Kūčių stalas mūsų tradicijoje (2)

Kuciu-vakaro-tradicijos_wikipedija

Kūčios | vikipedijos nuotr.

Kūčios ir Kalėdos mums, senojo lietuvių tikėjimo žmonėms, yra svarbus mitinis laikas, kurio metu turime rengti ypatingas apeigas ne tik grįžtančiai Saulei pasveikinti, bet ir pagerbti Protėvių Vėlėms, prašyti Žemynos gero derliaus kitiems metams. Daugelį papročių, susijusių su šiomis apeigomis, esame išsaugoję, tačiau kai kas tradiciniame mūsų suvokime yra pakitę veikiant krikščionybei. Todėl šio straipsnio tikslas yra atskleisti, kaip deramai paruošti kūčių stalą apeigoms.

Ant kūčių stalo šiandien daugelis deda 12 patiekalų, kurie simbolizuoja kiekvieną metų mėnesį. Tačiau kai kur patiekalų buvo tik 9. Šis skaičius – elnio devyniaragio, kuris atneša Saulę, ragų atspindys. Labiausiai tikėtina, kad būtent tokį patiekalų skaičių apeigoms ant stalo dėjo seniausieji mūsų Protėviai.

Veikiant krikščionybei, nuo kūčių stalo dingo ir mėsa. Ši klaida griauna pagrindinę mūsų, senojo lietuvių tikėjimo žmonių, simboliką. Mūsų protėviai  prieš kūčias atlikdavo skerstuvių apeigas ir skersdavo kiaulę. Tokiu būdu ant stalo atsirasdavo itin svarbūs patiekalai – kiaulienos ar šernienos kepsniai, šiupinys su kiaulės uodega ir pan. Kiaulė, kaip vaisingumo simbolis, skatina Žemės derlingumą kitais metais. Tą pačią prasmę turi ir šiupinys. Į jį dedama kiaulės uodega, kviečių, žirnių, pupų. Visa tai – Žemės derliaus simboliai. Kviečiai savyje slepia ypatingą skalsos dovaną, todėl jų turėti ant kūčių stalo yra labai svarbu.

Būtina ant Kūčių stalo turėti specialiai keptos duonos. Kepalėlis turi būti apvalus, o ant jo išpieštas Saulės simbolis. Toks kepalėlis, kaip turbūt jau patys supratote, mums reiškia grįžtančią Saulę.

Nepamiršti reikia ir to, kad kūčios – tai visų pirma Protėvių pagerbimo šventė, todėl šiukštu nepamirškite pavaišinti Protėvių. Jiems skirti specialūs apeiginiai valgiai. Ant palangės svetimoms Vėlėms padėkite avižų kisieliaus arba aguonų pieno ir kūčiukų. O naminės Vėlės maitinamos specialiais iš kviečių keptais paplotėliais – prėskučiais. Joms taip pat skiriamas ir ypatingas patiekalas – kūčia. Kūčia yra apeiginis valgis iš medaus, riešutų, grūdų, džiovintų vaisių ir aguonų.

Kad tinkamai pasiruoštumėte Kūčių maldoms ir aukojimams, siūlau šiuos tradicinius apeiginių valgių receptus:

Avižų kisielius

400 g stambiai maltų avižinių miltų arba avižinių dribsnių, 1,5 l vandens, druskos.

Miltai arba dribsniai užpilami drungnu vandeniu, išmaišoma, įmetama duonos plutelė ir kelios medžio anglys. Laikoma kambario temperatūroje apie 1 parą.Paskui perkošiama, pripilama iki 1 l vandens ir juo dar kartą perplaunami miltai. Skystis supilamas į puodą, pasūdoma, užvirinama ir 2-3 min verdama pamaišant. Gaunamas vidutinio tirštumo kisielius. Karštas jis valgomas su sviestu, spirgučiais, o atšaldytas su aguonų pienu.

Aguonų pienas

Stiklinė aguonų, 2 l vandens, cukraus pagal skonį.

Aguonų pienui skirtos aguonos nuplikomos verdančiu vandeniu ir pabrinkinamos. Nupylus vandenį dukart permalomos mėsmale smulkiais peiliu kais arba gerai sugrūdamos grūstuve. Sugrūstos aguonos užpilamos virintu atšaldytu vandeniu arba pienu, pasaldinama ir leidžiama nusistoti. Kad nesurūgtų, aguonų pienas laikomas šaltai.

Šiupinys

Kiaulės snukis, uodega arba koja, 1 stiklinė miežinių kruopų, 1 stiklinė žirnių, druskos.

Snukis, koja ir uodega išverdami pasūdytame vandenyje. Išvirusi mėsa supjaustoma mažesniais gabalais, kaulai išimami. Į puodą, kur virė mėsa, sudedamos kruopos ir išmirkyti žirniai. Verdama, kol žirniai ir kruopos suminkštės ir visas vanduo išgaruos.

Patiekiama sudėjus į apvalų dubenį taip: viduryje kruopų-žirnių košė, aplink mėsos gabaliukai ir vidury košės – kiaulės uodega.

Kūčia

Riešutų, medaus, daigintų kviečių, džiovintų vaisių, aguonų.

Aguonos apliejamos virintu vandeniu ir nukošiamos. Tada į jas dedami riešutai, džiovinti vaisiai ir daiginti kviečiai. Viskas sumaišoma su medumi.

Juoda ruginė duona

1 kg ruginių miltų, 0,5 l vandens , druskos, raugo.

Raugo gaminimas: 50 g. Mielių, stiklinės šilto vandens, ¼ kg. Miltų. Viskas sumaišoma ir laikoma šiltai, kad įrūgtų. Patartina įpilti grietinės arba rūgpienio.Maždaug po paros jis jau tinka duonai užraugti.

Duona: Vanduo pašildomas, suberiama trečdalis miltų, supilamas šiltame vandenyje išleistas raugas ir gerai išmaišius tešlos paviršius pabarstomas miltais. Duonkubilis šiltai apdengiamas ir pastatomas šiltoje vietoje, kad įmaišas įrūgtų. Maždaug po 14 valandų tešla gerai išplakama ir subėrus likusius miltus ir druską, gerai išminkoma. Tešlos paviršius sudrėkinamas vandeniu ir laikomas šiltoje vietoje, kad pakiltų.
Suformuojami kepalai ir kepama.

Iškepusi duona atpažįstama iš skambesio. Jei pabarbenus pirštais kepalo apačia skamba, reiškia jau iškepusi.

Kategorijos: Kultūra, Mes baltai, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .

2 komentarai

  1. Žemaitė:

    Mano kursiokė dažnai namie kepa duoną, tai nededa mielių į raugą:
    Sumaišomi miltai su šiltu vandeniu santykiu 1:2 ir paliekami šiltoje vietoje kokiom porai dienų, vis pamaišant, cukraus įdedant, kol toje masėje pradeda burbuliukai kilti. Kai jau turim raugą, tada dedam miltų, maišom, įpilam šilto vandens, minkom, šaukštas druskos, šaukštas cukraus…
    Čia dar manyč neblogas video apie duonos kepimą:
    http://www.youtube.com/watch?v=dZuhXQahJvs

  2. vincentas.sakas:

    Gruodžio mėnuo, adventas, Kalėdos, Naujieji metai, žiema – kuo šis mėnuo, šventės, metų laikas yra ar buvo ypatingi maitinimosi aspektu?
    Adventas jokiu būdu nėra žydų krikščionybės religinis laikotarpis, atneštas mums iš Vakarų Europos ir „apkrikštijus“, o teisingiau – praplovus smegenis įdiegtas svtimo gyvenimo būdas. Adventas yra senas, skaičiuojantis mažiausiai keliolika tūkstančių metų mūsų protėvių (prolietuvių – sarmatų, aisčių) gyvenimo laikotarpis, kai būtina badauti ir tuo išsivalyti organizmą nuo vasarą ir rudenį valgytų gėrybių organizme nusėdusių šlakų ir toksinų. Kitas badavimas (organizmo išvalymas nuo lakų ir toksinų) vyksta per Gavėnią, po sūdytų ir riebių žiemos valgių.
    Kūčios – taip pat senesnė mūsų protėvių šventė net už bažnyčią (božežicije) ir net už Kristų. Kūčios – mūsų genčių šeimyninė šventė, kai šeimos nariai susirenka prie šeimos židinio. Tam tikslui gaminama daugiau patiekalų iš grūdų, daržovių, vaisių, riešutų, sėklų, tie valgiai Kūčių vakarą būdavo atnašaujami lietuvių (sarmatų) dievams. Kūčioms silkę ir žuvį valgė tik žydišką krikščionybę išpažįstantys į Lietuvą sugužėję dvasininkai ir vienuoliai.
    Per Kūčias, kad ir kiek valgių būtų, o jų neturi būti daug ir jokiu būdu ne 12, o ne daugiau 7, nes mūsų protėviai keliolika tūkstančių metų gyveno sveiki ir laimingi pagal mėnulio kalendorių, nei atsirado krikščionybė su savo Grigaliaus kalendoriumi ar 12 žydų krikščionybę propaguojančių apaštalų…
    Ant Kūčių stalo neturi būti žuvies, silkės, kiaušinių ir valgių su kiaušiniais, šiukštu bet kokia mėsa (žvėriena, naminių gyvulių, paukštiena,). Neturi būti duonos, pyragų, bandų, bandelių, kučiukų, kiaušinių, majonezo, sviesto, grietinės, kečupo, nieko su cukrumi, nieko kepto, virto, troškinto ar kitaip terminiai apdoroto maisto – tai yra jau išplautų smegenų valgiai, pataikaujant žydų krikščionybei ir savo ėdrumui, siekiant besaikio apsirijimo…net kalėdaitis (plotkelis) yra duoklė žydų duonai – macai, o ne Kristaus duona, nes Kristus sakydamas, kad mistume jo kūnu duona, rodė ne žydišką apeiginę duoną – macą, o grūstų grūdų džiovintą paplotėlį, ne vyną, kurį siūlo dvasiškiai, o vynuogių sultis… Ant Kūčių stalo negali būti ir bulvių, nes bulvės lietuvių mityboje atsirado tik XVI amžiuje.
    Pagrindinis apeiginis sakralinis Kūčių stalo valgis yra KŪČIA – mirkyti grūdai, pagardinti aguonomis, riešutais ir medumi, kiti valgiai – grūstų grūdų su įvairiausiomis sėklomis paplotėliai, ne kepti, o džiovinti (galima orkaitėje). Taip pat vaisiai, daržovės, jų sultys, riešutai, sėklos. Ir jokių apsirijimų!!!
    Kokios mitybos filosofijos patartumėte laikytis per adventą ir artėjančias šventes?
    Reikia ne filosofijos, o supratimo apie savo kūną, savo fiziologiją, kas žmogui naudingą ir kas žalinga. Reikia suprasti, kad „maisto“ produktus gaminantieji ir ypač parduodantieji gamina ne maisto produktus, o jiems didelius pinigus atnešančius gaminius, todėl maisto prekių parduotuvėse žmogui naudingų maisto produktų iš vis nėra. Nuo prekių lūžtančios lentynos prekiauja tik maisto produktų surogatais – žmogaus sveikatai pavojingais ėdalais. Manau net nūdienos maisto prekių parduotuves reikėtų vadinti ĖDESIŲ SANKROVOMIS, o visokias picerijas, makdonaldus ir kitus greito rijimo taškus ne restoranais – ĖDYKLOMIS.
    Todėl per adventą išmeskite iš mitybos mėsą, paukštieną, žuvieną, kiaušinius bei termiškai apdorotus valgius. Tuo laikotarpiu maitinkitės daržovėmis, vaisiais, riešutais, o gerkite vandenį arba ką tik išspaustas vaisių daržovių sultis. Pakeliuose ir buteliuose sulčių nėra – tai chemizuoti surogatai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: