Kauno Petrašiūnų kapinių panteone bus atidengtas kenotafas prof. A.Voldemarui

Gruodžio 14 d., penktadienį, 12 val. Kauno miesto Petrašiūnų kapinių panteone bus atidengtas kenotafas (simbolinis antkapinis paminklas, statomas pagerbti mirusįjį, kurio kapas arba palaidojimo vieta nėra žinoma) tarpukario Lietuvos politiniam veikėjui, istorikui, pirmosios Vyriausybės vadovui prof. Augustinui Voldemarui (1883 – 1942).

Augustinas Voldemaras Gimė 1883 m. balandžio 16 d. Švenčionių apskrityje, Tverečiaus valsčiuje, Dysnos kaime. 1897 m. baigė apskrities mokyklą. 1904 m. aukso medaliu baigė Peterburgo gimnaziją, 1909 m.–- Peterburgo universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą.

1910 m. išlaikė magistro egzaminus, už disertaciją apie Adriano agrarinius įstatymus gavo aukso medalį. 1911 m. Peterburgo universitete A.Voldemarui suteiktas docento laipsnis (iki tol tokio aukšto laipsnio Rusijoje nebuvo gavęs nė vienas lietuvis). 1914-1915 m. stažavosi Italijoje ir Švedijoje. 1916-1917 m. – Permės universiteto ekstraordinarinis profesorius.

1917 m. spalį dalyvavo Rusijos tautų kongrese Kijeve. 1918 m. atstovavo Ukrainos delegacijai Brest-Litovsko taikos derybose tarp Tarybų Rusijos ir Vokietijos. 1918 m. pabaigoje kooptuotas į Lietuvos Valstybės tarybą.

A.Voldemaras buvo vienas iš Lietuvių tautos pažangos partijos (1916 m.) ir Lietuvių tautininkų sąjungos (1924 m.) kūrėjų. 1918 11 11-1918 12 26 vadovavo Ministrų kabinetui, ėjo užsienio reikalų ministro, kurį laiką ir krašto apsaugos ministro pareigas.
II Mykolo Sleževičiaus (1918 12 26-1919 03 12), III Prano Dovydaičio (1919 03 12-1919 04 12), IV Mykolo Sleževičiaus (1919 04 12-1919 10 07), V Ernesto Galvanausko (1919 10 07-1920 06 19) ministrų kabinetuose buvo užsienio reikalų ministru.

1926 12 17-1929 09 23 vadovavo XIV Ministrų kabinetui, ėjo užsienio reikalų ministro, nuo 1928 11 22 laikinai dar ir krašto apsaugos ministro pareigas. Buvo III-ojo Seimo narys.
1919 m. Versalio (Prancūzija) taikos konferencijoje – Lietuvos delegacijos prie Paryžiaus taikos konferencijos pirmininkas. Tuo metu besikuriančiai Lietuvai teko dėti daug diplomatinių pastangų, kad Paryžiaus taikos konferencijoje įrodyti Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo siekį ir būtinybę.

Nuo 1920 m. jis dėstė Aukštuosiuose kursuose. 1922-1926 m. – Lietuvos universiteto profesorius.

1923 m. už politinį straipsnį A.Voldemaras mėnesį kalėjo Varnių darbo stovykloje. 1929 05 06 į A.Voldemaro gyvybę kėsinosi studentai. 1929 m. pabaigoje buvo  ištremtas į Platelius. Vėliau policijos prižiūrimas gyveno Zarasuose.

Nepavykusio 1934 m. birželio 7-8 d. karinio pučo dalyvis. Kalintas, 1938 m. amnestuotas, ištremtas į užsienį.

Bendradarbiavo spaudoje. Parašė originalių kūrinių, vertė grožinę literatūrą.
1940 m. tarybų valdžios ištremtas. 1940-1942 m. gyveno Ordžonikidzėje. Kalintas Maskvoje.

A.Voldemaras mirė 1942 m. gruodžio 16 d. Maskvos Butyrkų kalėjime.