G. Šapoka. Kokia buvo Šalčininkų r. Kaniūkų kaimo gyventojų tautybė?
1944 01 29 įvyko Kaniūkų kaimo Šalčininkų rajone tragedija. Sovietiniai partizanai nužudė keliasdešimt Kaniūkų kaimo gyventojų, o patį kaimą sudegino....
Skaityti toliauDetails1944 01 29 įvyko Kaniūkų kaimo Šalčininkų rajone tragedija. Sovietiniai partizanai nužudė keliasdešimt Kaniūkų kaimo gyventojų, o patį kaimą sudegino....
Skaityti toliauDetailsKas pirmas sumanė, kad Lenkija bus Lietuvos „strateginis partneris“? Ar ne pati Lenkija? Ar ne toks Ukrainos „strateginis partneris“ turėjo...
Skaityti toliauDetailsKol pasaulis kaista nuo geopolitinės įtampos, Lietuvoje, užuot stiprinus valstybę, ketinama ją silpninti. Pavojaus akivaizdoje svarbiausia yra valstybės piliečių vienybė,...
Skaityti toliauDetailsLietuvos valstybės atkūrimas 1918 metų vasario 16 d. buvo drąsus ir valingas sprendimas, leidęs mūsų tautai ištrūkti iš lenkų ir...
Skaityti toliauDetailsTikriausiai nematėte spalio 1 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusio neeilinio priešrinkiminio spektaklio, kuriame prolenkiškų jėgų ilgai kurto Tautinių mažumų (TM)...
Skaityti toliauDetailsKalbant apie lietuviškas mokyklas, Lietuvių „Kultūros“ švietimo draugijos veiklą 1927–1939 metais lenkų okupuotame Vilniaus krašte, neįmanoma nepaminėti veiklaus visuomenininko, Lietuvos...
Skaityti toliauDetailsPaprastai sakome, kad istorija mus moko nekartoti to, kas tarp valstybių ar tautų buvo neigiamo, priešiško, nesutariančio. Tačiau, kita vertus,...
Skaityti toliauDetailsŠi vasara mums teikia išties daug malonumų. Kalbu ne tik apie puikius orus, bet ir apie gausybę gražių renginių. Tik...
Skaityti toliauDetailsLiepos 19 dienos Žurnalistų etikos inspektorės sprendimu patvirtinta, kad spalio 9 dieną Lietuvos lenkų laikraštyje ir internetiniame portale „l24.lt“ viešai...
Skaityti toliauDetailsAr aistros dėl Vilniaus krašto įteisinimo etnografiniu regionu – be pagrindo? O gal aplink Kauną galėtų atsirasti Liaudos regionas? Tačiau...
Skaityti toliauDetailsGegužės 12 d. tiesioginėje Delfi.lt laidoje skirtoje aptarti Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų rezultatus dalyvavę du buvę Lietuvos Respublikos premjerai viešai...
Skaityti toliauDetailsPietrytinių lietuvių šnektų terminu čia vadinamas įvairiakalbis Rytų Lietuvos masyvas tolokai nuo Vilniaus į rytus ir pietus iki Mẽdilos, Ašmenõs,...
Skaityti toliauDetails1956 metai unikalūs tuo, kad sušvelnėjo komunistinis režimas po Stalino mirties. Tai ir TSKP XX suvažiavimas, kosmetiškai pasmerkęs Stalino kultą,...
Skaityti toliauDetailsDažnai teigiama, kad J. Paleckis ir A. Sniečkus rūpinosi ir lietuvišku švietimu. Noriu pateikti pavyzdžius kaip iš tiesų buvo nutautintame...
Skaityti toliauDetailsIlgus metus Lietuva kentėjo jokios diplomatijos neturintį šovinistą Lenkijos užsienio reikalų ministrą Sikorskį ir jo spaudimą bei patyčias Lietuvai.
Skaityti toliauDetailsBaigiantis Antrajam pasauliniam karui, Europos šalyse prasidėjo intensyvi gyventojų migracija, kurios dažniausia ir bene svarbiausia forma buvo repatriacija. Kai kurioms...
Skaityti toliauDetailsSpausdiname Jono Pijaus Murkos (1889–1845) studijos „Lietuviai Vilniaus krašte“ tęsinį (pradžia ČIA). Studija parašyta 1941 m. talkinant dukrai Gražvydai.
Skaityti toliauDetails2014 m. „Mokslo Lietuvoje“ Nr. 7 ir 8 atspausdintas Giedrės Bulotaitės straipsnis apie senelį Joną Pijų Murką (1889–1945). Straipsnyje minima...
Skaityti toliauDetailsNuo XX a. pradžios Vilniaus krašte sparčiai mažėja senųjų gyventojų lietuvių ir daugėja lenkų. Šio proceso tikrąjį vaizdą gerokai iškreipė...
Skaityti toliauDetailsJau ne kartą rašėme, kad – ir nėra ko slėpti – visais laikais Lenkija Lietuvai buvo tarsi langas į Europą,...
Skaityti toliauDetailsPagaliau tai pasakyta viešai ir visai Lietuvai – ir ne kokiame nors marginalų laikraštėlyje, bet solidžiame Lietuvos lenkų laikraštyje ir rimtame...
Skaityti toliauDetailsLietuvos lenkakalbių laikraštis „Tygodnik Wileńszczyzny“ paskelbė straipsnį pavadinimu „Prieš 103 metus Vilniaus kraštą išlaisvino savi kariai“. Taip, čia apie Želigovskio...
Skaityti toliauDetailsLietuvos santykis su Lenkijos įvykdyta mūsų sostinės ir Pietryčių Lietuvos aneksija ir Vilniaus atsiėmimas tragiškomis Lietuvai aplinkybėmis jau neblogai ištyrinėtas...
Skaityti toliauDetailsNagrinėjant Vilniaus krašto lietuvių padėtį tarpukario laikotarpiu, ypač svarbus 1936 m. lapkričio 3 d. Vilniaus vaivadijos valdyboje vykusios slaptos saugumo...
Skaityti toliauDetailsUždarius lietuvių pradžios mokyklas, skaityklos tapo svarbiausiais kultūros židiniais. Čia vykdavo vakarai, kursai, būdavo skaitomos paskaitos, rengiami pašnekesiai. Jose daugiausia...
Skaityti toliauDetailsLenkija, 1920 m. rudenį okupavusi Vilnių ir Rytų Lietuvą, 1922 m. ją aneksavo, inkorporavo į savo sudėtį. Aneksuotame Vilniaus krašte...
Skaityti toliauDetailsJoks nesutarimas nėra taip aptemdęs Lietuvos ir Lenkijos sntykių kaip konfliktas dėl Vilniaus. Mūsų tikslas – parodyti pagrindinius ginčo dėl...
Skaityti toliauDetailsVienas ryškiausių, gana efektyvus lietuvių lenkinimo būdas buvo lietuvių kunigų iškeldinimas į baltarusių parapijas. Lietuvių kunigai būdavo iškeldinami į kitas...
Skaityti toliauDetailsCaro priespaudos ir griežto režimo sąlygomis Katalikų Bažnyčia vienintelė turėjo šiokias tokias sąlygas formuoti priešišką valdžiai visuomenės nuomonę bei žadinti...
Skaityti toliauDetailsLietuvos didžiajai Kunigaikštystei ir Lenkijos Karalystei 1385 m. sudarius Krėvos sutartį bei 1387 m. įvedus krikščionybę Lietuvoje, prasidėjo lietuvių polonizacija....
Skaityti toliauDetails