Prancūzijoje mokslininkai aptiko kalkakmenyje išraižytus piešinius, sukurtus prieš 37 tūkst. metų. Manoma, kad tai seniausi sieninės tapybos pavyzdžiai.
1,5 metrinės tonos lubų fragmentas pirmą kartą aptiktas 2007 metais Abri Kastanet, gerai žinomoje archeologinėje vietovėje pietvakarių Prancūzijoje, kurioje rastos ankstyviausios žinomos meno kūrinių formos, karoliukai ir pradurtos kriauklės.
Pasak Niujorko universiteto antropologijos profesoriaus Randalas Vaitas, leidinyje „Proceedings of the National Academy of Science“ skelbiamo straipsnio autoriaus, šiais piešiniais greičiausiai norėta papuošti pastogės, kurioje glaudėsi elnių medžiotojai, vidų.
„Jie puošė tas vietas, kuriose gyveno, kur užsiėmė kasdienine veikla. Tačiau egzistuoja klausimas kaip ir kodėl, kodėl čia, šitoje vietoje, būtent šiuo laiku žmonės pradeda skirti tiek daug laiko, energijos ir vaizduotės piešiniams“, – kalbėjo R.Vaitas.
Piešiniuose, kuriuose vaizduojami ir arkliai, ir moters lytiniai organai, išraižyti ant žemų lubų, kurių aukštis siekė 1,5–2 metrus, kur jas galėjo pasiekti medžiotojai.
Šie piešiniai primityvesni nei gyvūnų piešiniai, rasti Prancūzijos Šovet grotoje, kuri yra atokesnė ir sunkiau prieinama. Manoma, kad ten piešiniai atsirado prieš 30–36 tūkst. metų.
Raižyba ir tapyba Kastanet, kuri, kaip parodė datavimas anglimi, yra maždaug 37 tūkst. metų senumo, yra šiurkštesnė, primityvesnė. Spėjama, kad ją sukūrė paprasti žmonės.
„Šis menas yra šiek tiek senesnis nei žymieji Šovet grotos piešiniai pietryčių Prancūzijoje“, – kalbėjo R. Vaitas.
„Tačiau kitaip nei Šovet piešiniai ir raižiniai, kurie yra giliai po žeme ir toli nuo gyvenamųjų vietovių, piešiniai ir raižiniai Kastanet tiesiogiai siejami su kasdieniu gyvenimu, įvertinus jų artimumą įrankiams, ugniavietėms, kaului ir įrankių gamybai iš elnio ragų“, – teigė mokslininkas.
Tačiau, nors tapyba ir labai skiriasi, archeologai mano, kad menininkai priklausė tai pačiai Orinjako kultūrai, kuri apėmė pirmus šiuolaikinius žmones Europoje, pakeitusius neandertaliečius. Jie gyvavo prieš 40–28 tūkst. metų.
„Ankstyvieji Orinjako žmonės daugiau mažiau funkcionavo taip pat, kaip žmonės šiandien. Jie pasižymėjo gana sudėtingomis socialinėmis tapatybėmis, kurias perdavė per asmeninį puošimąsi, jie užsiėmė skulptūrą ir vaizduojamaisiais menais“, – sakė R. Vaitas.
Prie straipsnio prisidėjo mokslininkai iš žymiausių archeologijos laboratorijų ir universitetų Prancūzijoje ir Britanijoje.
Gerbiamieji, mes nesugebėsime suprasti nei olose gyvenusių žmonių tapybos atsiradimo priežasties, nei tuo metu nurodytoje teritorijoje gyvenusių žmonių buitinių sąlygų, jeigu nežinosime to meto fizinės situacijos žemėje, tuo pačiu ir mūsų dabartiniame šiauriniame žemės pusrutulyje. O situacija žemėje, pasirodo, kinta ne tiktai pagal mums jau žinomus I-jį bei II-jį, bet ir pagal lietuvio inžinieriaus Romualdo Zubino atrastus III-jį bei IV-jį geofizinius dėsnius.
Straipsnis galėtų būti dar geresnis, jeigu rašiusieji jį būtų susipažinę su Romualdo Zubino knygose “Per praeitį į ateitį” (2008 m.) bei “Pažadinta praeitis” (2012 m.) nurodomomis geofizinių procesų vyksmo schemomis bei šių procesų vyksmo CHRONOLOGINIAIS GRAFIKAIS.
Tai atskiras straipsnis. Čia naujiena, paremta radiometriniu datavimu.
Radiometrinis datavimas padeda nustatyti apytikslę įvykių chronologinę datą arba jų ribas. Tačiau jis nieko negali pasakyti apie tame laikmetyje šiame regione buvusį klimatą, jo kaitą šiame ilgame laikotarpyje ir kodėl žmonės gyveno ne žemės paviršiuje, bet lindo į olas. O juk šiame laikotarpyje (nuo 40 iki 28 m.pr.m.e.) mūsų pusrutulyje du kartus buvo pasikartojusios tūkstantį metų trukusios ištisos dienos bei vasaros, kai žemėje viskas išdega ir praktiškai gyventi neįmanoma, bei tiek pat laiko truko ištisos žiemos ir naktis, kai vyksta ašigalio apledėjimas. Tyrinėjant olose gyvenusių žmonių gyvenimą neįvertinus šių faktorių, ilgametis ir sunkus mokslininkų darbas darosi nepilnavertis. Ir priešingai, žinant apie III-jo bei IV-jo geofizinių dėsnių egzistenciją, mokslininkų darbas ženkliai palengvėtų-tai būtų PROTRŪKIS ARCHEOLOGIJOS MOKSLE ir ne tiktai!