Mokslo žurnalistų ir mokslininkų dialogas geresnės mokslinės žurnalistikos link

Rugpjūčio 28 d. Vilniaus universitete susirinkę mokslininkai, redaktoriai ir žurnalistai bei mokslo garsintojai aptarė mokslo žurnalistikos padėtį Lietuvoje bei tarptautinę patirtį. Susitikime pranešimus skaitė mokslo žurnalistė ir komunikatorė Goda Raibytė-Aleksa, mokslo temomis rašanti žurnalistė Adrija Kerbelytė.

Pagrindinė renginio viešnia – mokslo žurnalistė iš Danijos dr. Lonė Franka (Lone Frank). Diskusiją moderavo Lietuvos žurnalistikos centro vadovė dr. Džina Donauskaitė. Renginio dalyvius pasveikino Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narys, VU profesorius dr. Rimvydas Laužikas.

Neuromokslininkės karjerą Niujorke palikusi prieš daugiau nei 20 metų L. Franka grįžo į Daniją ir tapo viena pirmųjų mokslo žurnalisčių savo šalyje.

Šiuo metu mokslo žurnalistika Danijoje išgyvena aukso amžių: „Danijoje net ir mažose redakcijose dirba mokslo žurnalistai, daugybėje daniškų tinklalaidžių kalbama mokslo temomis“ – padėtį Danijoje apžvelgė mokslo žurnalistė. Dalijamės pagrindinėmis pranešimų ir diskusijos įžvalgomis.

Lietuvos padėtis ir iššūkiai

Išteklių trūkumas: Lietuvos portalų mokslo turinys dažnai remiasi išoriniais šaltiniais, o žinovų rinkoje mažai, todėl sunku tikėtis didelio specializuotų mokslo žurnalistų gausėjimo.

Abipusis supratimas: Žurnalistai prisiima didelę atsakomybę padėti visuomenei gaudytis dezinformacijoje, tačiau mokslininkai taip pat raginami būti atlaidesni ir supratingiau vertinti žurnalistų darbo specifiką.

Danijos žurnalistės patarimai bei visuomenės ugdymas

Pagarba skaitytojui: nenuvertinti visuomenės, bet ir nepataikauti. Jei manai, kad visuomenei neįdomu, o tau įdomu, tai reikia rašyti, gilintis, prisiimti atsakomybę dėl visuomenės ugdymo.

Visuomenė nori šviestis ir skaityti gilius straipsnius. Žurnalisto užduotis yra suteikti kontekstą ir paaiškinti, ką tyrimas iš tiesų keičia, kaip jis dera su kitais tyrimais, tendencijomis, ką apie tarptautinį tyrimą kalba vietos mokslininkai, taip pat ir kitų disciplinų, praktikai.

Autoriaus smalsumas: Jei tema įdomi pačiam žurnalistui, į ją verta gilintis net ir tada, kai ji neatrodo skirta masinei auditorijai.

Viešnia taip pat atkreipė dėmesį, kad mokslo klausimai, mokslinės žinios svarbios ir kitose žiniasklaidos skiltyse. Mokslo žurnalistika peržengia mokslo sritį. COVID pandemijos laikotarpis – vienas to pavyzdžių.

Danijos ir Lietuvos mokslo žurnalistės, mokslininkės ir mokslininkai dalinosi ir praktiniais patarimais mokslo temų nušvietimui.

Pirminių šaltinių patikra: Būtina vertinti skelbimų statusą, tyrimo rūšį, galimą interesų konfliktą arba pasitelkti žinovus skubiam įvertinimui.

Atsakingas šaltinių pasirinkimas: nenaudoti bulvarinės žiniasklaidos, o mokslo institucijų pranešimų spaudai nelaikyti vieninteliu žinių šaltiniu.

Dėmesys kalbai ir logikai: Vengti logikos klaidų (pvz., apeliavimo į autoritetą) ir itin atsakingai rinktis veiksmažodžius (reiškinys padidina, yra susijęs, ar tik gali daryti įtaką?).

Susitikimas buvo reta proga tiesioginiam mokslo žurnalistų ir mokslininkų dialogui apie lūkesčius abiem pusėms, kaip geriau suprasti vieni kitus.

Eilinį kartą pakartota, kad nėra kvailų klausimų: žurnalisto smalsumas skatina mokslininką sudėtingus dalykus paaiškinti visiems suprantama kalba, tačiau pasirengimas pokalbiui irgi labai svarbus: paviršutiniškas požiūris ir atėjimas į interviu be aiškaus tikslo ar noras tik „užpildyti skiltį“ mokslininkų kritikuojamas pagrįstai. Žurnalisto smalsumas yra būtinas.

Renginį rengė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisija, Lietuvos žurnalistikos centras, mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa, Vilniaus universitetas. Sumanymą remia: Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.