Medus daugeliui gerai pažįstamas, tačiau bičių pienelis tebėra gerokai retesnis ir mažiau žinomas bičių gaminys. Jam surinkti reikia stiprių bičių šeimų, ypatingo kruopštumo ir daugybės darbo valandų. Kuršėnų krašto bitininkas Remigijus Šemeklis pasakoja, kuo išsiskiria bičių pienelis ir kodėl jo surinkimas laikomas vienu sudėtingiausių bitininkystės darbų.
Kas yra bičių pienelis?
Bičių pienelis – tai jaunų bičių darbininkių išskiriama maistinga medžiaga, kuria maitinamos bičių lervutės. Būsimoji bičių motinėlė šio ypatingo maisto gauna ilgiau ir gausiau negu kitos bitės.
Būtent dėl šios savybės bičių pienelis nuo seno sulaukia žmonių dėmesio. Tačiau jo išgavimas gerokai skiriasi nuo įprasto medaus rinkimo.
Pienelis renkamas ne kilogramais iš korių, o nedideliais kiekiais iš atskirų motininių kaušelių. Kiekvienam surinkimui reikia iš anksto pasirengti ir tiksliai laikytis nustatyto laiko.
Kas tris dienas – prie tų pačių avilių
Trečios kartos bitininkas Remigijus Šemeklis bites augina jau daugiau kaip tris dešimtmečius. Šiuo metu jis prižiūri apie 80 bičių šeimų, iš kurių aštuonios skirtos bičių pieneliui rinkti.
Šį kruopštų darbą jis atlieka kartu su žmona Rasa. Vieną rytą sutuoktiniai dirba su keturiais aviliais, kitą – su likusiais keturiais.
Vienos avilių grupės priežiūrai abu skiria maždaug tris valandas.
„Mes esame komanda“, – pasakoja bitininkas.
Norėdamas surinkti bičių pienelį, bitininkas į specialius motininius kaušelius perkelia labai jaunas lervutes.
Bitės pradeda jas auginti kaip būsimas motinėles ir aplink jas kaupia pienelį.
Maždaug po 72 valandų lervutės atsargiai pašalinamos, o susikaupęs pienelis surenkamas specialiais įrankiais.
Kodėl bičių pienelio rinkimas toks sudėtingas?
Svarbiausia šiame darbe – ne tik kruopštumas, bet ir laikas.
Jeigu rėmelis iš avilio išimamas per anksti, pienelio būna mažiau. Jeigu pavėluojama, pasikeičia lervutės vystymosi etapas.
Todėl bitininkas turi laikytis tikslaus darbų ritmo, nepriklausomai nuo kitų ūkio rūpesčių.
Ne mažiau svarbu tinkamai pasirūpinti jau surinktu pieneliu.
Šis bičių gaminys jautrus temperatūrai ir laikymo sąlygoms, todėl jį būtina nedelsiant atvėsinti.
Renkant pienelį reikia švarių įrankių, tinkamai parengtos darbo vietos ir užtikrinti, kad surinktas gaminys būtų laikomas reikiamoje temperatūroje.
Visi šie reikalavimai paaiškina, kodėl bičių pienelio surenkama palyginti nedaug, o jo išgavimas reikalauja tiek daug bitininko pastangų.
Ką svarbu žinoti perkant bičių pienelį?
Renkantis bičių pienelį verta pasidomėti ne tik jo kilme, bet ir laikymo sąlygomis bei kokybę patvirtinančiais dokumentais.
Bičių pienelis, kaip ir kiti bičių gaminiai, gali būti sertifikuojamas. Tačiau svarbu žinoti, kad bitynui išduotas sertifikatas nebūtinai taikomas visiems jame išgaunamiems gaminiams.
Pavyzdžiui, R. Šemeklio ūkyje pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą (NKP) sertifikuoti medus, bičių duona ir žiedadulkės, tačiau bičių pienelis į šį sąrašą neįtrauktas.
Lietuvoje galima įsigyti ir sertifikuoto ekologiško bičių pienelio. Vienas jo gamintojų – „Medaus namų“ bityną puoselėjantis Laimonas Galvonas.
Todėl pirkėjams patariama pasitikrinti, ar pateikiamas sertifikatas galioja būtent bičių pieneliui. Apie ekologinę bitininkystę ir jos savitumą „Alkas“ rašė ir anksčiau.
Bičių pienelis nėra vaistas, o jo gydomasis poveikis žmonėms nėra patikimai įrodytas. Bičių gaminiams jautriems žmonėms jis gali sukelti alerginių reakcijų, todėl vartojant pirmą kartą būtinas atsargumas.
Retas gaminys, už kurio – daugybė darbo valandų
Nors bičių pienelio surenkama nedaug, kiekvienas jo kiekis pareikalauja daug kruopštaus darbo.
Nuo tinkamų lervučių parinkimo iki pienelio surinkimo ir atvėsinimo – kiekvienas žingsnis turi būti atliktas laiku ir tiksliai.
Bičių pienelio rinkimas gerai atskleidžia, kiek žinių, patirties ir kantrybės reikia bitininkui. Šios žinios perduodamos iš kartos į kartą, kaip ir kitos bitininkystės tradicijos.
Daugiau apie sertifikuotus Lietuvos bitynus ir jų darbą galima sužinoti svetainėje medauskultura.lt.
Parengta pagal Medaus kultūros draugijos pranešimą.
