Rugsėjo 21 d. Vilniaus „Vyčio“ gimnazijos mokiniai turėjo progą pažvelgti į dirbtinio intelekto veikimą iš arčiau – sužinoti, kaip mokosi kompiuteriai, kuo svarbūs duomenys ir kas vyksta mokant neuroninius tinklus.
Apie tai mokiniams pasakojo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Jaunosios akademijos vicepirmininkė, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorė dr. Gražina Korvel.
Paskaita „Kas slepiasi DI viduje? Kaip mokosi kompiuteriai?“ surengta tęsiant LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ paskaitų ciklą „Mokslo žinių dienos“.
Kaip mokosi neuroninis tinklas?
G. Korvel mokiniams suprantamai paaiškino pagrindinius dirbtinio intelekto veikimo principus. Mokiniai sužinojo, kaip mokomi dirbtiniai neuroniniai tinklai ir kokį vaidmenį šiame procese atlieka duomenys bei modelio parametrai.
Mokymo metu sistemai pateikiama daugybė pavyzdžių, o neuroninio tinklo svoriai palaipsniui keičiami, kad modelis jam skirtą užduotį atliktų vis tiksliau.
Šį procesą mokslininkė palygino su žmogaus mokymusi: „Mes stebime pavyzdžius, kartojame ir gauname grįžtamąjį ryšį. Taip mes mokomės – tai tikras intelektas. Dirbtinis intelektas – dirbtinės smegenys.“
Lektorė pabrėžė, kad dirbtinio intelekto mokymuisi ypač svarbūs tinkami pavyzdžiai ir grįžtamasis ryšys.
Lietuviškai kalbantis robotas „Ąžuolas“
Paskaitoje pristatyta ir galimybė kurti humanoidinius robotus. Mokiniai sužinojo apie robotą „Ąžuolą“, kurį vykdant projektą „LIEPA-2“ lietuviškai prakalbino Vilniaus universiteto mokslininkai.
LMA pranešime „Ąžuolas“ pristatomas kaip pirmasis pasaulyje lietuviškai kalbantis ir lietuvių kalbą suprantantis robotas. Pasak G. Korvel, jis kartais lankosi gimnazijose ir prekybos centruose, o jo gebėjimai nuolat lavinami ir tobulinami.
Sukurtas 10 tūkst. valandų lietuvių kalbos garsynas
Mokiniai susipažino ir su VU Matematikos ir informatikos fakultete neseniai įgyvendintu projektu „LIEPA-3“. Jo metu sukurtas viešai prieinamas 10 tūkst. valandų anotuotas „Didysis lietuvių kalbos garsynas“.
Prie projekto buvo prisidėję ir šios gimnazijos mokiniai – jie įrašė savo balsą.
Daug dėmesio paskaitoje skirta šnekos technologijoms. G. Korvel paaiškino, kas yra šnekos signalas ir kaip kompiuteriai mokomi atpažinti žmogaus šneką.
Mokiniai susipažino su šnekos atpažinimo sistemos kūrimo etapais – nuo skirtingų žmonių balso įrašų rinkimo ir anotavimo iki modelių mokymo.
Kaip kalbos modelis kuria tekstą?
Atskira paskaitos dalis buvo skirta kalbos modeliams. Mokiniai sužinojo, kaip jie mokomi naudojant tekstinius duomenis ir kaip, remdamiesi išmoktais kalbos dėsningumais, kuria tekstą.
Dirbtinio intelekto vaidmuo mokymesi tampa vis aktualesnis. Alkas.lt neseniai rašė ir apie matematikos mokymą dirbtinio intelekto amžiuje.
LMA surengta paskaita mokiniams padėjo geriau suprasti, kas vyksta dirbtinio intelekto sistemų „viduje“: kaip jos mokosi iš duomenų, kaip apdorojamas žmogaus šnekos signalas ir kokiais principais veikia šiuolaikinės kalbos technologijos.
„Mokslo žinių dienų“ renginiais siekiama sudaryti moksleiviams galimybę susitikti su įvairių sričių mokslininkais, geriau suprasti jų darbo prasmę ir paskatinti jaunąją kartą domėtis mokslu bei svarstyti rinktis mokslininko profesiją.
Parengta pagal Lietuvos mokslų akademijos pranešimą.
