Rugsėjo 12 dieną grybautojams ir grybų valgytojams tarptautinė Varėnos grybų šventė sukurs ypatingą renginį – „Miško pasaką“. Joje susipins gamta, senieji papročiai, kultūra ir bendruomeniškumas.
Dzūkijos miškuose jau pasirodė pirmieji baravykai, dzūkams tai dvigubas ženklas – artėja ne tik grybavimo laikas, bet ir viena laukiamiausių rudens švenčių Lietuvoje. Varėna tradiciškai pakvies į Grybų šventę, per beveik keturis dešimtmečius tapusią ne tik svarbiausiu rajono renginiu, bet ir visos Dzūkijos simboliu.
„Grybų čempionatas prasideda kartu su pirmaisiais baravykais, o jų jau yra. Mano keptuvėje grybai jau čirškėjo. Rinksime, džiovinsime ir šaldysime žiemai“, – sako gimtuosiuose Dzūkijos miškuose atostogaujantis Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta. Jis prisimena, kad grybavimas jam nuo pat vaikystės buvo ne pramoga, o svarbi gyvenimo dalis.
„Gimiau ir augau kaime, vos prašvitus tėvai žadindavo – eidavome į mišką. Keletą kartų per dieną pirmyn ir atgal. Pavalgom, pasimaudom ir vėl – miškan. Vakarais visas mūsų kaimas kvepėdavo džiovintais baravykais. Kiekvienam kieme jie džiūdavo suverti ant iešmų ar vielų. Iš tiesų – džiovintų baravykų kvapas man iki šio yra Dzūkijos simbolis“, – prisimena A. Kašėta.
Meras tikisi, kad kasmet šventėje vykstančio Grybavimo čempionato dalyviai be grybų tikrai neliks – miškai pilni voveraičių, o baravykai, žinia, dygsta bangomis. „Kadangi gamta lietaus nepagailėjo, tai rugsėjį miškai bus pilni baravykų“, – neabejoja A. Kašėta.
Kasmet tūkstančius lankytojų pritraukianti Grybų šventė jau seniai tapo neatsiejama Varėnos krašto tapatybės dalimi. Varėnos rajono savivaldybės meras A. Kašėta sako, kad ši šventė visam rajonui yra viena svarbiausių dienų metuose.
„Man sunku įsivaizduoti Grybų šventę be didžiulio šurmulio. Į Varėną grįžta iš mūsų krašto kilę žmonės, atvyksta svečių iš įvairių pasaulio šalių, tradiciškai dalyvauja užsienio šalių ambasadoriai bei Varėnos partneriai iš Ukrainos, Lenkijos, Italijos, Vokietijos“, – pasakoja A. Kašėta.
Grybų šventė išaugo į vieną ryškiausių Lietuvos regioninių renginių. Kasmet ji sutraukia dešimtis tūkstančių lankytojų iš Lietuvos ir užsienio. Čia svarbūs ne tik koncertai, etnografinė kultūra, amatų mugė ar grybavimo varžytuvės. Šventė supažindina su Dzūkija, pasakoja apie žmogaus ryšį su mišku, išlaikytas gyvuosius papročius ir kultūros paveldą.
Dzūkijoje grybavimas niekada nebuvo vien pomėgis – ilgus šimtmečius dzūkams grybai buvo, o ir yra gyvenimo būdas bei svarbus pragyvenimo šaltinis. Štai kodėl grybas yra tapęs Varėnos krašto simboliu.
Varėnos rajono savivaldybės nuotr.
Grybų šventė laikoma viena išskirtiniausių švenčių Europoje. Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje, Estijoje, Lenkijoje rengiamos grybų šventės dažniausiai susitelkia į prekybą grybais ir gastronomines patirtis. Varėnoje daugiausia dėmesio skiriama gyvajam grybavimo papročiui, etninei kultūrai, bendruomenės ryšiams ir gamtos pažinimui.
Tarptautinį vardą šventei pelnė iš įvairių šalių atvykstantys svečiai, šventėje tradiciškai dalyvaujantys Lietuvoje reziduojantys Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Armėnijos, Taivano ir kitų šalių ambasadoriai bei Lietuvos grybavimo čempionatas, kuriame varžosi mūsų šalies ir užsienio grybautojų komandos.
Šiais metais Lietuvos grybavimo čempionatui parinkta viena gražiausių Dzūkijos vietų – prie Ūlos upės įsikūręs, pušynų apsuptas legendinis Žiūrų kaimas. Šio kaimo žmonės garsėja ne tik grybavimo sugebėjimais, bet ir iš kartos į kartą perduodamu dzūkišku dainų papročio.
„Kasmet grybavimo čempionatas suburia dešimtis komandų iš Lietuvos ir užsienio. Tačiau jo esmė – ne vien surinkti kuo daugiau grybų. Mūsų renginys skatina pažinti Dzūkijos gamtą, puoselėti atsakingo grybavimo kultūrą ir bendrystę.

Varėnos rajono savivaldybės nuotr.
Metais, kai miškuose grybai beveik nedygo, dalyviai rinko šiukšles, šitaip prisidėdami prie švaros Lietuvos miškuose“, – pasakoja čempionato rengėja Rimutė Avižinienė.
Patyrusi grybautoja sako visą gyvenimą prisiminsianti vaizdą, kurį išvydo per vieną iš grybavimo čempionatų: „Vienais metais Marcinkonyse, prie Kastinio ežero, anksti ryte automobiliu kylu į kalniuką, o ant jo, matau, pilna nedidelių, baltų grybukų.
Apšviesti šviesų, atrodė, jie pradėjo švytėti ir atgijo. Tarsi pasakoje! Aš to ryto Grybų karalystėje turbūt nepamiršiu visą gyvenimą“.
Gali būti, kad ši istorija lėmė iš šių metų Grybų šventės pavadinimą. „Miško pasaka“ gimė iš Varėnos rajono, iš mūsų miškų, temą įkvėpė žmonių ryšys su gamta, papročiais ir miško legendomis, – sako viena iš šventės rengėjų, Varėnos kultūros centro direktorė Jurgita Keršienė.
Varėnos rajono savivaldybės nuotr.
Dzūkams miškas visada buvo savas – maitino, saugojo, slėpė, telkė žmones. Grybai turi savą vietą dzūkiškoje pasaulėjautoje, tautosakoje ir kasdieniuose papročiuose. Grybavimas nuo seno apipintas savitais papročiais, nerašytomis taisyklėmis ir prietarais, o miškai iki šiol saugo legendas apie laumes, žalčius ir kitas paslaptingas būtybes“.
Šventės rengėjams svarbu, kad renginys taptų ne tik reginiu, bet ir patyrimu. Šventės erdvėse lankytojus pasitiks pasakų personažai, meno bruožai, įsikurs seniūnijų kiemeliai, kuriuose skleisis skirtingi Varėnos krašto pasakojimai, papročiai, amatai ir kulinarinis paveldas.

























