Apkeliavęs Indiją spalį į Lietuvą sugrįžta tarptautinis šokio ir muzikos spektaklis „Rasos – patyrimo lašai“. Lietuvos ir Indijos tradicijų dermę per daugiaprasmę vandens simboliką atskleidžiantis kūrinys pirmą kartą Lietuvoje buvo pristatytas 2018 metais, o šiemet atgijo nauju atlikėjų sąstatu ir gastroliavo Indijoje.
Spalio 3 d. 18 val. spektaklis bus rodomas Vilniaus universiteto teatro salėje, o spalio 4 d. 17 val. – Kernavės archeologinės vietovės muziejaus didžiojoje salėje.
Vanduo jungia dvi senas tradicijas
Ankstyvą vasaros rytą į žolę nukritęs rasos lašas lietuviškoje tradicijoje nuo seno siejamas su grožiu, skaistumu ir gyvybingumu. Tikima, kad per Rasos šventę iškritusi rytmečio rasa padėdavo išsaugoti jaunystę ir grožį, o upe plukdomi vainikai – surasti meilę.
Indijoje vanduo taip pat užima ypatingą vietą žmogaus gyvenime ir kultūroje. Upės garbinamos kaip deivės, o vanduo suvokiamas kaip gyvybės šaltinis ir žmogaus palydovas svarbiausiais gyvenimo tarpsniais.
Nors šias kultūras skiria didelis geografinis atstumas, jų santykį su vandeniu jungia panaši samprata: vanduo yra ne tik gamtos stichija, bet ir gyvybės, atsinaujinimo, apsivalymo bei žmogaus ryšio su jį supančiu pasauliu simbolis.
Indiškas šokis, kanklės ir sutartinės
„Rasos – patyrimo lašai“ – daugiažanris kūrinys, kuriame susitinka klasikiniai Indijos šokio stiliai bharatanatjamas, orisis (odisis), kathakas, šiuolaikinio šokio raiška ir gyva muzika. Kanklių ir sutartinių skambesys pinasi su melodijomis bei ritmais iš Indijos.
Spektaklio pavadinime slypi ir kita svarbi sąsaja: sanskrito žodis rasa reiškia „skonį“, o Indijos scenos meno tradicijoje juo apibūdinamas jausminis potyris, kurį išgyvena žiūrovas stebėdamas kūrinį scenoje.
Spektaklio sumanymo autorė – Radžjašri Rameš
Spektaklio sumanymo autorė ir choreografė Radžjašri Rameš – šokėja ir šokio tyrėja, daugiau nei penkis dešimtmečius puoselėjanti bharatanatjam tradiciją. Vokietijoje gyvenanti ir kurianti menininkė jungia Indijos klasikinio šokio, jogos ir karnatik muzikos tradicijas su Vakarų šiuolaikiniu šokiu, kvėpavimo bei judesio tyrinėjimu.
Spektaklyje jai talkina kanklininkė, dainininkė ir etninių tradicijų puoselėtoja Agota Zdanavičiūtė. Jos giedamos lietuvių liaudies dainos susipina su Pietų Indijos karnatik melodijomis, o kanklių skambesys – su Adomo Šimkūno grojamos indiškosios bansuri fleitos garsais.
Ritminį spektaklio audinį kuria Balradžas Singhas Sandhu ir Tomas Drunga. Iš Indijos kilęs, šiuo metu Latvijoje gyvenantis Balradžas ir Tomas iš Lietuvos veda tabla ir mridangam būgnų ritmų dialogą.
Scenoje šoka Irina Kušelevič, Neringa Raudytė ir Justina Ližaitienė iš Radžjašri Rameš šokio akademijos bei Kristina Luna Dolinina, Monika Gulbickytė ir Rusnė Šidlauskaitė iš „Natya Devi“ šokio teatro.
Kernavėje prisijungs „Medgrinda“
Spektaklio Kernavėje metu prie kūrėjų ir atlikėjų prisijungs Kernavės folkloro ansamblis „Medgrinda“. Etnomuzikologės Kristinos Stankevičienės vadovaujami medgrindiečiai savo dainomis ir muzika papildys spektaklio skambesį, susiedami lietuviškąją tradiciją su Indijos muzikos ir šokio pasauliu.
Daugiau žinių ir bilietai: tickets.paysera.com
