Alytuje mokytoja atleista už tariamą smurtą prieš mokinį. Kiek teko domėtis, daugelis mokinių nepalaiko nei kaltinimo, nei bausmės.
Kiek teko patirti, visoje Lietuvoje dažni atvejai, kai kelių vaikų skundų užtenka išėsti mokytojus, nors daugelis ir nesiskundžia. Šį kartą dalis mokytojų pakėlė galvas ir stojo ginti atleistą mokytoją.
Kreipėsi į Alytaus merą, kuris bando nusiplauti rankas, esą negali kištis. Mokytojai atsisako vesti pamokas.
Streikas yra kraštutinė priemonė, bet ir situacija kraštutinė. Mokytojas negali būti atleidžiamas dėl vieno kaltinimo.
Situacija man skaudžiai primena platesnę problemą su mūsų mokytojais, kurių profesiją kažkodėl vis mažiau kas renkasi.
Kai valstybė tyčiojosi iš mokytojų, skelbdama juos prestižine profesija, o daugelis šia tema kalbėjo tik apie atlyginimus, aš ir Nacionalinis susivienijimas visada kartojome, kad greta orios algos mokytojams dar labiau reikia:
– išnaikinti dabar už užkrovusį popierizmą ir palikti tik tiesioginį mokytojo darbą – mokymą. Jokių planų, ataskaitų, analizių, metodikų ir viso kito, kuo per 20 metų apaugo mokytojai. Pamokos ir e-dienynas, viskas. Mokytojas pats žino kaip dirbti;
– grąžinti pagarbą profesijai, pirmiausiai švietimo ministerijos vardu viešai ir aiškiai paskelbiant, kad mokytojas laisvas rinktis mokymo metodus ir yra valstybės akyse teisus, kol nėra įrodyta kitaip. Teisus prieš tėvelius, teisus prieš mokinius, teisus kartais, deja, ir prieš administraciją. Nes tik gerbiamas ir nevaikomas, už paslaugos tiekėją nelaikomas mokytojas apskritai gali norėti šį darbą dirbti.
Tai nieko nekainuotų!
Ir aš tai sakiau ministrei. Bet tai atrodo kam kvaila, kam radikali, kam neaiški mintis. Ne. Mokytojai turi žinoti ir nuo visų altorių turi būti paskelbta, kad vaikai ir tėvai jiems nieko negali nurodinėti, o administracija konfliktuose įpareigota rinktis mokytojų pusę. Kol nešališki tyrimai neįrodo kitaip.
Suprantu, kad skamba kol kas radikaliai, bet laikas parodys – be šių dviejų nemokamų pokyčių niekada nesugrąžinsime mokytojams pagarbos, jų darbui populiarumo, o mokykloms – naujų mokytojų bangos.
Senieji, su visa pagarba jiems, amžinai visos sistemos netemps. Jei negerbiame savęs, gerbkime bent mokytojus.
