Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo projektui. Siūlomi pakeitimai mažins administracinę naštą, gerins teisinį reguliavimą ir sudarys palankesnes sąlygas kooperacijos plėtrai.
Kooperacija yra vienas žemės ūkio prioritetų – tai būdas stiprinti ūkininkų derybines galias, didinti jų kuriamą pridėtinę vertę ir užtikrinti kaimo ekonomikos gyvybingumą. Tačiau tam, kad modelis veiktų, jam turi būti sudarytos tinkamos sąlygos.
„Siekiame, kad kooperacijos modelis būtų paprastesnis, aiškesnis ir patrauklesnis. Mažiau biurokratinių procedūrų reiškia daugiau galimybių ūkininkams susitelkti į tai, kas svarbiausia – bendradarbiavimą, vertės kūrimą ir ūkių augimą“, – sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Atsisakoma terminuotų pažymėjimų
Vienas svarbiausių pokyčių – atsisakoma terminuoto žemės ūkio kooperatinės bendrovės pripažinimo pažymėjimo ir jo atnaujinimo kas dvejus metus.
Vietoje jo Juridinių asmenų registro informacinėje sistemoje būtų aiškiai matoma žyma, patvirtinanti žemės ūkio kooperatinės bendrovės statusą. Ji bus vieša ir lengvai patikrinama tiek partneriams, tiek institucijoms.
Kadangi statuso suteikimas ir priežiūra bus grindžiami valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenimis, kooperatyvams nebereikės rinkti ir teikti tų pačių dokumentų pakartotinai.
Aiškesni reikalavimai kooperatyvams
Įstatymo projektu siūloma nustatyti aiškią trijų privalomų reikalavimų sistemą žemės ūkio kooperatinės bendrovės statusui gauti:
- ne mažiau kaip 90 proc. kooperatyvo narių turi vykdyti žemės ūkio veiklą;
- daugiau kaip 50 proc. supirktos žemės ūkio produkcijos vertės arba suteiktų paslaugų vertės turi sudaryti sandoriai su kooperatyvo nariais;
- mokestinės nepriemokos ir įsiskolinimai negali viršyti 500 eurų ribos.
Taip pat siūloma įteisinti „pasyviojo nario“ statusą. Jis leis ilgamečiams nariams, kurie dėl objektyvių priežasčių nebevykdo žemės ūkio veiklos, išlikti kooperatyvo dalimi ir išlaikyti ryšį su bendruomene, kartu užtikrinant, kad sprendimų priėmime dominuotų aktyvūs nariai.
Skaidresnis valdymas ir mažesnė ginčų rizika
Pakeitimais aiškiau reglamentuojama valdybos pirmininko, valdybos ir stebėtojų tarybos narių rinkimų tvarka, taip pat nustatoma, kaip sprendžiamos situacijos, kai kandidatai surenka vienodą balsų skaičių.
Siekiant stiprinti kolegialų valdymą, siūloma nustatyti, kad trijų narių valdyba sprendimus galėtų priimti tik posėdyje dalyvaujant visiems jos nariams.
Projektu taip pat tikslinama atsiskaitymo su iš kooperatyvo finansinių metų eigoje pasitraukusiais nariais tvarka, aiškiau apibrėžiant atsiskaitymo terminus ir principus.
Parengta pagal Vyriausybės kanceliarijos pranešimą
