Balandžio 16 d. 17.00 val., į Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvę (II a.) kviečia Lietuvos nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras ir Lietuvos ir Čekijos draugija. Čia vyks renginys, skirtas Čekijos prezidento Václavo Havelo oficialiam apsilankymui Lietuvoje 1996 m. balandį prisiminti ir jo asmenybei bei sumanymų reikšmei šiandien apmąstyti.
„Gyvenimas nebūtų gyvenimas, o istorija nebūtų istorija, jeigu žmogus galėtų visa tai numatyti ir planuoti“, – šia V. Havelo mintimi kviesime vakaro dalyvius mąstyti apie istoriją kaip atvirą, žmogaus pasirinkimų kuriamą procesą.
Renginyje dalyvaus
dr. Dalia Bukelevičiūtė, istorikė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentė, Lietuvos ir Čekijos draugijos pirmininkė,
Aigustė V. Bartkutė, bohemistė, vertėja iš čekų ir slovakų kalbų,
dr. Janina Balsienė, buvusi Čekijos ambasadoriaus asistentė kultūrai, mokslui ir spaudai, septynerius metus vadovavusi Lietuvos ir Čekijos draugijai.
Renginį moderuos Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vadovė dr. Ilona Strumickienė.
Dalyviai žvelgs į V. Havelą kaip į dramaturgą, politiką ir vertybinį autoritetą, kurio kūryba ir politinė veikla susilieja į nuoseklią laisvės, atsakomybės ir moralinio pasirinkimo refleksiją.
Renginys bus transliuojamas tiesiogiai Nacionalinės bibliotekos „Youtube“ kanale.
*
1996 m. balandžio viduryje Čekijos prezidentas Václavas Havelas pirmą ir vienintelį kartą su oficialiu apsilankymu lankėsi Lietuvoje – Vilniuje ir Kaune. Šis apsilankymas išsiskyrė ne tik politiniu turiniu, bet ir žmogiškuoju bei kultūriniu matmeniu.
V. Havelas susitiko su valstybės vadovais, bendravo su Lietuvos intelektualais bei plačiąja visuomene, domėjosi Lietuvos istorija ir kultūra.
Jo apsilankymas Kaune, pagerbiant Romo Kalantos atminimą, tapo reikšmingu simboliniu gestu, o tuo metu Lietuvai itin svarbus Čekijos palaikymas euroatlantinės integracijos kelyje suteikė apsilankymui ir aiškią geopolitinę dimensiją.
Šiame kontekste ypatingą reikšmę įgyja ir akademinis V. Havelo įvertinimas – 1996 m. balandžio 17 d. Vilnius universiteto suteiktas garbės daktaro vardas, kuris ne tik pagerbė jo nuopelnus literatūrai ir humanistikai, bet ir simboliškai įtvirtino jo, kaip laisvės ir demokratijos sumanymų skleidėjo, autoritetą.
Atsimenu, kaip Kaune susidegino Kalanta. Pažinojau anglų kalbos mokytoją Čepurną, grįžusį iš JAV, kuris mokytojavo mokykloje. Jis po susideginimo paklausė klasės mokinių: “Kodėl jis susidegino?”. “Užtat, kad norėjo laisvės,” – po tylos sekė vienas atsakymas. “Kokios laisvės?” – nesuprato mokytojas. Tada šis mestelėjo: “Na, pastovėt ant galvos, pavyzdžiui”. “Taigi, stok ant galvos, kas gi tau neleidžia?” – atsiliepė amerikietis visiškai nesuprasdamas įvykio esmės.