Kovo 27-ąją švenčiama Tarptautinė teatro diena. Šią dieną įvairiomis formomis pagerbiami teatro srityje dirbantys kūrėjai. Daugiau nei 7,5 tūkst. autorių vienijanti asociacija LATGA Teatro dienos išvakarėse, skirdama piniginę premiją, pasveikino žinomiausią dramos srities autorę.
Paaiškėjo, kad pagal LATGA surinktus duomenis 2025 m. žinomiausia teatro autorė buvo dramaturgė Daiva Čepauskaitė. Beje, pernai ji tapo ir LATGA 35-mečio proga vykusių apdovanojimų „Ad Astra“, kurie rengiami kas penkerius metus, laimėtoja.
Žinią apie naują vardą ir skirtą 2000 Eur premiją autorė išgirdo iš Kauno į Vilnių atvykusi filmuotis Teatro dienai skirtame ketvirtajame tinklalaidės „Pokalbiai LATGA autorių namų virtuvėje“ epizode, kuriame aptartas šiuolaikinis Lietuvos teatro laukas ir dramaturgų vaidmuo jame.
Pokalbyje, be D. Čepauskaitės, dalyvavo dar du puikiai žinomi šalies dramaturgai – Marius Ivaškevičius ir Aleksandras Špilevojus, taip pat patenkantys į žinomiausių dramos autorių trejetuką. Diskusiją moderavo profesionali teatro meno vertintoja ir tyrėja, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja dr. Ramunė Balevičiūtė.
Vertinimai skiriasi, bet svarbūs abu
Beje, D. Čepauskaitės pavardės Auksiniam scenos kryžiui nominuotų dramaturgų sąraše nėra – į jį nepateko ir M. Ivaškevičius bei A. Špilevojus.
Pasak R. Balevičiūtės, tai visiškai suprantama, nes Auksinių scenos kryžių komisija vertina praėjusiais metais pastatytas pjeses, o LATGA remiasi spektaklių parodymų skaičiais ir autoriams surinkto atlygio sumomis, neatsižvelgdama į sukūrimo datą.
Vis dėlto ji atkreipė dėmesį, kad LATGA statistika nėra tokia jau ir sausa, nes atspindi tikrą žiūrovų susidomėjimą Lietuvos autorių kūryba. Kviesdama palyginti šiuos vertinimus, teatrologė autorių paprašė įvardyti ir žinomiausius savo kūrinius.
„Tai – skirtingi dalykai, bet abu labai svarbūs. Smagu būti įvertintam komisijos, t. y. teatro profesionalų. Iš kitos pusės, mes kuriame žiūrovams, tad jų nuomonė irgi labai svarbi“, – kalbėjo D. Čepauskaitė.
Ji kaip savo žinomiausią kūrinį nurodė Kauno nacionaliniame dramos teatre pastatytą ir A. Špilevojaus režisuotą spektaklį „Kai mes buvom jauni“, į kurį bilietus įsigyti yra labai sudėtinga. „Tokios sėkmės nesitikėjau nei aš, nei pats teatras“, – sakė ji.
„Man sunku kalbėti apie mano pjesių žinomumą, nes pats jas ir režisuoju. Žinoma, žiūrovai, kurie ateina į spektaklius, yra labai svarbus, gal net kertinis dėmuo, nes būtent su jais kuriame dialogą.
Vis dėlto man teatre labai svarbu ir tai, kaip mano pjeses vaidindami jaučiasi aktoriai – ar jie laukia, ar nori žaisti tą žaidimą, kurio taisykles pasiūlėme, ar ne. Kai matau, kad aktoriai vaidina azartiškai, suprantu, kad pjesė yra pavykusi“, – sakė A. Špilevojus. Kuris iš jo kūrinių yra žinomiausias, dramaturgas tvirtino negalintis pasakyti.
Kovo 26-ąją gimtadienį švenčiantis dramaturgas M. Ivaškevičius kalbėjo, kad kiekviename vertinime ar apibendrinime yra dalis tuštybės, kuri patenkinama arba nepatenkinama, jei apdovanojimo negauni. „Tačiau iš esmės man patinka apdovanojimai, nes jie tarsi nubrėžia tam tikras kokybines gaires žiūrovams.
Turiu omenyje abi vertinimo formas“, – sakė jis. Menininkas pridūrė, kad žinomiausiu ir pelningiausiu kūriniu iš jo repertuaro reikėtų veikiausiai reikėtų laikyti „Išvarymą“, tačiau nereikėtų pamiršti ir jau daugiau nei du dešimtmečius rodomo „Madagaskaro“.
Pasak autoriaus, labai žinomas ir naujausias spektaklis „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“, kurį pagal jo pjesę Vilniaus mažajame teatre pastatė Oskaras Koršunovas.
Nuo kūrybos procesų iki autorių teisių
Pokalbyje daug dėmesio skirta kūrybiniam procesui. Aptarti individualūs dramaturgų darbo principai, sumanymų paieškos būdai bei asmeniniai kūrybos būdai. Diskusijoje paliesta ir šiuolaikinio teatro tendencija kurti kolektyviai, svarstant, kaip ši praktika keičia dramaturgo vaidmenį ir kokios jo funkcijos gali būti ateityje.
Nemažai kalbėta ir apie autorių teises
Aptarti iššūkiai, su kuriais susiduria kūrėjai – nuo netinkamo autorystės nurodymo iki neleistino kūrinių naudojimo ar jų keitimo.
Taip pat diskutuota apie santykius su kūrinių naudotojais, įskaitant sudėtingas derybines padėtis ir priverstinio teisių išpirkimo praktikas, kai autoriai skatinami apsiriboti vienkartiniu honoraru, atsisakant procentinio atlygio už kiekvieną kūrinio panaudojimą, kurį surenka tokios kolektyvinio autorių teisių administravimo organizacijos kaip LATGA.
Autoriai dėkojo už pagalbą LATGA ir vieningai sutarė, kad gimtojoje šalyje vis rečiau susiduria su autorių teisių pažeidimais ir atlygio sistemą griaunančiomis praktikomis. M. Ivaškevičius atskleidė, kad su neteisėtu kūrinių naudojimu dažniausiai susiduria kitose šalyse, ypač Rusijoje, kur, pasak jo, „teatrai tiesiog užsiima piratavimu“.
Pokalbyje taip pat paliestas dramaturgų rengimo klausimas Lietuvoje, svarstant formaliojo ugdymo trūkumą ir alternatyvius sumanymus, kurie galėtų padėti ugdyti naują kūrėjų kartą. Epizodas apibendrintas refleksijomis apie dramaturgo profesijos galimybes bei įžvalgomis, kurios gali būti svarbios pradedantiems kūrėjams.
Teatro dienai skirtą tinklalaidės „Pokalbiai LATGA autorių namų virtuvėje“ epizodą jau kitą savaitę bus galima nemokamai žiūrėti LATGA „YouTube“ paskyroje.
Apie LATGA
1990 m. įkurta autorius vienijanti asociacija LATGA atstovauja apie 7,5 tūkst. įvairių meno sričių autorių, iš jų apie 450 yra teatro srities autoriai – režisieriai, dramaturgai, scenografai, kostiumų dailininkai, kompozitoriai ir kt.
Abipusių sutarčių su kitų šalių bendrijomis bei agentūromis pagrindu LATGA atstovauja ir tūkstančiams užsienio dramos srities autorių. Pernai LATGA vien Lietuvos dramos autoriams surinko per 1 mln. eurų už jų kūrinių naudojimą.























