Gegužės 26 d. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto delegacija lankėsi Lenkijos Respublikoje – Suvalkuose, Punske ir Seinuose, kur susitiko su vietos savivaldybių vadovais, lietuvių bendruomenės atstovais ir švietimo įstaigų vadovais bei mokytojais.
Delegacijai vadovavo komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė. Kartu vyko komiteto nariai: teisingumo ministrė Rita Tamašunienė, Ingrida Braziulienė, Darius Jakavičius.
Apsilankymo metu ypatingas dėmesys skirtas lietuviško švietimo padėčiai Lenkijoje, kur šiuo metu veikia penkios formaliojo lituanistinio švietimo mokyklos, taip pat neformaliojo ugdymo įstaigos.
Suvalkų lietuvių mokykla „Vienybė“
Delegacija aplankė Suvalkų lietuvių mokyklą „Vienybė“, Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinę mokyklą, Kovo 11-osios licėjų, taip pat Seinų „Žiburio“ mokyklą, kur susipažino su ugdymo sąlygomis, infrastruktūra bei mokyklų poreikiais.
Pažymėtina, kad lietuviai Lenkijoje yra vienintelė tautinė mažuma, išlaikiusi nuosekliai veikiančią ugdymo sistemą lietuvių kalba – nuo ikimokyklinio ugdymo iki vidurinio išsilavinimo.
Dalies mokyklų veiklą reikšmingai palaiko Lietuvos Respublika – investuojama tiek į ugdymo procesą, tiek į infrastruktūrą, mokymo priemones ir lituanistinio švietimo stiprinimą.
Apsilankymo metu aptarti esminiai lituanistinio švietimo iššūkiai Lenkijoje: nepakankamas finansavimas – esamas „mokinio krepšelis“ dažnai nepadengia visų mokyklų išlaikymo kaštų, ypač mažesnėse ugdymo įstaigose; nevienodas skirtingų steigėjų mokyklų finansavimas – Vyskupo Antano Baranausko fondo „Lietuvių namai“ įsteigtos lietuviškos mokyklos ne visada gauna savivaldybių paramą; mažėjantis mokinių skaičius dalyje mokyklų, keliantis jų tvarumo klausimus; vadovėlių trūkumas lietuvių kalba bei nepakankamas jų finansavimas; infrastruktūros ir ugdymo sąlygų iššūkiai, ypač naujai kuriamose mokyklose.
Komiteto pirmininkė Jurgita Šukevičienė po apsilankymo pabrėžė: „Lituanistinis švietimas Lenkijoje yra strategiškai svarbus lietuvių tautinės tapatybės išsaugojimui.
Apsilankymo metu aiškiai matėme tiek didelį bendruomenių įdirbį, tiek sisteminius iššūkius, su kuriais susiduria mokyklos. Ypač svarbu siekti, kad lietuviškos ugdymo įstaigos turėtų stabilų ir pakankamą finansavimą bei lygiavertes sąlygas su kitomis mokyklomis.“
Remiantis apsilankymo metu surinktomis žiniomis, žadama toliau nagrinėti lituanistinio švietimo užsienyje stiprinimo priemones bei teikti siūlymus dėl finansavimo, mokymo priemonių ir ilgalaikės paramos užtikrinimo.
