Pusiaužiemis Vilniaus Romuvoje (21)

Pusiaužiemis Vilniaus Romuvoje | Romuvos nuotr.

Pusiaužiemis Vilniaus Romuvoje | Romuvos nuotr.

Vasario 4 dieną Vilniaus Romuva atšventė Pusiaužiemio Ugnies šventę.

Degė ugnies aukuras, skambėjo giesmės Deivei Gabijai, aukodami Šventai Ugniai apeigų dalyviai tarė linkėjimus savo tautai, valstybei ir visiems susirinkusiems.

Buvo giedama Ugnies Gabijos sutartinė „Rimo rimo tūto, sutariela“ skirta priešybių suvienijimui ir Darnos sukūrimui. 

Kaip kad gerbdami ugnelę sakome „Gabija ugnele, sukurta žibėki, užkopta gobėki“, ragindami Šventą Ugnį būti ramiai, neįsiplieksti per daug, bet sykiu ir neužgesti, taip ir šioje sutartinėje rimo apreiškia ramybę, tūto – aktyvumą, o juos sujungia, suderina – sutarjiela – savitarpio supratimas ir Darna.

Susirinkę jaukioje ir labai tinkamoje sutartinių giedojimui Lietuvos technikos bibliotekos salėje, jautėmės kaip tikroje bičiulių šeimoje, kuomet suskambo „Kūlgrindos“ bičių sutartinės:

Kada būva kadujo, geri metai kadujo,
Auga rugiai kadujo, kaip maldynai kadujo,
Linka varpos kadujo, kaip bizūnai kadujo,
Saldi duona kadujo, kaip su medum kadujo.
Kada būva kadujo, geri metai kadujo
Auga bitys kadujo, kaip telyčios kadujo,
O bitynai kadujo, kaip veršynai kadujo,
Nešė medų kadujo, daržinėse kadujo,
Siuvė korius kadujo, rezginėse kadujo,
Siuvė korius kadujo, lietuj lyjant kadujo,
Nešė medų kadujo, liepom žydint kadujo…

Žalčius žadinome žalčio – želektėlio šokiu ir giesme:

Šoka želektelis, rūtela,
Žaliajam krūmely, rūtela,
Aukso karūnela, rūtela
Oi tu želekteli, rūtela
Sugražyk saulalį, rūtela
Ir visų gyvatų, rūtela.

Žalčio, simbolizuojančio atgimstančią gyvybę, šokio virtinė sukosi apie ugnies aukurą. Vaišinomės tradiciniais „kamukais“ – mažais panašiais į kūčiukus rutuliukais, primenančiais atgimstančią Saulę. Perkūno garbei sugiedojome „Karingo augo karingo“.

Romuvos Krivis pastiprino visus pageidaujančius grauduline Perkūno žvake, laimino ir linkėjo sveikatos, stiprybės, Darnos.

Sakydamas šventinę prakalbą pasidžiaugė, kad dar dauguma lietuvių savyje turi senojo tikėmo pajautimą ir priminęs, jog artėja gyventojų surašymas, kvietė visus užsirašyti Senovės baltų tikėjimo išpažinėjais.

„Kūlgrindos“ giedamos giesmės ir sutartinės sukūrė ypatingą dvasinę būseną. „Tai buvo tikroji dvasinė baltų-lietuvių meditacija“, – dėkojo vaidila Marius su šeimyna, atvykę į šventę iš Varėnos miškų. „Girdėjau dūzgiant bites“, – apie bičių žadinimo sutartines sakė Martynas.

Šventę labai pagyvino netikėtas svečias – vieno romuvio į apeigas atsineštas mielas ir judrus šeškas, priminęs mums, kad prieš kelias dienas meška jau apsivertė ant kito šono…

Atsisveikinome giedodami galingą žygio sutartinę „Pukun, pulkun braliūkai“.

Gerai nusiteikę, ir įgavę galių antros žiemos pusės darbams, grįžom namo.

Inija Trinkūnienė, Vilniaus Romuvos vaidilė

Kategorijos: Etninė kultūra, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Religija, Visi įrašai | Žymos: , , .

21 komentaras

  1. alva:

    Mielieji, visa sirdimi esu su jumis.Merkineje apie pusu kamienus jau juoduoja zeme ir lenda is po sniego samaneles…

  2. vava:

    a, supratau, alkas pagonių svetainė, o aš naiviai tikėjausi, kad etninės kultūros…
    Aprašytose apeigose, net 4 esminės žanro adaptavimo klaidos. Sociologiškai pritaikyta idealiai. Bet kam ta profanacija, jei svetainė pretenduoja į rimtą?

  3. Kestutis vava:

    a, jei nesupratai – etninė kultūra be etninio tikėjimo – kastratas…

  4. vava:

    ar neatrodo, kad Trinkųno vadovaujamas tikėjimas- etnokultūros kastravimo atliekos

    • Ievaras:

      pasiskaitinėjau forumus, kažkokie dirglūs labai, kas nebūdinga religiniams forumams. romuviai neturi vidinės dvasinės ramybės. kiekvienam rašančiam čia jie turėtų aiškinti savo religines tiesas, bet jie neturi ką aiškinti ir pyksta. manau, Trinkūnai pagonybėje daro tokį darbą, kokį Markulis atliko pokario pasipriešinimo kovose. dar tas Trinkūno nesveikas noras kurti tarptautines pagoniškas organizacijas. mes, visi Lietuvos pagonys, patenkame po pagoniškos valdžios piramide, nors dar daug darbo, kad pagonybę galima būtų aiškinti visuomenei.

      • Matau, kad liežuvis burnoje tabaluoja gerai ir pirštai klavišus tauškina, bet labai abejoju, kad pats šioje srityje būtum ką nuveikęs ir pasiekęs. Neabejoju, kad ne veltui abejoju.

      • :):

        na, reikia priminti, kad portalas nėra nei romuvos, neid ar ko nors kūrinys ir niekas čia savo tiesų įrodinėti neturi. Portalas yra ir ne etninės kultūros, kaip vava tikėjosi. Portalas yra skirtas baltiškai religijai ir tai aiškiai parašyta aprašyme, propaguoti. Panašiai kaip bernardinai, tik ne krikščioniškas, o senovės baltų tikėjimo

  5. vava:

    jei rimtai, Kęstuti, nesu gamtakelio link Dievo priešininkas, bet tai, kaip etninę kultūrą profanuoja Trinkūnas, nebuvo galima kentėti ūkentėjau apie penketą metų). Iškraipomi ir pritempiami į priešingą pusę ekspedicijų duomenys, klastojami dainų tekstai (tegul kuria tada autorines dainas, naudodami deminutuvys, logines tradiciškas konstrukcijas). Na, apeigos sukurtos plakant į vieną krūvą išlikusius žiemos, vasaros papročių aprašymus. Nespėja šitie “žyniai” ir “vaidilos” įsiklausyti į gamtą. bet į pinigus, patikėkit, gerai įsiklauso…ypač “vyr. vaidilė”. Norint šiandien gyvo tikėjimo tikrumo reikia daug daugiau….

  6. Daugiavaikė:

    Abejojantiems šventės rengėjų kompetencija etninės kultūros srityje: J.Trinkūnas už etninės kultūros puoselėjimą 1998 apdovanotas J.Basanavičiaus premija, teikiama už itin didelius nuopelnus etninei kultūrai.

    • Siūlau neįrodinėti J.Trinkūno nuopelnų keliems čia besireiškiantiems ir įpykusiems anonimams. Bergždžias reikalas tai daryti, jei “žmonės” yra panūdę gilintys ne į dalykų esmę o drabstytis purvais. Jau pastebėjau, kad tai dažniausiai yra būdinga asmenims kurie savęs taip ir nerealizavo toje srityje apie kurią jie pagiežingai rašo. Tad prie darbo bičiuliai. Neaušinkim burnų, nes tuo atauš ir širdys.

  7. Barbora:

    Drabstytis purvais tikrai neverta, bet išgirsti opoziciją ir pasidomėti ar tiesą sako būtų neprošal. Juolab, kad apie “vyr. vaidilės”chamizmą ir jos meilę pinigams garsas jau toli nuskriejo

  8. Barbora:

    Oi kokie begėdžiai, O kur saikas? 😀 Jei prioritetas pinigas-tai ir vadinkis biznierka, o ne vaidilė. Tik tiek. Aš gi vaidile nesivadinu. Ar tokia ranka laiminama santuoka? Bet tiek to, ne mano reikalas. Joną gerbiu. Ir kitą Joną irgi 😀

  9. Vilmantas Rutkauskas:

    Bet kokia didelė ar didesnė veikla – dideli PINIGAI.

    Man atrodo, kad, jei nebūtų Trinkūnų, kiti tokiai veiklai neturėtų LAIKO.

  10. Jonui Vaiskunui, pinig mylėtojui:

    Sveikiname gavus solidoką paramą ALKUI. Tikimės išradingumo, gilumo, atsakingumo. Myliu Iniją už verslumą (kai ne vien sau) ir Joną už minties gilumą ir pasišventimą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: