Pirmadienis, 23 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Politika ir ekonomika

Ekspertas įspėja: Nustokime laukti NATO gelbėtojų!

www.alkas.lt
2026-02-23 10:56:28
31
PERŽIŪROS
1
Baltijos šalių gynybos klasterio steigėjas Algirdas Stonys

Baltijos šalių gynybos klasterio steigėjas Algirdas Stonys | asmeninė nuotr.

Lietuvoje vis dar gajus naratyvas: „Mus apgins.“ Jis skatina pasyvų laukimą skaičiuojant valandas, kol sąjungininkų brigados kirs sieną, tikintis, kad mūsų pačių pajėgumų pakaks pirmosioms 72 valandoms, o toliau jau padės susitvarkyti JAV ir kiti. Tačiau geopolitinė realybė ir naujausios NATO narės Suomijos pavyzdys rodo, kad sėkmingiausia atgrasymo strategija yra ne laukimas, o gebėjimas patiems tapti saugumo teikėjais.

Tebesilaikome įsikibę mažos valstybės komplekso, bet iš tiesų Lietuva turi istorinį šansą pakeisti savo statusą Aljanse iš prašytojos į lygiavertės partnerės, kuri ne tik atsilaiko pati, bet ir dengia regiono spragas. Tam reikia dviejų elementų: suomiško mentaliteto ir lietuviškų aukštųjų technologijų pramonės įtraukimo, rašoma „LTMilTech“ pranešime žiniasklaidai.

Suomijos fenomenas: skaičiai, gąsdinantys agresorių

Suomija į NATO įstojo ne tik tam, kad gautų saugumo garantiją. Helsinkis dešimtmečius nelaikė visuotinės gynybos koncepcijos tik teorija – pavertė ją realybe, dėl kurios Generaliniam štabui Maskvoje nusvyra rankos.

Remiantis „Reuters“ duomenimis, Suomija, valstybė, turinti tik 5,5 mln. gyventojų, disponuoja vienu didžiausių artilerijos arsenalų Vakarų Europoje. Jos turimas daugiau nei 1 500 artilerijos sistemų arsenalas, įskaitant haubicas, raketų paleidimo sistemas ir sunkiuosius minosvaidžius, lenkia daugelio senųjų NATO narių pajėgumus kartu sudėjus.

Dar svarbesnis rodiklis – rezervas. Suomijos gynybos pajėgų duomenimis, karo atveju šalis gali mobilizuoti 280 tūkst. karių, o bendras apmokytas rezervas siekia apie 870 tūkst. žmonių. 280 tūkst. – tai apie 5 proc. visų šalies gyventojų. Net ir skaičiuojant optimistiškiausius variantus, Lietuvoje rezervas šiuo metu siekia vos apie 2 proc. gyventojų.

Tačiau esminė pamoka Lietuvai yra ne tik „geležis“, bet ir tiekimo grandinės. Suomijos nacionalinė skubaus tiekimo agentūra (NESA) užtikrina, kad šalis turėtų kuro, grūdų ir šaudmenų atsargų mažiausiai 6 mėnesiams visiškos izoliacijos sąlygomis.

Aklai kopijuoti Suomijos modelio negalime

Lietuva negali ir neturi kopijuoti Suomijos modelio „vienas prie vieno“ – per daug skiriasi mūsų geografinis gylis ir demografija. Žmonių skaičiumi ir artilerija rusijos, ko gero, neišgąsdinsime, tačiau mes turime asimetrinį pranašumą – aukštųjų technologijų gynybos pramonę.

Karas Ukrainoje parodė, kad pergalę lemia ne tik tankų skaičius, bet ir gebėjimas greitai prisitaikyti: dronai, radioelektroninė kova, išmanieji šaudmenys, saugus ryšys ir lazerinės technologijos. 2026 m. sausį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai teigė, kad daugiau nei 80 proc. sėkmingų smūgių prieš rusijos pajėgas dabar atliekama dronais, o 2025 m. įvykdyta apie 820 tūkst. dronų smūgių. Lietuva turi pakankamą potencialą sukurti reikalingus gamybos pajėgumus.

Lietuvos gynybos pramonės įmonės jau dabar eksportuoja sprendimus į NATO šalis ar net Ukrainą, tačiau vietinėje rinkoje dažnai tebesižvalgoma į didžiuosius užsienio gamintojus. Tai strateginė klaida. Norint išsilaikyti ilgiau nei 72 valandas ar apskritai atgrasyti priešą, amunicijos ir išmaniųjų sistemų gamyba turi vykti čia, o ne priklausyti nuo ilgos logistinės grandinės per Suvalkų koridorių. Tuomet atgrasysime bet kokį priešą.

Lietuvos gynybos pramonės įmonės „LTMilTech“ direktorius ir Baltijos šalių gynybos klasterio steigėjas Algirdas Stonys pabrėžia, kad šiuolaikiniame kare technologinis suverenumas yra lygus kariniam saugumui. „Mes dažnai skaičiuojame gynybos biudžetą milijardais eurų, bet pamirštame efektyvumo koeficientą.

Statistika rodo, kad vienas euras, investuotas į vietinę karinę technologiją – ar tai būtų antidroninė sistema, ar lazerinė optika, – sukuria trigubą vertę, o kartais ir daugiau: lieka šalies ekonomikoje, užtikrina tiekimo saugumą krizės valandą ir leidžia mums patiems diktuoti technologinį tempą, užuot laukus užsakymų eilėje užsienyje“, – teigia A. Stonys.

Turime iš esmės keisti savo strategiją

Lietuva ilgai rėmėsi „tripwire“ (liet. sprogdiklio vielos) strategija, tikėdamasi, kad šalyje jau šiandien esančių nedidelių sąjungininkų pajėgų užpuolimas automatiškai aktyvuos didžiąją NATO galią. Tačiau mes turime pakankamai resursų, kad galėtume pereiti prie „ežio“ strategijos – tapti nepatogiu ir per daug žalos sukelti galinčiu taikiniu, kad galimi kaštai agresoriui taptų nepakeliami dar prieš įsikišant sąjungininkams.

Pavyzdžiui, vien fotonikos (lazerių) rinkai Lietuvoje priskiriama apie 50 įmonių su 1 300 darbuotojų ir apie 200 mln. eurų metiniais pardavimais. Tai galėtų tapti mūsų pagrindu optinės navigacijos, ryšio komponentų ar stebėjimo rinkoje. Mūsų ICT sektorius, turintis 58 tūkst. profesionalų, sugeneruoja apie 7,4 proc. šalies BVP ir gali tapti kibernetinio saugumo centru, o Lietuva šiuo metu turi pakankamai pajėgumų pagaminti iki 2 mln. dronų per metus.

Tai reiškia, kad Baltijos šalių gynybos klasteris gali suteikti reikiamus „dyglius“. Reikia nepamiršti, kad gynyba – ne tik amunicija. Tai autonominės sistemos, kurios gali veikti be GPS, ryšio priemonės, kurių negali nuslopinti rusiška elektroninės kovos įranga, ir stebėjimo sistemos, matančios giliau nei priešas.

Jei Lietuvos kariuomenė būtų visiškai aprūpinta vietinės pramonės sprendimais, mes ne tik užsitikrintume savarankiškumą neribotam laikui, bet ir galėtume tiekti kritines technologijas Latvijai, Estijai ir net Lenkijai, taip tapdami regiono saugumo centru.

Idealiu atveju reikėtų sukurti ekosistemą, kurioje kariuomenė ir pramonė veiktų kaip vienas organizmas, nes paprastai valstybė finansuoja ne tik pačios produkcijos pirkimą, bet ir tolesnę plėtrą. Kaip pastebi „LTMilTech“ vadovas A. Stonys, tik tai gali padėti Lietuvai sukurti nenutrūkstamą gynybos sieną: „Krizės atveju importo grandinės trūkinėja per pirmąsias 48 valandas.

Vietinė gamyba, galinti per parą adaptuoti programinę įrangą ar pagaminti reikiamą skaičių dronų, yra tas veiksnys, kuris 72 valandų išgyvenimo klausimą paverčia ilgalaikio atgrasymo strategija. Mes turime inžinerinį potencialą tapti Baltijos regiono Izraeliu – tereikia valstybinės valios tuo pasinaudoti.“

Laukimas, kol kas nors mus apgins, yra prabanga, kurios negalime sau leisti. Suomija tą suprato jau seniai – laikas suprasti ir mums. Deja, tikrai nėra aišku, kas karo atveju Lietuvai padės, o kas – tik siųs užuojautą. Tad turime pasiruošti kautis patys.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. NATO įspėja: taikos susitarimas negali reikšti teritorijų atidavimo Rusijai
  2. „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas Paryžiuje: pasirašyta Paryžiaus deklaracija dėl Ukrainos saugumo, bet sprendimų dar teks laukti
  3. NATO pratybos stiprina Lietuvos gynybą (nuotraukos)
  4. NATO būtinos reformos
  5. V. Umbrasas: JAV naikintuvai Lietuvoje – saugumo ne tik regione, bet ir visame NATO ženklas
  6. Pirmą kartą Lietuvoje – NATO AWACS orlaiviai
  7. Priešiškoje žiniasklaidoje rugsėjį – tariama NATO grėsmė Rusijai
  8. D. Trampo ultimatumas: taika mainais į Krymą ir NATO atsisakymą
  9. Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)
  10. NATO sutarė dėl itin greito reagavimo pajėgų vadaviečių Rytų Europoje
  11. Krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktorius Vaidotas Urbelis: NATO turi keisti savo požiūrį į gynybos planavimą
  12. A. Medalinskas. Ukraina apgynė NATO…
  13. Vilniuje įsibėgėja NATO viršūnių susitikimas
  14. Italija skiria pajėgumus NATO Rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimui
  15. Prezidentas susitiko su NATO karinio komiteto pirmininku

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Mikabalis says:
    2 val ago

    Lietuva pati yra NATO, taigi savo karine galia turi proporcingai dydžiui prilygti NATO galiai. Tokiu atveju ne apie gelbėjimus kalba turi eiti, o apie atsakomojo smūgio priešui smogimo užtikrintumą.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Saulės elektrinė
Energetika

Gaminančių vartotojų skaičius jau perkopė 170 tūkstančių

2026 02 23
„Wizz Air“ lėktuvas
Gamta ir žmogus

Beveik pusė Lietuvos gyventojų šiemet planuoja skristi į kitą šalį

2026 02 23
Sudegęs automobilis
Lietuvoje

Ugniagesiai perspėja: ženkliai išaugo transporto priemonių gaisrų skaičius

2026 02 23
Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas išrašytas iš ligoninės

2026 02 23
Vario lydinys, galvanoplastika; Ø 60 mm
Kalba

Valdovų rūmuose saugomas medalis, skirtas Martyno Mažvydo pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakčiai

2026 02 23
Metų žodžio ir Metų posakio 2026 rinkimai
Kalba

Metų žodis ir Metų posakis: paskelbti devintųjų rinkimų nugalėtojai

2026 02 22
Išrinktos gražiausios 2025 metų knygos
Kultūra

Išrinktos gražiausios 2025 metų knygos

2026 02 22
J. Vaitulevičiaus fotoarchyvo perdavimas
Istorija

Lietuvos nacionaliniam muziejui perduotas ilgamečio nacionalinės televizijos operatoriaus J. Vaitulevičiaus fotoarchyvas

2026 02 22

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • taiva apie Už istorinių klausimų gvildenimą Lenkija apdovanojo Valdovų rūmų muziejaus vadovą
  • Saulius Barauskas apie Skolos išieškojimas iš fizinio asmens: etapai ir naudingi patarimai
  • Saulius Barauskas apie Skolos išieškojimas iš fizinio asmens: etapai ir naudingi patarimai
  • Mikabalis apie Ekspertas įspėja: Nustokime laukti NATO gelbėtojų!

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Gaminančių vartotojų skaičius jau perkopė 170 tūkstančių
  • Beveik pusė Lietuvos gyventojų šiemet planuoja skristi į kitą šalį
  • Ugniagesiai perspėja: ženkliai išaugo transporto priemonių gaisrų skaičius
  • Prezidentas išrašytas iš ligoninės

Kiti Straipsniai

Virtuali paroda B. Gajauskui atminti

37 nelaisvės metai. B. Gajausko 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda

2026 02 23
Mergina su tautiniais drabužiais laiko ąžuolo sodinuką Stelmužės ąžuolo fone

A. Mikusas. Pagoniškosios etikos klausimu

2026 02 22
Aštuonioliktą kartą apdovanoti Gražiausių įmonių pavadinimų varžytuvių nugalėtojai

Aštuonioliktą kartą apdovanoti Gražiausių įmonių pavadinimų varžytuvių nugalėtojai

2026 02 22
Mobilus internetas telefone

Duomenų privatumas viešose erdvėse: kaip apsisaugoti?

2026 02 21
V. Adamkus

Bus sodinamas V. Adamkaus 100-mečio ąžuolynas

2026 02 21
Apdovanojimai Lazenkų rūmuose, su Lenkijos-Lietuvos forumo komisijos nariais

Už istorinių klausimų gvildenimą Lenkija apdovanojo Valdovų rūmų muziejaus vadovą

2026 02 21
„TikTok“

D. Ulbinaitė siūlo 16 metų amžiaus ribą socialiniams tinklams

2026 02 20
Pamišusi nuo mobilių telefonu žinučių minia

A. Navys. M. Sėjūnas. Tiktoko varpeliai

2026 02 20
Lietuvos kariuomenės analitikai

LK analitikai: sausį stebėti priešiški naratyvai apie Lietuvos gynybos politiką

2026 02 20
Neįgaliesiems pasiūlyta metus nedirbti

Neįgaliesiems pasiūlyta metus nedirbti

2026 02 20

Skaitytojų nuomonės:

  • taiva apie Už istorinių klausimų gvildenimą Lenkija apdovanojo Valdovų rūmų muziejaus vadovą
  • Saulius Barauskas apie Skolos išieškojimas iš fizinio asmens: etapai ir naudingi patarimai
  • Saulius Barauskas apie Skolos išieškojimas iš fizinio asmens: etapai ir naudingi patarimai
  • Mikabalis apie Ekspertas įspėja: Nustokime laukti NATO gelbėtojų!
  • Rimgaudas apie Už istorinių klausimų gvildenimą Lenkija apdovanojo Valdovų rūmų muziejaus vadovą
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Gitanas Nausėda

Prezidentas išrašytas iš ligoninės

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai