Lietuvos repolonizacijai – ne!

Tikriausiai nematėte spalio 1 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusio neeilinio priešrinkiminio spektaklio, kuriame prolenkiškų jėgų ilgai kurto Tautinių mažumų (TM)...

Kalbant apie lietuviškas mokyklas, Lietuvių „Kultūros“ švietimo draugijos veiklą 1927–1939 metais lenkų okupuotame Vilniaus krašte, neįmanoma nepaminėti veiklaus visuomenininko, Lietuvos...

Paprastai sakome, kad istorija mus moko nekartoti to, kas tarp valstybių ar tautų buvo neigiamo, priešiško, nesutariančio. Tačiau, kita vertus,...

Ši vasara mums teikia išties daug malonumų. Kalbu ne tik apie puikius orus, bet ir apie gausybę gražių renginių. Tik...

Liepos 19 dienos Žurnalistų etikos inspektorės sprendimu patvirtinta, kad spalio 9 dieną Lietuvos lenkų laikraštyje ir internetiniame portale „l24.lt“ viešai...

Ar aistros dėl Vilniaus krašto įteisinimo etnografiniu regionu – be pagrindo? O gal aplink Kauną galėtų atsirasti Liaudos regionas? Tačiau...

Pietrytinių lietuvių šnektų terminu čia vadinamas įvairiakalbis Rytų Lietuvos masyvas tolokai nuo Vilniaus į rytus ir pietus iki Mẽdilos, Ašmenõs,...

1956 metai unikalūs tuo, kad sušvelnėjo komunistinis režimas po Stalino mirties. Tai ir TSKP XX suvažiavimas, kosmetiškai pasmerkęs Stalino kultą,...

Dažnai teigiama, kad J. Paleckis ir A. Sniečkus rūpinosi ir lietuvišku švietimu.  Noriu pateikti pavyzdžius kaip iš tiesų buvo nutautintame...

Ilgus metus Lietuva kentėjo jokios diplomatijos neturintį šovinistą Lenkijos užsienio reikalų ministrą Sikorskį ir jo spaudimą bei patyčias Lietuvai.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Europos šalyse prasidėjo intensyvi gyventojų migracija, kurios dažniausia ir bene svarbiausia forma buvo repatriacija. Kai kurioms...

Spausdiname Jono Pijaus Murkos (1889–1845) studijos „Lietuviai Vilniaus krašte“ tęsinį (pradžia ČIA). Studija parašyta 1941 m. talkinant dukrai Gražvydai.

2014 m. „Mokslo Lietuvoje“ Nr. 7 ir 8 atspausdintas Giedrės Bulotaitės straipsnis apie senelį Joną Pijų Murką (1889–1945). Straipsnyje minima...

Nuo XX a. pradžios Vilniaus krašte sparčiai mažėja senųjų gyventojų lietuvių ir daugėja lenkų. Šio proceso tikrąjį vaizdą gerokai iškreipė...

Jau ne kartą rašėme, kad – ir nėra ko slėpti – visais laikais Lenkija Lietuvai buvo tarsi langas į Europą,...

Pagaliau tai pasakyta viešai ir visai Lietuvai – ir ne kokiame nors marginalų laikraštėlyje, bet solidžiame Lietuvos lenkų laikraštyje ir rimtame...

Lietuvos lenkakalbių laikraštis „Tygodnik Wileńszczyzny“ paskelbė straipsnį pavadinimu „Prieš 103 metus Vilniaus kraštą išlaisvino savi kariai“. Taip, čia apie Želigovskio...

Lietuvos santykis su Lenkijos įvykdyta mūsų sostinės ir  Pietryčių Lietuvos aneksija ir Vilniaus atsiėmimas tragiškomis Lietuvai aplinkybėmis jau neblogai ištyrinėtas...

Nagrinėjant Vilniaus krašto lietuvių padėtį tarpukario laikotarpiu, ypač svarbus 1936 m. lapkričio 3 d. Vilniaus vaivadijos valdyboje vykusios slaptos saugumo...

Uždarius lietuvių pradžios mokyklas, skaityklos tapo svarbiausiais kultūros židiniais. Čia vykdavo vakarai, kursai, būdavo skaitomos paskaitos, rengiami pašnekesiai. Jose daugiausia...

Lenkija, 1920 m. rudenį okupavusi Vilnių ir Rytų Lietuvą, 1922 m. ją aneksavo, inkorporavo į savo sudėtį. Aneksuotame Vilniaus krašte...

Joks nesutarimas nėra taip aptemdęs Lietuvos ir Lenkijos sntykių kaip konfliktas dėl Vilniaus. Mūsų tikslas – parodyti pagrindinius ginčo dėl...

Vienas ryškiausių, gana efektyvus lietuvių lenkinimo būdas buvo lietuvių kunigų iškeldinimas į baltarusių parapijas. Lietuvių kunigai būdavo iškeldinami į kitas...

Caro priespaudos ir griežto režimo sąlygomis Katalikų Bažnyčia vienintelė turėjo šiokias tokias sąlygas formuoti priešišką valdžiai visuomenės nuomonę bei žadinti...

Lietuvos didžiajai Kunigaikštystei ir Lenkijos Karalystei 1385 m. sudarius Krėvos sutartį bei 1387 m. įvedus krikščionybę Lietuvoje, prasidėjo lietuvių polonizacija....

Neseniai Lietuvos lenkų atstovas viešai pareiškė, kad didžiausias Lietuvos lenkų iššūkis yra, jog ši bendruomenė toliau rusifikuojasi, nors jau eina...

Lenkijos ambasadorių įkvėpė J. Pilsudskis? Lenkijos ambasadorius sujudo kai sužinojo, kad Rytų Lietuva liko pavadinta lietuviškas Donbasas.

Pasauliniu ar europiniu mastu mažos Lietuvėlės problemos atrodo mikroskopinės. Argi kam įdomu keleto medžių likimas prie geležinkeliečių pastato Vilniuje, kažkokio...

Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad asmenvardžiai oficialiuosiuose dokumentuose negali būti užrašomi nelietuviškais rašmenimis, bet išimtys galimos.