Paskutinė rugsėjo savaitė visame pasaulyje skiriama grėsmingos akių ligos – amžinės geltonosios dėmės degeneracijos (AGDD) – prevencijai. Minint šią savaitę, gydytojai įspėja: AGDD pripažįstama dažniausiai vyresnio amžiaus gyventojų regėjimą pasiglemžiančia akių liga. Vyresnio amžiaus šviesiaakiai turėtų atkreipti dėmesį, kad jie turi labiau rūpintis savo akių sveikata, nes būtent šviesią rainelės spalvą nulemiantys genetiniai veiksniai ženkliai padidina riziką susirgti AGDD. Reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė, jog Lietuvoje šviesias akių raineles turi 68 proc. gyventojų. Be to, žuvies produktuose esančios veikliosios medžiagos gali sumažinti riziką susirgti AGDD, tačiau du trečdaliai lietuvių jos valgo nepakankamai arba išvis atsisako.
Amžinės geltonosios dėmės degeneracijos (AGDD) pacientų draugijos prezidentė Dalia Marija Žižliauskienė pasakoja, jog AGDD – tai dėl amžiaus atsirandantis centrinės tinklainės – geltonosios dėmės – pakenkimas, kuomet geltonojoje dėmėje nyksta ląstelės ir pamažu netenkama centrinio regėjimo. „Sergantieji šia liga neaiškiai mato spausdintą tekstą, žmonių veidus, regi neryškų, išsiliejusį vaizdą, jų regėjimo lauko viduryje atsiranda tamsi dėmė, tiesios linijos atrodo vingiuotos arba su pertrūkiais. Laiku nepradėjus reikiamo gydymo, gresia apakimas“, – pasakoja D. M. Žižliauskienė. Ši liga – dažniausiai vyresnio amžiaus gyventojų regėjimo netekimo priežastis Lietuvoje. Lietuvoje toli pažengusia AGDD forma sergančiųjų yra apie 30 tūkst. ir šis skaičius kasmet sparčiai didėja. Augant problemos mastams vis svarbesne tampa valstybės pagalba ir reikiama informacija piliečiams.
Lietuva – šviesiaakių tauta
AGDD ligą sukelti gali modifikuojami ir nemodifikuojami veiksniai. Pagrindinis AGDD rizikos veiksnys yra amžius. Kuo vyresnis žmogus, tuo rizika susirgti šia akių liga didesnė. Paprastai liga nustatoma vyresniems nei 50 metų. Tarp vyresnių nei 65 metai AGDD požymiai nustatomi 25 procentams žmonių. Apie 45 proc. sergančiųjų AGDD vienoje akyje per 5 metus išsivysto AGDD ir kitoje akyje. Kartu reikėtų paminėti, jog AGDD rizika didesnė yra moterims bei šviesiaakiams.
Remiantis rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atliktos gyventojų apklausos duomenimis, Lietuvoje dominuoja šviesios akių spalvos savininkai, tuo tarpu rudaakių (18 proc.) ir žaliaakių (15 proc.) yra gerokai mažiau. Tarp moterų labiausiai paplitusios mėlynos spalvos akys (38 proc.), o vyrai beveik tolygiai turi tiek mėlynos (35 proc.), tiek pilkos (33 proc.) spalvos akis. Daugiausiai mėlynakių ir pilkaakių gyvena Panevėžyje (70 proc.) ir šalies sostinėje (68 proc.). Šviesi akių rainelės spalva – vienas iš veiksnių, galinčių turėti įtakos AGDD pasireiškimui. Ši liga prasideda anksčiau ir dažniau šviesios spalvos akyse, nes jose mažesnė pigmentacija. Pigmentas apsaugo nuo ultravioletinių ir mėlynos spalvos spindulių, kurie tinklainėje sukelia „laisvųjų radikalų“ reakcijas. Šviesių akių savininkai turi būti itin atidūs sekdami savo sveikatos būklę, nes tai genetiškai nulemtas rizikos susirgti AGDD veiksnys.
Žuvies produktai sumažina ligos riziką
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojo oftalmologo doc. Andriaus Cimbalo, į AGDD rizikos veiksnių, kuriuos galime patys kontroliuoti, sąrašą patenka rūkymas, padidėjęs kraujo spaudimas, viršsvoris, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujuje ir netaisyklinga mityba. „Apie tikimybę susirgti kalbant skaičiais, rūkymas riziką susirgti minėta akių liga padidina net 2,5–4 kartus – ligos pasireiškimo tikimybė tiesiogiai priklauso nuo surūkytų cigarečių skaičiaus. Rūkymo įtaka mažėja metus rūkyti. Tuo tarpu nutukę asmenys AGDD serga du kartus dažniau“, – atkreipia dėmesį doc. A. Cimbalas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VšĮ Kauno klinikų gydytoja oftalmologė dr. Jūratė Balčiūnienė pasakoja, jog grėsmę susirgti akių liga kelia ir netinkama mityba. Antioksidantų, mikroelementų, karotinoidų, omega-3 riebiųjų rūgščių trūkumas, taip pat didelis riebalų, ypač gyvulinės kilmės, vartojimas yra susijęs su padidėjusia AGDD rizika tiek vyrams, tiek moterims. Reikėtų žinoti, jog tiek fizinis aktyvumas, tiek žalialapių daržovių vartojimas ligos išsivystymo riziką sumažina 25 proc.
Žuvies produktuose esančios medžiagos gali sumažinti riziką susirgti AGDD, tačiau du trečdaliai lietuvių jos valgo nepakankamai arba išvis atsisako. „Žuvis turi vitamino D, taip pat omega-3, folio rūgščių. Šios maistinės medžiagos ne tik gerina regėjimą, teigiamai veikia akies tinklainės kraujotaką, bet ir turi priešuždegiminių savybių, tad minėtos maistinės medžiagos šią ligą gali sulėtinti. Norint sumažinti riziką susirgti akių ligomis, rekomenduojama žuvies produktus vartoti 2–3 kartus per savaitę“, – teigia dr. J. Balčiūnienė. Tuo tarpu gyventojų apklausa atskleidė, jog 3 proc. Lietuvos gyventojų žuvies produktus valgo 4 kartus per savaitę. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (53 proc.) žuvį valgo tik 1–4 kartus mėnesį, 10 proc. – žuvies produktų atsisako iš viso.
Reprezentatyvi gyventojų apklausa atlikta šių metų rugsėjo 8–15 d. Apklausoje dalyvavo 1005 gyventojai iš visos Lietuvos.
Apie amžinę geltonosios dėmės degeneraciją
Amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) – tai dėl amžiaus atsirandantis centrinės tinklainės – geltonosios dėmės – pakenkimas, kuomet geltonojoje dėmėje nyksta ląstelės ir ima silpti centrinis regėjimas.
Tai viena dažniausių aklumo priežasčių Lietuvoje. Manoma, kad Lietuvoje toli pažengusia AGDD forma sergančiųjų yra apie 30 tūkst. ir kasmet jų padaugėja nuo 2 iki 3 tūkstančių. Apie 85 proc. AGDD atvejų sudaro vadinamoji sausoji forma – ji nėra pagydoma, akių gydytojai rekomenduoja tik profilaktiką. Tarp sausąja forma sergančių ligonių didesnė dalis neturi regėjimo pablogėjimo, tačiau pažengusios ligos stadijoje išsivysto atrofija ir ženkliai pablogėja regėjimas. Kita AGDD forma – eksudacinė, dėl jos regėjimą praranda iki 90 proc. AGDD ligonių. Susirgus šia ligos forma, regėjimą išsaugoti galima laiku pradėjus tinkamą gydymą.
