Nekilnojamasis kultūros paveldas nėra vien saugomų vertybių sąrašas. Keičiasi miestai, pastatų paskirtis ir mūsų supratimas apie tai, ką laikome vertinga bei ką norime perduoti ateities kartoms. Todėl klausimas „ką saugome?“ neišvengiamai kelia kitą – kokį santykį su praeitimi kuriame šiandien ir ar pakanka vien saugoti?
„Nacionalinės reikšmės paveldo statinių ateitis yra kolektyvinis interesas. Tik suinteresuotų ekspertų komandos gali užtikrinti tikslingą apsaugą ir pastatų įveiklinimą. Nacionalinė biblioteka pradėjo telkti šią bendruomenę, kad ekspertų dialogas padėtų priimti pagrįstus sprendimus ir bendrą veiksmų planą Palangos vasaros skaityklai išsaugoti“, – sako Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė.
Šie paveldo ateities klausimai rugsėjį nagrinėti dviejuose Lietuvos nacionalinės bibliotekos renginiuose.
Nacionalinei bibliotekai priklausančioje Palangos vasaros skaitykloje surengtas tarptautinis architektūros simpoziumas „Modernistinė medinė architektūra ateičiai. Palanga“. Jis subūrė architektūros, paveldosaugos, kraštovaizdžio architektūros, medinės statybos ir kultūros paveldo žinovus iš Lietuvos, Danijos ir Latvijos.
Buvo ieškoma sprendimų, kaip atnaujinti vieno pirmųjų Lietuvoje ir vienintelio pajūryje išlikusio medinio modernizmo pastatą – vasaros skaityklos paviljoną – neprarandant jo autentiškos architektūrinės raiškos ir šešis dešimtmečius kauptos atminties, kartu išlaikant gyvą, visuomenei atvirą kultūros erdvę.
Kitoje diskusijoje „Paveldas 2.0. Tarp atminties ir ateities“, vykusioje Nacionalinėje bibliotekoje, architektūros, kultūros politikos, paveldosaugos ir savivaldos žinovai gilinosi į žmogaus santykį su paveldu.
Autentiškumas – ne vien sena medžiaga
Paveldas nėra vien tai, ką apsaugome nuo pokyčių. Autentiškumas gali slypėti ne tik originalioje medžiagoje, bet ir tradicijos, paskirties, žinojimo ar praktikos tęstinume.
Palangos simpoziume svarstyta, kuriuos į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtrauktos skaityklos elementus būtų tikslinga atkurti, o kuriuos – įprasminti kitomis formomis.
VILNIUS TECH Architektūros fakulteto docento Liutauro Nekrošiaus teigimu, nors Palangos vasaros skaitykla kasmet ilgina veiklos laiką, sezoniškumas išlieka jos tapatybės dalimi. Architekto nuomone, tikslinga atkurti tuos sprendimus, kurie sugrąžintų paviljonui sklendžiančio, perregimo ir erdvaus pastato įvaizdį – pirminę skaityklos architekto Albino Čepio idėją.
Kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė pritarė minčiai, kad nebūtina, o neretai ir neįmanoma visko atkurti. Skaityklos viduryje kadaise augusį medį, jos nuomone, būtų galima įprasminti išlikusio kamieno ekspozicija, kuri primintų lankytojams natūralius gamtos virsmus ir pasakotų ilgametę pastato istoriją.
Apie šios išskirtinės vietos istoriją „Alkas.lt“ jau rašė pristatydamas naują Palangos vasaros skaityklos istorijos tyrimą.
Paveldas turi išlikti gyvas
Simpoziumo dalyviai sutarė, kad paveldo pastatas vertingas tuomet, kai išlieka bendruomenės gyvenimo dalimi.
Danijos architekto, statybų konstruktoriaus ir „Lendager“ projektų vadovo Magnuso Sølvhøjo Kühno nuomone, kartais paveldo pastatai išsaugomi nesuteikiant jiems jokios paskirties. Tačiau kur kas prasmingiau statiniui suteikti naują paskirtį, nei palikti tuščią „kiautą“ ar paversti jį nekintančiu eksponatu.
Palangos vasaros skaitykla – iškalbingas tokio tęstinumo pavyzdys. Pirminė jos paskirtis ir veiklos aktualumas išsaugoti jau šešis dešimtmečius – nuo pat skaityklos atidarymo.
Šią vasarą 60-metį minėjusi skaitykla tebebuvo gyva kultūros erdvė – čia vyko literatūriniai susitikimai, skaitymai, parodos ir kiti kultūros renginiai.
Sprendžiant paveldo likimą reikia visuomenės
Danų architektės, tyrėjos ir docentės Sidsel Sander teigimu, dirbant su paveldu itin svarbu ieškoti jo naudojimo būdų. Priimami sprendimai turėtų padėti istoriniam pastatui išlikti bendruomenės gyvenimo dalimi ir kurti vertę visuomenei.
Ne mažiau svarbu sudaryti sąlygas pačiai bendruomenei prisidėti prie pastato įprasminimo ir palaikyti gyvą ryšį su vieta.
Visuomenė gali prisidėti ir sprendžiant, ką laikome vertybe bei ką norime perduoti ateičiai. Kiekvienas žmogus gali pasiūlyti galbūt vertingą objektą įtraukti į Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorių.
Vien savininko pastangų nepakanka
Reikšmingiems šalies statiniams išsaugoti ne visada pakanka kultūros paveldo objekto statuso ar jo valdytojo pastangų. Tarptautinio simpoziumo dalyviai sutarė, kad Palangos vasaros skaityklos paviljono likimas svarbus ne tik Palangai, bet ir visai Lietuvai bei regionui.
Simpoziumo moderatorius, medinės statybos žinovas Paulius Milčius pabrėžė, kad prieš priimant sprendimus būtina įvardyti visas suinteresuotas šalis.
Jo teigimu, tokie paveldo apsaugos sumanymai turėtų tapti ne vien tyrėjų, architektų, inžinierių ir kitų žinovų atsakomybe, bet ir valstybės institucijas, privatųjį sektorių bei tarptautinius partnerius vienijančiu interesu.
Parengta pagal Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pranešimą.
