauno IX forto muziejuje gegužės 7 d. „Liepsnojančio Židinio Teatras“ parodė R.Kalantos atminimui skirtą spektaklį „Tas uždraustas žodis „Laisvė““.

R.Kalantos metinių minėjimas tradiciškai vyksta Muzikinio teatro sodelyje, tačiau dažniausiai užmirštas lieka R.Kalantos akmuo, esantis Vilijampolėje, šalia namo, kuriame iki susideginimo gyveno R.Kalanta. Jau antrus metus iš eilės aplinka aplink R.Kalantos akmenį Vilijampolėje tvarko jaunimas iš Vilijampolės bendruomenės centro „Veršva“ ir kitų Kauno vietų.

Šiemet kauniečiai taip pat aptvarkė aplinką bei pasodino gėlių, kurios džiugindamos praeivių akis, žydės primindamos vardan Lietuvos laisvės gyvybę paaukojusį – R.Kalantą. Vilijampolės bedruomenės jaunimo iniciatyva šį gegužės 12 d. R.Kalantos 39-ųjų susideginimo metinių paminėjimas vyko ir Vilijampolėje (Panerių g. 34). Čia prie paminklinio akmens R. Kalantai atminti Vilijampolės bendruomenė „Veršva“ surengė trumpą istorijos pamokėlę ir jaunų atlikėjų koncertą. Dalyvavo Vilijampolės seniūnijos ir bendruomenės atstovai, moksleiviai, svečiai, kalbėjo miesto Savivaldybės vadovai.

Oficialus minėjimas R.Kalantos susideginimo vietoje Muzikinio teatro sodelyje  buvo surengtas vakar, gegužės 13 d. Minėjimo dalyviai pažymėjo, kad Romas Kalanta vienas iš pirmųjų ryškių kovotojų už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Jo siekius pratęsė kiti kovotojai, o įsikūręs Sąjūdis ir visa Lietuvos liaudis pasiekė, kad Lietuva, laisva ir nepriklausoma, kurtų šalies ateitį.

Eiles apie laisvę skaitė Kauno „Aušros“ gimnazijos moksleiviai,  dainavo gimnazijos choras. Agnius Rušys ir Julius Brazaičiai atliko grupės „The Beatles“ dainas. Po minėjimo būrelis žmonių aplankė R.Kalantos kapą Romainių kapinėse, padėjo gėlių ir uždegė žvakelių.

Gegužės 13 – 14 dienomis kauniečiai ir miesto svečiai gali nemokamai apsilankyti Kauno IX forto muziejaus Okupacijų skyriuje (Žemaičių pl. 73, tel. 37 77 48, 37 77 50). Čia surengta ekspozicija Romui Kalantai atminti.

Drastiškas R.Kalantos poelgis supurtė to meto visuomenę ir pagyvino antisovietines  nuotaikas, suteikė vilties, kad įmanoma pasiekti nepriklausomybę. Užsienyje gyvenantys lietuviai rengė minėjimus, leido knygas, pašto ženklus, statė paminklus ir kitus atminimo simbolius bendruomenių susibūrimo vietose. R. Kalanta virto nacionaliniu didvyriu.

1972 m. birželio mėn. naktį kelio Kaunas – Klaipėda paplentėje, netoli Ariogalos, ant Dubysos šlaito, slapta pastatytas metalinis kryžius su užrašu: „Romui Kalantai, pasiaukojusiam už Lietuvą“. Pasitelkę techniką, netrukus valdžios atstovai paminklą sunaikino.

2000 m. liepos 4 d. R. Kalanta apdovanotas (po mirties) Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu. 1990 m. pastatytas dokumentinis filmas „Fontano vaikai“ (rež. Raimundas Banionis ir Andrius Šiuša); parašytos knygos: Juozo Grušio-Žilvinio „Po ugnies ženklu“ (1999 m.), „Romo Kalantos auka: 1972 metų Kauno pavasaris“ (2002 m.), Gintauto Iešmanto poezijos knygelė „Kauno elegija“ (1997 m.).

2002 m. gegužės 14 d., dalyvaujant Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui, atidengtas žūties vietos įamžinimo paminklas „Aukos laukas“ ir įrašas grindinyje: „Romas Kalanta 1972“ (skulpt. Robertas Antinis jaunesnysis, arch. Saulius Juškys).

Romas Kalanta:

Kategorijos: Istorija, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai | Žymos: , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: