Birželio 5-ąją – Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode, vyks iškilmingas V. Adamkaus premijos įteikimas. Laimėtojai bus įteikta 5 tūkst. eurų suma ir skulptoriaus Kęstučio Dovydaičio skulptūra.
Paaiškėjo šeštoji Prezidento Valdo Adamkaus premijos laimėtoja. Šiais metais ja tapo Lietuvos aplinkosaugininkė Lina Paškevičiūtė – viena iš judėjimo „Girių spiečius“ sumanytojų ir nevyriausybinės organizacijos „Aplinkosaugos koalicija“ vadovė.
Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus ir Danos Gedvilienės Fondo įsteigta premija kasmet skiriama už lyderystę telkiant pilietinę visuomenę, aktyvų aplinkosauginį viešojo intereso gynimą ir pastangas darnia linkme pasukti šalies miškų politiką.
L. Paškevičiūtė jau daug metų savo asmeniniu pavyzdžiu, atkakliu aplinkosauginiu aktyvizmu, viešojo intereso gynimu ir beveik dešimtmetį trunkančia lyderyste „Aplinkosaugos koalicijos“ bei „Girių spiečiaus“ veiklose pelnė tiek kitų aplinkosaugininkų, tiek ir plačiosios visuomenės pagarbą. Visą šią veiklą Lietuvos aplinkos labui aukštai įvertino ir premijos komitetas.Pastaraisiais metais viešai matoma Linos Paškevičiūtės visuomeninė veikla yra įvertinta kaip reikšming
a, daranti poveikį ir nuosekli, ypač miškų politikos, gamtos apsaugos finansavimo ir aplinkosaugos interesų atstovavimo srityse. Jau kuris laikas laimėtoja yra atpažįstama viešojoje erdvėje kaip viena iš ryškiausių miškų politikos kritikų.
„Valdo Adamkaus aplinkosaugos premija man yra labai svarbus ir itin netikėtas įvertinimas. Tai svarus padrąsinimas pačiame Miškų įstatymo svarstymų Seime įkarštyje.
Padrąsinimas ne tik man, bet ir „Aplinkosaugos koalicijai“, „Girių spiečiui“, visiems bendraminčiams, kurie dirba dėl gamtos ir sveikos aplinkos. Gamta negali nueiti į institucijas, todėl mes privalome būti jos teisiniu balsu.
Tai svarbu ne tik mūsų gerovei, bet ir pačiai gamtai kaip gyvam kūnui. Prezidento Valdo Adamkaus aplinkosauginė veikla man visada buvo įkvėpimo šaltinis, rodantis, kad nuoseklus darbas gali sukurti stebuklus – atgaivintas ekosistemas“, – sako premijos laimėtoja L. Paškevičiūtė.
L. Paškevičiūtės vykdomas gamtosauginių interesų atstovavimas bei pasiūlymų formavimas skatina institucijas, sprendimų priėmėjus, o ir pilietinę visuomenę imtis pokyčių gamtosaugos naudai. Savo veikla ji smarkiai prisideda, kad miškų politika taptų ne siauru specialistų ginču, o viešu diskusijų centru.
Aplinkosaugos koalicijos užsakyta pristatomoji „Vilmorus“ apklausa parodė, kad daug gyventojų miškų kirtimus laiko problema ir nori didesnės jų apsaugos, net jei tai reikštų mažesnes pajamas iš medienos. L. Paškevičiūtės vedamų organizacijų veikla sujungė viešojo intereso gynimą su moksliniu argumentavimu.
Už aplinkosauginę veiklą L. Paškevičiūtė jau yra sulaukusi įvertinimų anksčiau: 2023 m. „Atliekų kultūros“ apdovanojimuose ji gavo „Metų pasiaukojimo“ įvertinimą, o 2024 m. Valdo Adamkaus aplinkosaugos premijos komitetas jai skyrė ypatingą dėmesį.
Kaip ir kasmet, šiemet premijai buvo nominuota daug Lietuvos aplinkosaugos labui veikiančių ir ženklių nuopelnų turinčių žmonių. Tarp jų, be laimėtojos, ypatingo komiteto dėmesio sulaukė botanikas Mindaugas Lapelė, fotografas Marius Čepulis, žiedinės tekstilės ekonomikos žinovė Viktorija Nausėdė irLietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Paulius Bakutis.
Nugalėtoją rinko premijos komitetas, kurį sudaro Europos parlamento narys Virginijus Sinkevičius, VDU Botanikos sodo direktorius dr. Nerijus Jurkonis, KTU Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro direktorius prof. dr. Visvaldas Varžinskas, žurnalistas Donatas Puslys ir Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus direktorius Arūnas Antanaitis.
Komitetui priklausė ir primatologė dr. a. a. Birutė Galdikas (1946–2026). Vertindamas visų nominuotųjų indėlį į aplinkos gerovę, komitetas linki sėkmės tolesniuose darbuose.
Prezidento Valdo Adamkaus Premija atnaujintu formatu teikiama nuo 2021 metų. Jos laureatais tapo dokumentinio filmo „Sengirė“ režisierius Mindaugas Survila, visuomenininkas Giedrius Bučas, prof. dr. Tatjana Paulauskienė, ilgametis Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas ir gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
1992–2005 metais buvo teikiama paties V. Adamkaus sumanyta aplinkosaugos premija, kuria buvo siekiama prisidėti prie aplinkosaugos plėtros Lietuvoje.
2021 metais atkurta premija remiasi Jungtinių Tautų „Žemės čempionų“ (UN The Champions of the Earth) formatu. Premijos steigėjai – Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus ir Danos Gedvilienės fondas.
Fondo valdytojas Gabrielius Gedvila yra Prezidento Valdo Adamkaus jaunystės draugas. Jo velionė žmona Dana buvo aistringa aplinkosaugos gerbėja. Po jos mirties šeima nutarė įsteigti fondą ir sukauptas lėšas skirti Lietuvos aplinkosaugos gerinimui. Danos Gedvilienės fondą administruoja JAV įsikūręs Lietuvių fondas.
Prezidentas Valdas Adamkus iki 1997 m. buvo JAV Aplinkos apsaugos agentūros Didžiųjų ežerų regiono vadovas. Iš 26-erių įstaigoje praleistų metų, 17 metų buvo jos vadovas.
Svarbiausia miškus kirsti meiliai, be pykčio…Ir skirti kuo daugiau lėšų miškų išsaugojimui….daugiau kirsti plynai ir daugiau saugoti….Ir čia viskas vienoje galvoje sutelpa? Kažkaip patogiai nutylima iš kur atsirado miškų problema, juk ji turi savo autorius ir architektus su konkrečiomis pavardėmis…Tiesa pamiršau, miškams, kaip ir žmonėms galima pritaikyti garsųjį Stalino posakį, yra žmogus yra problema…Nėra žmogaus nėra ir problemos….tas pats ir su miškais kai Lituvos landšaftas taps panašus į Mėnulio, problemos nebeliks…
Benas Rupeika svo tekstuose irgi beveik verkdavo. O net kaizerio , Hitlerio , Stalino valdžiose neatsirado jokie Mėnulio peizažiukai, skant . ”Verslo žinių ” savaitraštyje , urėdijos ataskaitose—-normalūs skaičiai apie kirtima/sodinimą .
Kažin, kodėl prie Vilniaus nekertami miškai? Gal dėl to, kad ten gyvena ar turi sodybas įtakingi asmenys? Niekam neateina į galvą tuose miškuos įrenginėti smėlio karjerus ( o smėlio ten daug,kaip rodo geologiniai žemėlapiai) , kaip kad vieni verslininkai buvo sugalvoję įrengti smėlio karjerą Pakarklės miške prie Nemuno netoli Vilkijos Kauno rajone.Gerai, kad vietos bendruomenei pavyko įtikinti Seimo narius išsaugoti Pakarklės mišką.