Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėje atidaryta fotografijos paroda „Peržengiant užmaršties slenkstį“.
Pristatytos fotomenininko, dailininko, leidėjo, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laimėtojo Rimanto Dichavičiaus fotografijos iš jo etnografinių nuotraukų archyvo.
Tai Varėnos krašto Marcinkonių ir Zervynų kaimų vaizdai, įamžinti 1961–1981 m., kai dailės studentas R. Dichavičius dalyvavo etnografinėse ekspedicijose po Lietuvą.
„Man menas kaip ikona, atimkit meną – mes sugyvulėsim“, – kreipėsi į varėniškius garbusis 87 m. menininkas ir pasidalijo pačiomis ryškiausiomis avo kūrybos kelio patirtimis.
R. Dichavičius prisiminė prieš šešis dešimtmečius jį apvaldžiusį kelionių ir fotografavimo polėkį. Anuomet etnografinėms ekspedicijoms po Lietuvą vadovavusi įžymioji profesorė Pranė Dundulienė.
Ji buvusi ir geranoriška, ir reikli. Konservatorijos studentams profesorė pavesdavo užduotis įrašyti šimtus dainų, pasakojimų, o Rimantas fotografavęs.
Taip buvo sukauptas labai vertingas ir gausus lietuvių etnografinių kūrinių archyvas. Fotografijose liko įamžinti įvairių Lietuvos regionų žmonių gyvenimo akimirkos, kraštovaizdžiai, portretai, medinė architektūra.
Su Dzūkijos kraštu susijusias fotografijas, surado ir Varėnoje nusprendė žmonėms parodyti kolekcininkas Vytautas Kašėta. Visos parodoje rodomos fotografijos yra iš jo asmeninio rinkinio.
„Apie Dzūkiją jau seniai norėjau surengti parodą – tik neturėjau medžiagos. Rimantas Dichavičius paprasčiausiai manęs pagalėjo kaip dzūko iš pieskynų ir man padovanojo savo nuotraukų “, – sakė V. Kašėta. Kaip užsimezgė fotografo ir rinkėjo draugystė?
„Tikriausiai pirmąja, neakivaizdine pažintimi, galiu laikyti vadinamuosius „perestroikos“ laikus, kai atvykau į Vilnių gyventi ir, kai pasirodė didžiulį ažiotažą sukėlęs R. Dichavičiaus albumas „Žiedai tarp žiedų“.
Su Rimantu asmeniškai mane supažindino dailininkas Bronius Leonavičius“, – sakė iš Merkinės kilęs rinkėjas. Jis padėkojo fotografo žmonai Aušrai Dichavičienei, kuri jam padėjo iš gausaus negatyvų archyvo atrinkti su Dzūkija susijusius kadrus.
Šios parodos rengėjai pabrėžė, kad ieškoti sąsajų tarp menininko kūrybos ir konkretaus krašto, jas rasti ir parodyti visuomenei, yra labai svarbu, norint į provincijos sales pritraukti kuo daugiau lankytojų. Šį kartą tokia parodos rengimo taktika pasiteisino su kaupu.
Marcinkonių etnografinio ansamblio dalyvės, pagyvinusios renginį liaudiškomis dainomis, pašnibždomis svarstė, ar atpažįstami bulvių kasėjų veidai, ar išlikę mediniai kryžiai, kluonai įamžinti R. Dichavičiaus darbuose?
Apžiūrėję parodą, lankytojai neskubėjo skirstytis – domėjosi fotomenininko atsigabentais albumais, gyvai išgirdo kone detektyvines istorijas, kokius gyvenimus nugyveno chrestomatiniais tapę jo kūriniai.
Sovietmečiu, norėdamas paskelbti menines nuogo moters kūno fotografijas, kurios vėliau sutilpo į albumą „Žiedai tarp žiedų“, R. Dichavičius turėjo gauti leidimą iš paties Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo (Sovietų Sąjungos vadovas iki 1991m.). Iš spaustuvės dalis šios knygos tiražo buvo pavogta.
Rengdamas kelių tomų albumą „Laisvės paženklinti“, fotografas įamžino 250 Lietuvos kūrėjų darbus. Anot R. Dichavičiaus, jie „aprengė“ Lietuvą – kūrė vėliavas, herbus, freskas.
Kad ši enciklopedinė knyga išvystų dienos šviesą, fotomenininkas paaukojo savo pinigus, kuriuos gavo pardavęs tėviškės žemę.
„Mano laimė, kad aš moku džiaugtis kitų darbais dar labiau negu savais, aš noriu parodyt pasauliui mūsų grožį, mūsų talentus, mūsų jėgą“, – apibendrino pagrindinį savo kūrybos siekį R. Dichavičius.
R. Dichavičiaus fotografijų paroda Varėnoje veiks iki rugsėjo 13 d.
