Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos parengtiems Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo ir su juo susijusiems teisės aktų pakeitimams, kuriais siekiama iš esmės sustiprinti valstybės atsparumą ir užtikrinti didesnį gyventojų saugumą.
Esminė naujovė – Lietuvos teisėkūroje įvedama civilinės gynybos sąvoka, stiprinami jos elementai (priedangos, evakavimas, gyventojų perspėjimas ir kt.). Civilinė gynyba — tai valstybės pastangos apsaugoti gyventojus tiek taikos, tiek karo metu, integruojant pasirengimą karinio ir hibridinio pobūdžio grėsmėms į visą civilinės saugos sistemą.
Ji remiasi ES Parengties strategijoje puoselėjamu horizontalaus integralumo („security‑by‑design“) principu, kuris reiškia, kad pasirengimas galimoms grėsmėms nėra planuojamas tik po įvykio, bet yra integruojamas į visas politikos, sprendimų priėmimo ir infrastruktūros kūrimo grandis ir planavimo dokumentus nuo pat pradžių, užtikrinant gyvybiškai svarbių funkcijų tęstinumą bet kokių krizių metu. Kitaip tariant, atsparumas tampa ne priedu, o neatsiejama kiekvieno krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjekto „konstrukcijos“ dalimi.
„Gyvename besikeičiančioje ir sunkiai prognozuojamoje saugumo aplinkoje, todėl didesnį dėmesį skiriame hibridinėms ar karinėms grėsmėms, ne tik gamtinio ar techninio pobūdžio pavojams. Siekiame, kad mūsų valstybės krizių valdymo ir civilinės saugos sistema atitiktų šiandienos realijas – būtų lanksti, efektyvi ir orientuota į gyventojų saugumą tiek taikos metu ar galimos karinės agresijos atveju“, – pažymi vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Siekiant horizontalaus atsparumo visoje valstybės sistemoje, bus stiprinamas civilinis ir karinis bendradarbiavimas, kuriamas nacionalinis parengties pareigūnų tinklas, jungtinės reagavimo komandos, civilinės saugos pagalbos punktai, siekiant veiksmingai reaguoti į didelio masto incidentus– nuo kibernetinių ir hibridinių atakų iki gamtinių ar technologinių nelaimių.
Numatyti pokyčiai
Ministerijose veiksiantys parengties pareigūnai atliks jungiamąjį vaidmenį: jie koordinuos bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis, mokslo ir studijų institucijomis, verslu ir jų asociacijomis. Toks glaudesnis viešojo, privataus ir nevyriausybinio sektorių sąveikumas leis kryptingiau vertinti rizikas, geriau planuoti išteklių poreikius, laiku užsitikrinti kritinius resursus ir greičiau atkurti veiklas krizės metu.
Siūlomais įstatymų pakeitimais numatoma stiprinti priedangų tinklo plėtrą – įvedami trys priedangų lygiai ir nustatomas aiškus jų naudojimo mechanizmas. Priedanga apibrėžiama, kaip universaliai visiems prieinama apsaugos vieta, skirta pasislėpti oro pavojaus ar karinės agresijos atveju.
Aiškiai reglamentuojamas ir gyventojų evakavimo procesas – nustatomos atsakomybės, evakavimo apimtys ir grįžimo tvarka. Taip pat išgryninamos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento kompetencijos, stiprinant departamento vaidmenį kaip krizių valdymo ir civilinės saugos kompetencijų centrą, įskaitant evakavimo procese.
Šiais įstatymų pakeitimų projektais įgyvendinama Vyriausybės programa, pagal kurią numatyta skirti ypač daug dėmesio civilinei gynybai, kaip neatsiejamai valstybės ir visuomenės pasirengimo krašto gynybai daliai. Prioritetas teikiamas gyventojų perspėjimo, evakuacijos, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų sistemos, skirtos gyventojų saugumui, veiksmingai plėtrai.
Įstatymų pakeitimų projektai suderinti su atsakingomis institucijomis ir socialiniais partneriais. Rengiant juos atsižvelgta į praktines pastabas, ypač savivaldybių lygmens patirtį. Savivaldybėms bus suteikiama daugiau įgaliojimų plečiant priedangų, kolektyvinės apsaugos statinių ir perspėjimo sirenų tinklą.
Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo ir su juo susijusiems teisės aktų pakeitimams dar turės pritarti LR Seimas. Numatoma jų įsigaliojimo data – 2027 m. sausio 1 d.
Parengta pagal VRM pranešimą
