Restauruota Palangos bažnyčia

Palangoje baigti Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios fasadų ir stogo restauravimo darbai, pradėti 2007 metais. Jie kainavo 2,385 mln. litų. Kultūros paveldo departamentas bažnyčios tvarkybai skyrė 1,67 mln. Lt, o 715 tūkst. Lt pridėjo Palangos savivaldybė ir parapija.

Laikas ir pajūrio klimatas ir laikas neigiamai paveikė Palangos bažnyčios mūrą – atsirado plytų ir jungiamųjų siūlių erozija, išvešėjo kerpės, apiro lietaus nubėgimo latakai. Tvarkybos darbus pradėję restauratoriai iš pradžių sutvarkė šventovės tvorą. 2007 m. buvo restauruoti avarinės būklės bažnyčios bokštas, laikrodžio ciferblatai, gotikiniai bokšteliai. Paskui specialistai ėmėsi fasadų, atnaujino mūrą ir padengė jį specialia nuo lietaus poveikio apsaugančia medžiaga. Bažnyčia pasipuošė vario skardos stogu.

Taigi, populiaraus Lietuvos kurorto svečių akių nuo šiol nebebadys suskeldėję šventovės fasadai, o Telšių vyskupija artėjantį Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejų pasitiks su dar viena restauruota bažnyčia. Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė sako, kad nors Palangos bažnyčioje tvarkybos darbai buvo pradėti dar prieš krizę, o jų apimtis buvo milžiniška, šį kultūros objektą pavyko baigti restauruoti efektyviai planuojant lėšas, neblaškant jų po kitus objektus. Pasak KPD vadovės, nedažnas atvejis, kuomet restauruojant paveldą tiek dėmesio bei lėšų jam skiria savivaldybė. Palangos valdžios bei parapijos aktyvus bendradarbiavimas su paveldosaugininkais buvo viena iš sėkmės sąlygų, padėjusių įveikti finansinės krizės grėsmę šventovės tvarkybai.

Neogotikinę Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią suprojektavo švedų architektas Karlas Eduardas Strandmanas. Ji iškilo 1898–1907 metais. Trečdalį statybai reikalingų lėšų skyrė grafų Tiškevičių šeima. Be to, jų valdyta bendrovė pagamino bažnyčiai plytas.