Šeštadienis, 4 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Mokslas

Prancūzijoje aptikta seniausia sieninė tapyba

www.lrt.lt
2012-05-15 18:03:15
28
PERŽIŪROS
3
R.Vaito nuotr.

R.Vaito nuotr.

R.Vaito nuotr.
R.Vaito nuotr.

Prancūzijoje mokslininkai aptiko kalkakmenyje išraižytus piešinius, sukurtus prieš 37 tūkst. metų. Manoma, kad tai seniausi sieninės tapybos pavyzdžiai.

1,5 metrinės tonos lubų fragmentas pirmą kartą aptiktas 2007 metais Abri Kastanet, gerai žinomoje archeologinėje vietovėje pietvakarių Prancūzijoje, kurioje rastos ankstyviausios žinomos meno kūrinių formos, karoliukai ir pradurtos kriauklės.

Pasak Niujorko universiteto antropologijos profesoriaus Randalas Vaitas, leidinyje „Proceedings of the National Academy of Science“ skelbiamo straipsnio autoriaus, šiais piešiniais greičiausiai norėta papuošti pastogės, kurioje glaudėsi elnių medžiotojai, vidų.

„Jie puošė tas vietas, kuriose gyveno, kur užsiėmė kasdienine veikla. Tačiau egzistuoja klausimas kaip ir kodėl, kodėl čia, šitoje vietoje, būtent šiuo laiku žmonės pradeda skirti tiek daug laiko, energijos ir vaizduotės piešiniams“, – kalbėjo R.Vaitas.

Piešiniuose, kuriuose vaizduojami ir arkliai, ir moters lytiniai organai, išraižyti ant žemų lubų, kurių aukštis siekė 1,5–2 metrus, kur jas galėjo pasiekti medžiotojai.

Šie piešiniai primityvesni nei gyvūnų piešiniai, rasti Prancūzijos Šovet grotoje, kuri yra atokesnė ir sunkiau prieinama. Manoma, kad ten piešiniai atsirado prieš 30–36 tūkst. metų.

Raižyba ir tapyba Kastanet, kuri, kaip parodė datavimas anglimi, yra maždaug 37 tūkst. metų senumo, yra šiurkštesnė, primityvesnė. Spėjama, kad ją sukūrė paprasti žmonės.

„Šis menas yra šiek tiek senesnis nei žymieji Šovet grotos piešiniai pietryčių Prancūzijoje“, – kalbėjo R. Vaitas.

„Tačiau kitaip nei Šovet piešiniai ir raižiniai, kurie yra giliai po žeme ir toli nuo gyvenamųjų vietovių, piešiniai ir raižiniai Kastanet tiesiogiai siejami su kasdieniu gyvenimu, įvertinus jų artimumą įrankiams, ugniavietėms, kaului ir   įrankių gamybai iš elnio ragų“, – teigė mokslininkas.

Tačiau, nors tapyba ir labai skiriasi, archeologai mano, kad menininkai priklausė tai pačiai Orinjako kultūrai, kuri apėmė pirmus šiuolaikinius žmones Europoje, pakeitusius neandertaliečius. Jie gyvavo prieš 40–28 tūkst. metų.

„Ankstyvieji Orinjako žmonės daugiau mažiau funkcionavo taip pat, kaip žmonės šiandien. Jie pasižymėjo gana sudėtingomis socialinėmis tapatybėmis, kurias perdavė per asmeninį puošimąsi, jie užsiėmė skulptūrą ir vaizduojamaisiais menais“, – sakė R. Vaitas.

Prie straipsnio prisidėjo mokslininkai iš žymiausių archeologijos laboratorijų ir universitetų Prancūzijoje ir Britanijoje.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Romualdas Zubinas says:
    14 metų ago

    Gerbiamieji, mes nesugebėsime suprasti nei olose gyvenusių žmonių tapybos atsiradimo priežasties, nei tuo metu nurodytoje teritorijoje gyvenusių žmonių buitinių sąlygų, jeigu nežinosime to meto fizinės situacijos žemėje, tuo pačiu ir mūsų dabartiniame šiauriniame žemės pusrutulyje. O situacija žemėje, pasirodo, kinta ne tiktai pagal mums jau žinomus I-jį bei II-jį, bet ir pagal lietuvio inžinieriaus Romualdo Zubino atrastus III-jį bei IV-jį geofizinius dėsnius.
    Straipsnis galėtų būti dar geresnis, jeigu rašiusieji jį būtų susipažinę su Romualdo Zubino knygose “Per praeitį į ateitį” (2008 m.) bei “Pažadinta praeitis” (2012 m.) nurodomomis geofizinių procesų vyksmo schemomis bei šių procesų vyksmo CHRONOLOGINIAIS GRAFIKAIS.

    Atsakyti
  2. Arūnas Rasakevičius says:
    14 metų ago

    Tai atskiras straipsnis. Čia naujiena, paremta radiometriniu datavimu.

    Atsakyti
  3. Romualdas Zubinas says:
    14 metų ago

    Radiometrinis datavimas padeda nustatyti apytikslę įvykių chronologinę datą arba jų ribas. Tačiau jis nieko negali pasakyti apie tame laikmetyje šiame regione buvusį klimatą, jo kaitą šiame ilgame laikotarpyje ir kodėl žmonės gyveno ne žemės paviršiuje, bet lindo į olas. O juk šiame laikotarpyje (nuo 40 iki 28 m.pr.m.e.) mūsų pusrutulyje du kartus buvo pasikartojusios tūkstantį metų trukusios ištisos dienos bei vasaros, kai žemėje viskas išdega ir praktiškai gyventi neįmanoma, bei tiek pat laiko truko ištisos žiemos ir naktis, kai vyksta ašigalio apledėjimas. Tyrinėjant olose gyvenusių žmonių gyvenimą neįvertinus šių faktorių, ilgametis ir sunkus mokslininkų darbas darosi nepilnavertis. Ir priešingai, žinant apie III-jo bei IV-jo geofizinių dėsnių egzistenciją, mokslininkų darbas ženkliai palengvėtų-tai būtų PROTRŪKIS ARCHEOLOGIJOS MOKSLE ir ne tiktai!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Sveikata
Gamta ir žmogus

63 organizacijos prašo vetuoti Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus

2026 07 03
Gitanas Nauseda ir Frydrichas Mercas
Lietuvoje

Prezidentas Berlyne susitiko su Vokietijos Kancleriu

2026 07 03
Telefonas
Gamta ir žmogus

Programėlėje KOVAS – saugumo pranešimai anglų, lenkiškų bei ukrainiečių kalbomis

2026 07 03
Telefonas
Gamta ir žmogus

DPD: sukčiai masiškai siunčia žinutes apie tariamai sulaikytas siuntas

2026 07 03
Gražiausios aplinkos varžytuvės
Gamta ir žmogus

Panevėžyje skelbiamos gražiausios aplinkos varžytuvės

2026 07 03
Elektromobilis
Lietuvoje

Elektromobiliams – 20 mln. eurų parama

2026 07 03
Lėktuvas
Lietuvoje

Birželį – naujas oro keleivių rekordas

2026 07 03
Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema
Lietuvoje

Ruošiamasi įrengti 275 naujas perspėjimo sirenas

2026 07 03
Lietuvos zoologijos sodas
Gamta ir ekologija

Lietuvos zoologijos sodui – 88: prasideda naujas laikotarpis

2026 07 03
LMTA: išskirtinės praeities erdvės nebeatitinka šiuolaikinių studijų poreikių
Kultūra

LMTA: išskirtinės praeities erdvės nebeatitinka šiuolaikinių studijų poreikių

2026 07 03
Rasos šventės Kernavėje
Etninė kultūra

Šiemet Rasos šventė ant Kernavės piliakalnių sulaukė ypatingai gausaus būrio šventėjų!

2026 07 03
Liubavo dvaras
Kultūros paveldas

Lietuvoje prasideda Baltijos dvarų šventė: į svečius kviečia 20 išskirtinių erdvių

2026 07 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • jo apie Programėlėje KOVAS – saugumo pranešimai anglų, lenkiškų bei ukrainiečių kalbomis
  • Kažin apie Prezidentas Berlyne susitiko su Vokietijos Kancleriu
  • >Mikabalis apie Tarp Braidės ir Birutės: deivių pėdsakais – vakaras su istorijų pasakotoja D. Ivanauskaite-Braun
  • Nikolajus Vavilovas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Karo kortos Kijevo rankose

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kodėl vis daugiau lietuvių stiklina balkonus net naujos statybos namuose?
  • 63 organizacijos prašo vetuoti Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus
  • Prezidentas Berlyne susitiko su Vokietijos Kancleriu
  • Programėlėje KOVAS – saugumo pranešimai anglų, lenkiškų bei ukrainiečių kalbomis

Kiti Straipsniai

Faksimilė – mūsų istorinio paveldo rašytinis simbolis

Lietuvoje atkurtas dokumentas, nuo kurio prasidėjo mūsų valstybės istorija

2026 04 03
Prancūzijoje – siūlymai trauktis iš NATO

Prancūzijos kairieji siūlo svarstyti šalies pasitraukimą iš NATO

2026 01 24
Skrynios fragmento sulyginimas su istorine nuotrauka

Dingusi daugiau nei šimtmetį: lietuviška kraitinė skrynia ir jos netikėtas sugrįžimas iš Prancūzijos

2025 10 08
Linas Kojala

L. Kojala. Ar Europa pasirengusi visiškai atsisakyti rusiško SGD?

2025 10 03
Tarptautinės pajėgos Ukrainoje

Apie 10 šalių pasirengusios siųsti karius į Ukrainą

2025 08 20
Pranzcūzija pripažino Palestiną

Prancūzija pripažins Palestinos valstybę? Izraelis tai vadina „apdovanojimu terorizmui“

2025 07 25
Oskaras Milašius

Oskaro Milašiaus 150-metis bus minimas Lietuvoje ir Prancūzijoje

2025 07 18
„TikTok“

ES bręsta iniciatyva vaikams uždrausti naudotis „TikTok“ ir „Instagram“

2025 05 15
Prezidentas dalyvauja „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime

Prezidentas ragino sukurti tvirtas saugumo garantijas Ukrainai

2025 03 27
Pixabay.com, S. Viliamso nuotr.

Jungtinė Karalystė ir Prancūzija rengia planą dėl taikdarių dislokavimo Ukrainoje

2025 02 23

Skaitytojų nuomonės:

  • jo apie Programėlėje KOVAS – saugumo pranešimai anglų, lenkiškų bei ukrainiečių kalbomis
  • Kažin apie Prezidentas Berlyne susitiko su Vokietijos Kancleriu
  • >Mikabalis apie Tarp Braidės ir Birutės: deivių pėdsakais – vakaras su istorijų pasakotoja D. Ivanauskaite-Braun
  • Nikolajus Vavilovas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Karo kortos Kijevo rankose
  • +++ apie Ignas Vėgėlė kuria naują partiją „Piliečių Lietuva“
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Ievos Janulevičiūtės nuotr.

Seimas linkęs pritarti 9 proc. PVM lengvatai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai