Ne vienas esame girdėję apie vadinamąją „šaldytuvų infekciją“, kuria dažniausiai sergama šaltuoju metų laiku. Taip vadinama užkrečiamoji infekcinė liga jersiniozė. Žmonės ja paprastai užsikrečia nuo žalių ar nepervirtų daržovių, kurios prieš vartojimą buvo laikomos šaldytuve.
Jersinijos, skirtingai nei kiti mikrobai, yra atsparios šalčiui. Jos gyvena ant rūsyje, saugykloje ar šaldytuve laikomų daržovių ir vaisių. Jersinijos gyvybingos išlieka ir gali daugintis net esant – 2–4 ˚ C temperatūroje. Dėl to, kad jersiniozės sukėlėjai mėgsta šaltį bei geba daugintis žemoje temperatūroje, ši infekcinė liga vadinama šaldytuvų liga. Šilumos mikrobai nemėgsta – 100 laipsnių temperatūroje jersinijos žūva per 40 sekundžių, veikiamos ultravioletinių spindulių – per 10 minučių.
Žarnyno jersiniozė yra žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos. Žarnyno jersiniozės sukėlėjai gyvena ir dauginasi kiaulėse (daugiausia jersinijų aptinkama kiaulių ryklėje), graužikuose, triušiuose, avyse, raguočiuose, arkliuose, šunyse, katėse. Į aplinką jos patenka su gyvūnų fekalijomis. Dažniausiai jersinijomis užsikrečiama nuo rūsyje laikytų daržovių, kurias galėjo apšlapinti pelės, užsikrėtusios jersenijomis.
Puiki terpė jersinijoms daugintis yra pūvančios daržovės. Esant pakankamai drėgmės žemoje temperatūroje, bakterijos išlieka gyvybingos labai ilgai.
Požymiai primena apendicitą
Pirmieji ligos požymiai, jersioniozės užkratui patekus į organizmą, pasireiškia per 2–11 dienų. Liga tęsiasi 1–3 savaites.
Užsikrėtus jersinijomis, pakyla temperatūra, skauda pilvą ir galvą, ligonis viduriuoja dvokiančiomis gleivėmis, dažniausiai su krauju. Savijauta – tarsi apsinuodijus. Dažniausios žarnyno jersiniozės komplikacijos yra odos bėrimas (išberia liemenį ir galūnes), sąnarių skausmai, sepsis. Odos bėrimas, dažniausiai pasireiškiantis moterims, trunka apie mėnesį. Sąnarių skausmai, paprastai kelių, alkūnių ir riešų, tęsiasi 1-6 mėnesius.
Jersioniozė yra klastinga žarnyno liga, dar vadinama ir pseudoapendicitu, nes kai kurie ligos simptomai panašūs į apendicito – ligoniui pučia pilvą, diegia dešinėje pilvo pusėje. Dėl šių simptomų neretai įtariamas apendicitas.
Jersiniozė kiekvieną organizmą paveikia skirtingai. Tai nulemia ne tik žmogaus imunitetas, bet ir į organizmo patekusio nuodo kiekis.
Apsisaugoti padeda švara
Apsisaugoti nuo jersinijų padeda elementarių higienos normų laikymasis. Daržoves ir vaisius reikėtų plauti po tekančiu karštu vandeniu, nulupti ir dar kartą nuplauti. Nepamirškite nuplauti ir peilio, kuriuo lupote ar skutote, lentos, ant kurios pjaustėte daržoves ar vaisius. Naudokite atskiras lentas žaliai mėsai, paukštienai, daržovėms, jas kruopščiai nuplaukite po sąlyčio su maisto produktais.
Atminkite, kad jersinijų galima parsinešti turguje ar parduotuvėje nusipirkus užkrėstų vaisių ar daržovių. Daugelis mūsų yra įsitikinę, kad bananų ar apelsinų plauti nereikia, nes juos vis tiek nulupsime, todėl nulupę šių vaisių žievę tomis pačiomis rankomis valgome bananą ar apelsiną. Tačiau jei ant žievės yra jersinijų, jos gali patekti į mūsų organizmą ir sukelti jersiniozę.
Nepamirškite, kad termiškai neapdorotą mėsą, paukštieną, daržovės reikia laikyti atskirai nuo termiškai apdoroto, vartojimui paruošto maisto.
