Rugpjūčio 1–7 dienomis Viečiūnuose vyks medžio drožėjų pleneras „Lietuviško ąžuolo pasaka“. Čia keturi patyrę kryždirbiai atkurs senuosius Dzūkijos kryžius, o visi norintys galės iš arti stebėti, kaip iš ąžuolo gimsta sakralinio meno kūriniai. Lietuviška kryždirbystė – viena savičiausių mūsų tautos tradicijų, kurioje susilieja meistrystė, menas ir tikėjimas. Tai UNESCO pripažinta nematerialaus kultūros paveldo tradicija.
Nuo 2002 metų kas antrus metus rengiamas medžio drožėjų pleneras suburia kryždirbystės meistrus ir visus, kuriems įdomus tradicinis medžio drožybos amatas. Šiemet prie Viečiūnų bendruomenės centro (Jaunystės g. 17) bus atkuriami keturi Viečiūnų ir Leipalingio seniūnijų kryžiai – autentiški senosios Dzūkijos kryždirbystės pavyzdžiai, atspindintys šio krašto tradicijas.
Kryžių kūrimas vyks atviroje erdvėje prie Viečiūnų bendruomenės centro, todėl kiekvienas galės iš arti stebėti visą kūrybos procesą. Tai reta proga pamatyti, kaip meistrų rankose ąžuolo kamienas pamažu virsta sakralinio meno kūriniu, pabendrauti su kryždirbiais ir geriau pažinti vieną iš unikaliausių lietuvių liaudies meno tradicijų.
Keturi kryždirbiai – keturios kūrybos istorijos
Dzūkijoje kryždirbystės tradicija ypač gili, o ją šiandien puoselėja ir tęsia Radžiūnų kaime (Alytaus raj.) gyvenantis kryždirbys Artūras Zienka. Jau daugiau nei 25 metus jis savo dirbtuvėse drožia medį ir kuria kryžius, kurie keliauja į kapines, sodybas, muziejus, o kartais net į užsienį. Meistras sako, kad kryždirbystė jam yra ne tik amatas, bet ir pašaukimas, o kiekvienas darbas – tikėjimo ir meilės išraiška.
Per ketvirtį amžiaus jo darbai pasklido ne tik po Dzūkiją, bet ir po visą Lietuvą – kapinėse, sodybose, muziejuose. Vieni jo sukurti kryžiai stovi Rumšiškių muziejuje, kiti – tremtiniams atminti. Medžio drožėjas – nacionalinės konkursinės parodos „Aukso vainikas“ regioninio turo laimėtojas.
Meno kūrėjas, sertifikuotas amatininkas, nacionalinės konkursinės parodos „Aukso vainikas“ laimėtojas Gintautas Akstinas kilęs iš Ratnyčios kaimo. Medį drožinėja nuo vaikystės, o rimčiau domėtis medine skulptūra pradėjo daugiau kaip prieš keturiasdešimt metų. Nuo 1987 m. kasmet dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse parodose, pleneruose, kūrybinėse stovyklose, konkursuose.
Jau daugiau kaip trisdešimt metų jis yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, o 2011 m. Gintautui suteiktas Meno kūrėjo statusas. Gintautas dalyvavo kuriant L. Šepkos skulptūrų parką Rokiškyje bei skulptūrų parkus Veisiejuose, Bistrampolyje, Varėnoje, Alytuje, Druskininkuose, Gardine, Seinuose. Už Druskininkų kurorto garsinimą ir krašto etnokultūros tradicijų puoselėjimą 2010 m. apdovanotas Druskininkų savivaldybės kultūros puoselėtojo premija ir diplomu.
Iš Dzūkijos krašto kilęs tautodailininkas Artūras Janickas sako, kad į kryždirbystę jį atvedė likimas: „Amatu susidomėjau gan vėlai. Turėjau laisvo laiko sustoti ir pagalvoti, ko iš tikrųjų noriu gyvenime. Tada nutariau išbandyti amatą, norėjosi prisiliesti prie medžio. Vos pradėjau mokytis, užbūrė aplinka: medžio kvapas, prisilietimai, įrankiai – patiko visa darbo atmosfera. Greitai atsiskleidė gabumai – ką pabandydavau, viskas pavykdavo. Daugiausia laiko praleisdavau drožybos klasėje, kur lavinau ranką.“
Dabar Artūras – įvertintas medžio meistras, tautodailininkas, 2019 metais pelnęs laureato vardą ir pagrindinį apdovanojimą nacionalinėje konkursinėje liaudies meno parodoje „Aukso vainikas“.
Tautodailininkas, nacionalinės konkursinės parodos „Aukso vainikas“ regioninio turo laureatas Juozas Videika – dzūkas, gyvenantis Jurbarke. Nuo 1991 m. J. Videika dalyvauja parodose ir pleneruose, sukūrė gausybę skulptūrų, kryžių ir koplytstulpių, kurie pelnė menininkui pripažinimą ne tik Jurbarko krašte, bet ir visoje Lietuvoje.
Nacionalinėje tautodailės parodoje „Aukso vainikas“ J. Videika net keturis kartus pripažintas geriausiu Tauragės krašto menininku. 2003 ir 2014 metais jo darbai eksponuoti respublikinėje liaudies meno parodoje Vilniuje Pasaulio lietuvių dainų švenčių metu. Savo skulptūrose J. Videika kuria harmoningą pasaulį, kuriame gražiai sugyvena sunkiai dirbantis žmogus, angelai ir šventieji, gyvuliai ir paukščiai, medžiai ir žvaigždės, jo personažai kupini vidinės ramybės, skaidraus liūdesio, lyrizmo.
Kiekvienas plenero dalyvis atsiveža ilgametę patirtį, savitą kūrybos braižą ir asmeninį santykį su medžiu. Rugpjūčio 1–7 dienomis Viečiūnuose bus galima ne tik stebėti jų darbą, bet ir pabendrauti su meistrais, išgirsti jų istorijas bei iš arti pamatyti, kiek kantrybės, kruopštumo ir pagarbos tradicijai slypi kiekviename atkuriamame kryžiuje.
Medžio drožėjų plenerą „Lietuviško ąžuolo pasaka“ rengia Druskininkų kultūros centras. Projekto partneriai – Viečiūnų seniūnija ir Leipalingio seniūnija. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Druskininkų savivaldybė. Rėmėjas Druskininkų vandens parkas, informacinis partneris savaitraštis „Mano Druskininkai“.
