Ketvirtadienis, 30 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

J. Akilaitis. Gedulo minėjimų veidmainystė: valdžia prisimena tremtinius ir aukas, bet bijo prisiminti tuos, kurie pasiryžo kovoti

Jonas Akilaitis, www.pozicija.org, www.alkas.lt
2026-06-13 08:00:00
348
PERŽIŪROS
18
Birželio sukilimas 1941 m. | Youtube.com nuotr.

Birželio sukilimas 1941 m. | Youtube.com nuotr.

Birželio viduryje Lietuvos valdžia vėl iškilmingai kalbės apie sovietinės okupacijos nusikaltimus. Prie Seimo bus keliama valstybės vėliava, skambės gedulingos kalbos, bus dedamos gėlės prie tremtinių ir politinių kalinių paminklų, rengiamos parodos, tylos minutėmis pagerbiamos okupacijos aukos. Minėsime 1941 m. birželio 14-osios trėmimų 85-ąsias metines – vieną baisiausių Lietuvos tautos tragedijų.

Tai būtina ir teisinga. Tačiau kartu kyla esminis klausimas: kodėl valstybė kalba apie Tautos kančią, bet sąmoningai nutyli Tautos pasipriešinimą?

Šių metų oficialioje Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų programa prasidės birželio 13 d. Rumšiškėse, pirmųjų masinių trėmimų aukoms prie Laptevų jūros pagerbti.

Birželio 14 d. Vilniuje vyks pagrindiniai valstybės minėjimai: Seime – iškilmingas posėdis, tylos minute pagerbtos okupacijos aukos, Nepriklausomybės aikštėje pakelta valstybės vėliava.

Vėliau vyks eisena, gėlių padėjimas prie politinių kalinių ir tremtinių paminklų, atminimo valanda Naujojoje Vilnioje ir šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje. Birželio 15 d. – pagerbti už Lietuvos laisvę žuvę kariai Antakalnio ir Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse ir kt.

Tremtiniai
Tremtiniai | pozicija.org nuotr.

Tačiau dienotvarkėje – nė žodžio apie 1941 metų Birželio sukilimą – net menkiausio dėmesio pačiam istoriniam lūžiui, kuris buvo tiesioginis Lietuvos žmonių atsakas į sovietinį terorą, areštus, kankinimus ir masines tremtis.

Vos po savaitės, kai tūkstančiai lietuvių buvo vežami gyvuliniuose vagonuose į Sibiro platybes, Lietuvoje prasidėjo ginkluotas tautos sukilimas prieš sovietų okupantą. 1941 metų birželio 23 dieną Kauno radijo bangomis pasauliui buvo paskelbta, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė.

Sukilėliai savo krauju paneigė didžiausią sovietinį melą

Tai, kad Lietuva į Sovietų Sąjungą įstojo savo noru. Birželio sukilimas buvo nepriklausomybės siekio ir pasipriešinimo okupacijai aktas, kurį slepia mūsų valdžia ir kurio neleidžia aiškiai atskirti nuo vėlesnių nacistinio okupacinio režimo nusikaltimų.

Šiandien Lietuvos valdžia pasirinko nesąžiningą ir morališkai prieštaringą istorinės atminties kelią – ji lenkia galvą prieš tuos, kurie buvo vežami į tremtį, tačiau nusuka žvilgsnį nuo tų, kurie, matydami tautos naikinimą, ryžosi stoti į kovą. Pagerbiami kančios simboliai, tačiau ydingai nutylimi pasipriešinimo simboliai.

Tokia atminties politika kuria nevisavertį, iškreiptą istorinį pasakojimą – tarsi lietuvių tauta visada buvo tik pasyvi istorijos auka, o ne tauta, kuri sukilo, kovojo ir savo krauju paliudijo, kad okupacija niekada nebuvo priimta.

1941 metų Birželio sukilimas
1941 metų Birželio sukilimas | wikipedia.org nuotr.

Kodėl valstybė drąsiai kalba apie tremties vagonus, bet nedrįsta prabilti apie tuos, kurie mėgino sustabdyti trėmimus ir sovietinį terorą? Ar tai istorinė atsakomybė, ar politinė baimė?

Lietuvos istorija yra ne tik tremtinių ašaros

Ar Lietuvos istorinė politika netapo diplomatinio patogumo ir politinio išskaičiavimo įkaite? Ar, vengdama galimų ginčų ir kritikos, valdžia nėra pasirengusi iš tautos atminties ištrinti tuos istorijos puslapius, kurie reikalauja drąsos ir principingumo juos prisiminti?

Lietuvos istorija yra ne tik tremtinių ašaros – tai ir sukilėlių kraujas, pralietas už teisę būti laisviems.

Politinė valia

Dar prieš kelis metus Vilniaus forumas, o vėliau – Tautos forumas viešai atkreipė dėmesį, kad valstybė iki šiol stokoja politinės valios aiškiai įprasminti Birželio sukilimą kaip pasipriešinimo sovietinei okupacijai aktą ir reikalavo įtraukti 1941 m. birželio 23 d. sukilimą į oficialų valstybės atminties kalendorių.

Ypač paradoksalu, kad Lietuva, nuolat pabrėžianti Ukrainos teisę priešintis Rusijos agresijai ir didvyriškai ginančią savo laisvę, ne visu pajėgumu įvertina savosios tautos ginkluotą pasipriešinimą 1941 metais. Negalima vienoje istorijos pamokoje girti kovą už laisvę, o kitoje – droviai nutylėti tuos, kurie pirmieji pakilo prieš sovietinę imperiją.

Žinoma, Birželio sukilimas yra sudėtingas istorinis įvykis, kuriam mėginama primesti nacistinės okupacijos laikotarpiu Lietuvoje įvykdytus nusikaltimus ir jų aukų tragedijas.

Tačiau istorinė atsakomybė reikalauja atsakingo vertinimo ir gebėjimo atskirti sukilimo tikslą – Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo siekį ir pasipriešinimą sovietinei okupacijai – nuo vėliau nacių okupacinio režimo vykdytų nusikaltimų.

Brandžios valstybės istorinė atmintis turi gebėti pripažinti visą istorijos sudėtingumą: pagerbti nekaltas aukas, pasmerkti nusikaltimus ir kartu deramai įvertinti tuos, kurie, rizikuodami savo gyvybe, siekė Lietuvos laisvės. Tik toks visapusiškas požiūris leidžia išsaugoti istorinę tiesą ir nepalikti reikšmingų tautos istorijos puslapių užmarštyje.

Todėl šių metų minėjimai palieka kartų įspūdį. Valdžia dar kartą rodo gebėjimą rengti iškilmes, tačiau jai trūksta drąsos pasakyti visą istorinę tiesą.

Lietuvos istorija nėra vien tremties vagonai ir masinės kapavietės. Tai ir žmonės, kurie, matydami savo Tautos naikinimą, išėjo į gatves su ginklu rankose ir paskelbė pasauliui: Lietuva nenori būti vergė!

1941 metų Birželio sukilimas
1941 metų Birželio sukilimas | pozicija.org nuotr.

Prezidentas ir Seimas turi įgauti drąsos ir ryžto

Negali būti abejonių, kad Birželio sukilimas siekė tik nepriklausomybės ir išsivadavimo iš okupantų jungo, vykdomo teroro nutraukimo. Nors jo atkurta nepriklausomybė gyvavo labai trumpai, tačiau ji aiškiai parodė pasauliui, jog Lietuva buvo ne „įstojusi į sovietų sąjungą savo noru“, o SSRS okupuota.

Tūkstančiai sukilėlių vos per kelias dienas žuvo gindami Lietuvos laisvę, gelbėdami politinius kalinius, stabdydami sovietų nusikaltimus ir represijas.

Pagerbti šį įvykį aukščiausiu lygiu ir didžiuotis juo, pagaliau išsilaisvinant iš melagingos sovietinės istoriografijos pančių yra mūsų visų Lietuvos piliečių pareiga, jei siekiame išsaugoti sukilėlių ir partizanų krauju iškovotą ir mums paliktą Lietuvos valstybę.

Todėl Lietuvos Prezidentas ir Seimas turi įgauti drąsos ir ryžto – aiškiai reabilituoti 1941 m. birželio sukilimą, kaip istorinį tautos pasipriešinimo okupacijai aktą, atspindėjusį lietuvių tautos valią išsivaduoti iš sovietinės priespaudos ir atkurti nepriklausomą valstybę, pripažįstant jį teisėtu pasipriešinimo okupacijai veiksmu.

Kartu būtina pradėti parlamentinį sumanymą dėl viešo švietimo ir istorinės atminties stiprinimo, kuria būtų aiškiai ir viešai atskiriami 1941 m. sukilimo tikslai nuo vėlesnių nacistinio okupacinio režimo nusikaltimų, užkertant kelią klaidinančioms istorinėms interpretacijoms.

Dėl Tautos kančių labiausiai virkaujantys Seimo nariai turėtų surengti 1941 m. birželio 23 d. sukilimo įtraukimą į oficialų Lietuvos valstybės atminties kalendorių, užtikrinant, kad ši data būtų kasmet žymima valstybinio lygmens minėjimais, renginiais ir švietimo sumanymais, deramai pagerbiant sukilėlių siekį atkurti Lietuvos nepriklausomybę.

Jie turi viešai ir parlamentinėje veikloje kelti istorinės tiesos klausimą dėl 1941 m. birželio 23 d. sukilimo, skatinti Lietuvos Respublikos institucijas nutraukti istorinį neryžtingumą, nes istorija reikalauja drąsos, o lietuvių visuomenė reikalauja tiesos.

Taigi, kol valstybė nedrįs deramai pagerbti 1941 metų Birželio sukilimo, tol jos kalbos apie istorinę atmintį liks veidmainiškos, nes iškilmingas gedulo iškilmes visada lydės klausimas: kodėl pagerbiame tremties aukas, bet nedrįstame pagerbti tų, kurie pakilo ginti Lietuvos laisvės?

Autorius kilęs iš sovietinių tremčių paliestos šeimos.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Signataras Z. Vaišvila: Sausio 13-osios Lietuvos žmonių bijanti valdžia – ne Lietuvos valdžia TIESIOGIAI 15:30
  2. J. Jasaitis. Primityvi veidmainystė
  3. TF paminėjo Kaniūkų žudynes: Lietuvos valdžia viliasi, jog viską nuslėps istorinė užmarštis
  4. R. Karbauskis. Valdžia desperacijoje – apsimestinis patriotizmas nepadeda
  5. I. Vėgėlė. Lietuvos valdžia kaip sankcija Lietuvai
  6. V. Sinica. Negalima lyginti, bet palyginkime
  7. M. Surblys. Beieškant Palangos burmistro Jono Šliūpo ženklų Amerikoje
  8. R. Jankūnas. Ko­dėl svei­ka­tos sri­ty­je Lie­tu­va pa­si­rin­ko ben­drą ke­lią ne su JAV, bet su Ru­si­ja ir Ki­ni­ja?
  9. A. Vitkus. Tarpukario Rusijos žvalgybiniai 1940 metų pranešimai LYA byloje
  10. S. Tutlys. Istorijos mokslas Lietuvoje 1940–1990 metais
  11. Seime pirmą kartą apdovanoti istorijos saugotojai ir kūrėjai
  12. Adolfo Ramanausko-Vanago apsisprendimas, kodėl pasirinko partizano kelią
  13. Patriotinės organizacijos kreipėsi į Lietuvos vadovus dėl J. Krikštaponio atminimo ir istorinės tiesos apsaugos
  14. Aleksandras Blaževičius: JAV lietuvis, kovojęs prieš nacius, kad pamatytų žmoną
  15. Rengiamos ekskursijos „Pažinkime kad būtume“ – pilietiškumo patirtys per meną ir istoriją

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 18

  1. matas says:
    2 mėnesiai ago

    Valdžiagyvems aukos nebaisios,pasiryžę kovoti jiems pavojus…

    Atsakyti
  2. Taigi says:
    2 mėnesiai ago

    Taip. Reikia minėti ir Birželio sukilimą.

    Atsakyti
  3. Jonas says:
    2 mėnesiai ago

    Alko cenzoriai blokuoja šio straipsnio komentarą.

    Atsakyti
  4. benas says:
    2 mėnesiai ago

    Labai gerai parašyta , ir laiku.

    Atsakyti
  5. +++ says:
    2 mėnesiai ago

    Visos Lietuvos valdžios ignoravo šį sukilimą 36 metus. Lygiai kaip nepaskelbė kolaborantų sąrašų ir nevykdė liustracijos. Nepabaigė tyrimų dėl mūsų kontržalgybos vadovo žūties. Neišaiškino ir nenubaudė atsakingų valdininkų. Negina nuo sugriuvimo Sąjūdžio suvažiavimo vietos, Sporto rūmų. Netiria to aplinkybių, neišaiškina ir nenubaudžia sabotuotojų. Daugelis mano, kad dėl žydų. Nes jie gina holokausto aplinkybes. Tai galima suprast. Bet Sporto rūmų atveju matėm, kad su žydais buvo išsiaiškinta ir susitarta. Nesusitarta su vietine valdžia. Todėl manau, kad ne tik Sporto rūmų atveju, priežastis yra buvę ar ir esami buvusio okupanto agentai. Gal būt, žydų gynimo argumentą naudojantys kaip šantažo priemonę. Rusų okupacijos metais Laikinosios vyriausybės ministro Vytauto Langsbergio-Žemkalnio šimto metų jubiliejus buvo iškilmingai paminėtas Vilniaus rotušėje. Bet kai buvusio Laikinosios vyriausybės vadovo Juozo Ambrazevičiaus palaikai 2012 metais buvo perlaidoti Kaune, Rusijos URM pareiškė, kad ,,Lietuvos laikinosios Vyriausybės vadovo Juozo Brazaičio palaikų perlaidojimas yra pasityčiojimas iš fašizmo aukų atminimo” ir jiems pritarė Lietuvos kairieji aktyvistai.
    15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/rusijos-urm-juozo-brazaicio-palaiku-perlaidojimas-pasityciojimas-is-naciu-auku-atminim-582-220368?utm_medium=copied.
    Nors Adamkus sakė, kad ,,Laikinoji vyriausybė jam išliko idealu visam gyvenimui”, o V.Lansbergis dalyvavo Ambrazevičiaus laidotuvėse, Visų kadencijų Lietuvos valdžia atsiribojo nuo Lietuvos 1941 metų sukilimo ir tebevykdo Rusijos politiką šiuo klausimu. Kaip ir Sporto rūmų klausimu. To priežastis, manau – neįvykdyta liustracija ir dėl to Lietuvą tebevaldantys kolaborantai ir jų palikuonys.

    Atsakyti
  6. Jonas says:
    2 mėnesiai ago

    Neigti, ignoruoti ir nepripažinti 1941 06 23 Lietuvoje įvykusį Lietuvos patriotinių jėgų ginkluotą sukilimą prieš to meto rusiškuosius okupantus yra nusikalstama, trumparegiška ir kvaila. Juk tai buvo tikriausias sukilimas už išsilaisvinimą iš okupacijos. Taip, gal sukilimas buvo inspiruotas ir organizuotas iš to meto Vokietijos, pajudėjusios į rytus, bet Lietuvai tai buvo tik išsilaisvinimo iš okupacijos ginkluota kova. Be abejo, ir prieš ir po sukilimo vokiečiai viskam įtakojo ir vadovavo. Tik todėl prasidėjo žydų persekiojimas. Bet ir žydai nebuvo šventi. Jų buva daug, gal pusė rusų to meto represinėse struktūrose. Bet Lietuvos patriotų tikslas buvo savos valstybės, nepriklausomos atkūrimas. Kaip žinome, ši nepriklausomybė egzistavo tik vieną mėn, nes vokiečiams tokios Lietuvos nereikėjo. Vokiečių fiurerių Vokietijoje lietuviams buvo numatyta darbininkų ir bernų , darbo jėgos perspektyva vokiečių valdomuose dvaruose ir fabrikuose. Tai nebuvo blogiausia perspektyva, nes kitoms tautoms buvo numatyti tik konslageriai. .Neigti šį sukilima gali tik Lietuvos griovėjai. Jie neigia, ignoruoja ir nutyli dar vieną Lietuvos piliečių bandymą atkurti savo valstybę Tai 1944 03 gen. P.Plechavičiaus organizuotas Lietuvos karines pajėgas, vad. plechavičiukus. Vokiečių vadovybei leidus, per keletą savaičių į šias karines pajėgas stojo virš 30 tūkst. Lietuvos jaunuolių. Sudaryta 12 batalionų po 750 kariu ir karo makykla.

    Atsakyti
    • +++ says:
      2 mėnesiai ago

      Gal gali pateikti įrodymų, kad ,,prieš ir po sukilimo vokiečiai viskam įtakojo ir vadovavo” ?
      Ir įrodymų, kad žydus persekioti pradėjo Laikinoji vyriausybė.

      Atsakyti
  7. P.Skutas says:
    2 mėnesiai ago

    Kažkodėl Lietuvos politikų, partijų yra pamarštas labai svarbus dalykas, t.y.tai, kad Birželio 23-osios dokumentai nėra ginčyti temuose – galioja tik jie nėra valstybės dokumentais, turinčiais tarptautinę galią. kol nėra Seimo patvirtinti (ratifikuoti). Brželio dokumntai tarptautinę galią įgautų juos ratifikavus, tačiau apie tai viešmoje tylima – burnos užčiauptos…
    Yra pamirštas ir šiuo atveju svarbus kitkas – teisinis principas, taikytinas Birželio 23-osios dokumentų – Valstybės atkūrimo ir Laikinosios Vyriausybės sudarymo – atžvilgiu, t.y. kad, jeigu kokiu nors klausimu priimamas sprendimą, iki tol tuo pačiu klausimu priimti sprendimai netenka galios.
    Pagal šį prncipą Sovietų 1940 metų Lietuvos inkorporavimo į TSRS sukurpti aktai laikytini ne tik neteisėti, bet ir tapę po 1941 m Birželio 23-osios netekusiais galios. Ginčuose tam faktui patvirtinti kitų įrodymų nėra reikalinga. Tokiu atveju ratifikuoti Birželio 23 -iosios dokumentai taptų pakankamu pagrindu kitoms šalims pripažinti Sovietų pokarinį Lietuvos valdymą okupacija ir Lietuvai atsirastų dokmentai kaip pakankamas tarptautinės tesės pagrandas per tatprautinį teismą iš Rusjos pareikaluti attinkamos kompenacijos kaip okupacija padarytos žalos atlyginimo.
    Tad dėl Birželio 23-osios Lietuvai svarbiausia viešai kalbėtis ir veikti būtent minėtais aspektais, o ne knaisiotis, leistis į kalbas dėl to kas dėjosi po poros dienų hitlerininkams okupavus šalį.

    Atsakyti
    • +++ says:
      2 mėnesiai ago

      Taip. Reiktų mūsų patriotų kodėl jie iki šiol to nepadarė.

      Atsakyti
      • +++ says:
        2 mėnesiai ago

        …paklausti…

        Atsakyti
  8. Vincas Kalava says:
    2 mėnesiai ago

    Visos valdžios mėgsta pompastiką, grandiozinius masinius vaidinimus, nes tai bent trumpam padeda pamiršti dabartyje krečiamas nesąmones. Nesistebėčiau, jei ir dabar, užpuolus okupantams, dalis mitingus organizuojančių “patriotų” pakeistų mitingų temą okupantų naudai, iškeldami ją ant to paties entuziazmo devintosios bangos keteros.

    Atsakyti
  9. Taigi says:
    2 mėnesiai ago

    Nereikia absoliutizuoti. Su Gedulo or vilties diena!

    Atsakyti
    • +++ says:
      2 mėnesiai ago

      Keistas pasveikinimas. Panašiai jei žydus pasveikintum su holokausto diena.

      Atsakyti
      • Taigi says:
        1 mėnuo ago

        Ne. Reikia ne tik gedėti ir prisiminti, bet sveikinti buvusią viltį,- kovotojus. Juk jų dėka ir turime laisvę .

        Atsakyti
        • +++ says:
          1 mėnuo ago

          O kodėl tada nepasveikinam ir neįteisinam Laikinosios vyriausybės ?

          Atsakyti
  10. m says:
    1 mėnuo ago

    Valdžia, jau 36 metus bijo įvardinti ir budelius, bei tremėjus, skundikus. O reikėtų tokio sąrašo su pareigomis,nuotraukomis ir tautybės nuoroda.

    Atsakyti
  11. Inna Kuročkina (I News) says:
    1 mėnuo ago

    Мардан проболтался, кто заказал. Шлюхи Венедиктова, почем ненависть?

    youtube.com/watch?v=aEXUstLCP3k

    Atsakyti
    • Maksimilianas Andronikovas (Cezaris), Sofija Troščiuk says:
      1 mėnuo ago

      Обращение Цезаря, которое ПЕРЕВЕРНЕТ ВСЁ. Россиянам приготовиться

      youtube.com/watch?v=QTwSXcV5SmY

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Atnaujinto JAV lietuvių laikraščio „Dirva“ leidybos patriotinė iliustracija
Užsienio lietuviai

Į JAV lietuvių namus sugrįžo „Dirva“

2026 07 29
Stichinė nelaimė
Lietuvoje

Lietuva stiprina paramą nelaimių ištiktiems regionams

2026 07 29
„Kultūros pasas“
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė Kultūros paso išplėtimui ikimokyklinukams ir lituanistinių mokyklų vaikams

2026 07 29
Kapčiamiesčio karinis poligonas
Lietuvoje

Vyriausybė paskyrė atsakingas institucijas dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo

2026 07 29
Grūdai
Lietuvoje

Ministras: grūdų džiovinimo įkainiai turi atspindėti tikrąsias sąnaudas

2026 07 29
Pinigai
Lietuvoje

Sukčiai pirmąjį pusmetį iš gyventojų ir įmonių bandė išvilioti beveik 24 mln. Eurų

2026 07 29
Simonas Gentvilas
Lietuvoje

Liberalai siūlo sumažinti nedarbo lygį panaikinant piktnaudžiavimą socialinėmis išmokomis

2026 07 29
Kelias Vilnius–Panevėžys
Lietuvoje

Kelyje Vilnius–Panevėžys prasideda nauji remonto darbai

2026 07 29
Pinigai
Lietuvoje

Keturiems projektams Kauno apskrityje – beveik 63 mln. 

2026 07 29
Siauražnyplis vėžys
Gamta ir ekologija

Prasidėjus vėžiavimo laikui: aplinkosaugininkai primena žvejybos taisykles

2026 07 29
Palangos vasaros skaitykla
Istorija

Palangos vasaros skaitykloje: nuo išskirtinių istorinių rankraščių iki Pasaulinės fotografijos dienos

2026 07 29
Fotografijų paroda „Veidai ir mintys“
Kultūra

Kviečia fotografo Algimanto Žižiūno paroda

2026 07 29

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Andriejus Karčaginas apie R. Armaitis. Kai karas pasikeitė, o „ekspertai“ dar ne
  • klaustukas apie V. Sinica. Roterdamo rajone dėl musulmonų įvedama komendanto valanda
  • Pozicija apie V. Sinica. Roterdamo rajone dėl musulmonų įvedama komendanto valanda
  • Tautos forumas apie V. Sinica. Roterdamo rajone dėl musulmonų įvedama komendanto valanda

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tautos forumas reikalauja grąžinti lietuvių kalbą į lituanistikos konkursą
  • Liepos 30-osios horoskopas: nuo kalbų prie darbų ves aiškus pasirinkimas
  • Į JAV lietuvių namus sugrįžo „Dirva“
  • Lietuva stiprina paramą nelaimių ištiktiems regionams

Kiti Straipsniai

Jaunimas laiko plakatą: Lietuvių kalba – Konstitucinė vertybė

Tautos forumas reikalauja grąžinti lietuvių kalbą į lituanistikos konkursą

2026 07 29
Atnaujinto JAV lietuvių laikraščio „Dirva“ leidybos patriotinė iliustracija

Į JAV lietuvių namus sugrįžo „Dirva“

2026 07 29
Vytautas Sinica , komendanto valanda Roterdame

V. Sinica. Roterdamo rajone dėl musulmonų įvedama komendanto valanda

2026 07 29
Lietuvos Respublikos Druskininkų muitinės postas 1991m. vasara | Nuotr. autorius nenurodytas

Minėsime Medininkų žudynių 35-ąsias metines

2026 07 29
Sukurtas lietuvių kalbos tekstynas ir du dirbtinio intelekto modeliai

Sukurtas lietuvių kalbos tekstynas ir du dirbtinio intelekto modeliai

2026 07 29
Įšventimas į romuvius. Jorė 2025 | V. Daraškevičiaus nuotr.

D. Greičiūnas. Šiuolaikinė pagonybė Lietuvoje: gyvas tikėjimas, bendruomenė ir atsakomybė Žemei

2026 07 28
Vasaros kino namai Valdovų rūmų kieme

Valdovų rūmų kiemas vėl taps vasaros kino namais

2026 07 28
„Miško nuotykių akademija“ subūrė jaunuosius gamtos tyrinėtojus iš visos Lietuvos

„Miško nuotykių akademija“ subūrė jaunuosius gamtos tyrinėtojus iš visos Lietuvos

2026 07 28
 Vilniaus kongresų centras

Paaiškėjo, kaip atrodys Vilniaus kongresų centras

2026 07 28
Vyriausybė

Opozicija prašo KT išaiškinti, ar Vyriausybės startas buvo teisėtas

2026 07 27

Skaitytojų nuomonės:

  • Andriejus Karčaginas apie R. Armaitis. Kai karas pasikeitė, o „ekspertai“ dar ne
  • klaustukas apie V. Sinica. Roterdamo rajone dėl musulmonų įvedama komendanto valanda
  • Pozicija apie V. Sinica. Roterdamo rajone dėl musulmonų įvedama komendanto valanda
  • Tautos forumas apie V. Sinica. Roterdamo rajone dėl musulmonų įvedama komendanto valanda
  • Kai ką žinau apie V. Sinica. Roterdamo rajone dėl musulmonų įvedama komendanto valanda
Kitas straipsnis
Kaunas, Taikos prospektas | kaunas.lt nuotr.

Kaune mažiausiai žūčių pėsčiųjų perėjose tarp didžiųjų miestų

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai