Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
Nuo gruodžio 16 iki 2011 sausio 31 Panevėžio A galerijoje (Respublikos g. 33) ir Juozo Miltinio dramos teatre, eksponuojama dailininko Virginijaus Kašinsko etno-tapybos paroda „Mitologiniai akmenys“.
Šioje personalinėje tapybos parodoje pristatomas Mitologinių akmenų paveikslų ciklas. Dauguma eksponuojamų paveikslų nutapyti Žemaitijoje 2008-2010 m., netoli Tverų, betarpiškai greta Lopaičių piliakalnio esančioje vietovėje, kurioje, vietos bendruomenės nuomone, senovėje galėjusi būti šventvietė. Tikima, kad čia iki šiol yra išlikę kadai buvusios šventvietės pėdsakai: akmenys su ženklais ir veidais, trykštantis šventasis šaltinis, akmenų krūsnis, kai kurie įdomūs kraštovaizdžio dariniai ir kita.
Ši paroda tai pirmas A galerijos ir Juozo Miltinio dramos teatro projektas. Mat dalis V.Kašinsko paveikslų yra eksponuojami teatro patalpose, kur erdvės reikalaujančių kūrinių įspūdis bei poveikis atsiskleidžia pilną paveiksluose slypinčią jėgą.
Pasak menotyrininko Remigijaus Venskaus, Virginijaus Kašinsko tapyba pagal jos manierą bei kūrybinių temų pasirinkimą gali būti laikoma savotišku mūsų “tautinės savimonės meniniu tyrimu”.
“V.Kašinsko kūrybinius ieškojimus galima vadinti vizualiniais etnokosmologijos rekonstrukcijos gestais, savosios tapatybės naujuoju surinkimu ir sukonstravimu. Naujosios tapatybės paieškos projektas vykdomas kūrybiškai interpretuojant istorijoje nugrimzdusias baltų kultūros liekanas. Savosios etnotapatybės jausmo link keliaujama tapant šventuosius akmenis ir išryškinant plika akimi neregimąją arba vos regimą tapomų objektų struktūrą” – sako R.Venckus.
Akmuo yra savotiškas praėjusios ir prarastos istorijos įspaudų archyvas. Kokia yra akmenyje regimų įspaudų istorija galima tik numanyti. Pats V.Kašinskas pastebi, jog yra sunku pasakyti bei atspėti ar tapomas akmuo realybėje yra iškaltas, ar natūraliai susiformavęs. “
„Žyniai tikriausiai parinkdavo tam tikrus ritualinėms apeigoms svarbius, vaizdinių sistemą atitinkančius akmenis ir tik išimtinais atvejais jų struktūrą nežymiai keisdavo naudodami tam tikrus įrankius“ – mąsto menininkas. 
