Nemuno saloje 1939–1940 m. buvo hipodromas

Mums parašė istorikas, paveldo bičiulis Edvinas Adukonis. Jis asmeniniu sumanymu ir pastangomis rado 1939–1940 m. Kaune buvusio hipodromo archyvo fragmentų.

Tai paskatino patyrinėti hipodromo istoriją išsamiau. E. Adukonis šiuo atradimu nori pasidžiaugti kartu su visais, kam įdomi istorija, paveldas. Savo atradimą Vasario 16-osios proga skiria Kauno miestui, tikėdamasis, kad hipodromo istorija Kaune bus kaip nors įprasminta.

Kultūros paveldo departamentas dėkoja bei tikisi, kad ir daugiau piliečių ryšis įdomių paveldo istorijų paieškoms. Lauksime Jūsų laiškų.

Skelbiamos E. Adukonio surastos žinios

Šiandien dažnas kaunietis ar Kauno svečias, paklaustas, ką žino ir ką galėtų pasakyti apie Kaune esančią Nemuno salą, greičiausiai pasakytų, kad joje yra „Žalgirio“ arena, Kauno ir Japonijos draugystės parkas, „Žalgirio“ baseinas ar neseniai duris atvėrusi Mokslo Sala-muziejus.

Daug kas prisimins ir 2000-ųjų rugsėjo 2-osios „Ultra skrydį“ – lakūnas Jurgis Kairys po Simono Daukanto vardu praskrido lėktuvą SU-26 apvertęs aukštyn ratais. Tai buvo pirmasis toks skrydis visame pasaulyje.

Vyresnės kartos žmonės pamena saloje buvusi Žiemos Uostą, paplūdimį, į kurį keldavo keltas, bei sąvartyną, pro kurį vedė geležinkelio bėgiai.

1904 metų žemėlapyje bėgiai į salą nepažymėti, o 1914–1917 metų žemėlapyje jau matome į salą atvestus geležinkelio bėgius iš Šančių. Jie išsišakoja į dvi atšakas ties Kauno šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčia.

Tad tuo laiku salą jau galima vadinti pusiasaliu, vieta minėtame žemėlapyje vokiškai įvardijama kaip „Winterhafen“ – žiemos uostas. Bėgiai gerino laivų pakrovimo veiksmingumą karo metu. Dar 1812 m. Napoleonas žygio į Maskvą metu apie Kauną rašė imperatorienei Marijai Luizai: „Dabar esu to miesto šeimininkas“.

Laiškuose jis aprašo abi upes – Nemuną ir Viliją (Nerį), ir teigia, kad Kaunas labai patogus transporto mazgas – esą, krovinius iš Tilžės į Kauną galima vežti vandeniu – t.y., veltui.

Pirmosios Lietuvos Respublikos metu 1918–1940 m. sala-pusiasalis dažnai įvardijama kaip „žiemos uosto sala“ ar „uosto pusiasalis“. Bet ar teko kam girdėti kad saloje buvęs ir hipodromas?

Pasirodo, čia 1939 m. rugpjūčio 11–15 d. įvyko X-osios žirginio sporto varžybos. Lenktynėse dalyvavo kavalerijos ir artilerijos pulkų geriausieji raitininkai ir žirgai, Kėdainių valstybinio žirgyno, šaulių ir policijos jojikai su savo žirgais, iš viso apie 150 jojikų ir apie 175 žirgus.

Šios X-osios lenktynės buvo reikšmingos, nes rugpjūčio 13 d. buvo atidarytas pirmasis Žirginio sporto sąjungos arklių lenktynėms įrengtas hipodromas.

Hipodromą iškilmingai atidarė Kariuomenės štabo viršininkas brigados generolas Jonas Černius. Žirginio sporto lenktynių garbės teismą sudarė: pirmosios brigados generolas Kazys Tallat-Kelpša, nariai: brigados generolas, pulkininkas Vincas Žilys, pulkininkas leitenantas Antanas Merkys ir pulkininkas Bronius Šikeris.

Teisėjų komisija

Generolas pulkininkas V. Žilys ir pulkininkas leitenantas Kazys Gudelis, nariai: majoras Antanas Skirpstūnas, kapitonas Antanas Aleksiejūnas, leitenantas Vladas Židžiūnas, leitenantas Justinas Liaukus ir agronomas J. Vaškelis ir kiti.

Rungtynių vykdomoji komisija: pirmininkas, majoras Antanas Andriūnas, nariai – majoras Vladas Grudzinskas, kapitonas J. Stravinskas, kapitonas A. Andriūnas, leitenantas Antanas Šantaras, leitenantas Jurgis Langė.

„Rytinis Lietuvos Aidas“, leistas nuo 1939 m. balandžio, rugpjūčio 11 d. numeryje, „Sporto gyvenimo“ skiltyje išsamiai aprašė visų lenktynių dienų programos eigą straipsnyje „Šiandien žirginio sporto rungtynės“: Šiandien pradedamos Lietuvos dešimtosios žirginio sporto rungtynės. Jos truks penkias dienas.

Tai bus didžiausios raitųjų rungtynės, kokias iki šiol matėme. Pirmas dvi dienas raitųjų varžybos vyks Kleboniškyje ir husarų pulko rajone. Tiesa, šių dviejų dienų rungtynės bus grynai karinio pobūdžio.

Čia visose varžybose bus daugiausia parodyta raitininko sugebėjimai, išlavinimas ir žirgo parengimas nugalėti pasitaikiusias įvairias kliūtis. Pirmų dienų varžybų programa gali daugiau patraukti ir žavėti, be abejo, šių dalykų žinovą ir žirgų mėgėjus, kurie domisi mūsų kraštui geresnio prieauglio išauginimui.

Tačiau ir eiliniai rungtynių lankytojai čia turės vertingą pramogą, nes ryte visa eilė įdomių rungčių, kuriose bus galima stebėti, tiek raitininko pasiruošimą drąsiai valdyti žirgą, tiek žirgo parengimą atliekant kliūtis. O kai kurių varžybų (medžioklinis perbėgimas) įvykdymas didesniame plote su natūralinėmis kliūtimis (bus įrengtos vandens kliūtys Nerije).

Šiandien raitųjų rungtynės vyks tokia tvarka: 9 val. 1 husarų pulko rajone bus kavalerijos pulkų tikrosios tarnybos kareivių grupių (po 8 dalyvius) keturkovė Kariuomenės Vado pereinamai dovanai laimėti: – bus kirtimo, dūrimo ir džigitavimo varžybos.

Čia atskirose varžybose bus varžomasi dėl Kavalerijos V-ko pereinamos dovanos; 10 val. bus kavalerijos karininkų grupių trikovės Respublikos Prezidento dovanai laimėti: a) žirgų išjodinėjimo rungtynės; 2) kavalerijos pulkų puskarininkių trikovės Krašto Apsaugos Ministro dovanai laimėti: a) žirgų išjodinėjimo rungtynės.

Rugpjūčio 12 d. 9 val. Kleboniškije bus keturkovės tęsinys. Čia kovos kavalerijos pulkų tikrosios tarnybos kareivių grupės po 8 dalyvius Kariuomenės Vado pereinamai dovanai laimėti; bus perbėgimas lauku, atstumas 2000 m, 15 kliučių.

12 val. 1. kavalerijos pulkų karininkų grupių trikovės tęsinys respublikos Prezidento pereinamai dovanai laimėti: a) medžioklinis perbėgimas; atstumas 8 km, 20 kliūčių, 5 km. Žygis. 2. kavalerijos pulkų puskarininkių grupių trikovės Krašto Apsaugos ministro pereinamai dovanai laimėti: b) medžioklinis perbėgimas; atstumas 5 km, 15 kliūčių, 3 km žygis.

Dėl Respublikos Prezidento ir Krašto Apsaugos Ministro pereinamų dovanų kovos grupės iš keturių raitininkų. Laimėtojas – to pulko grupė, kuri daugiausia surenka taškų.

Likusioji dalis karininkų ir puskarininkių trikovės varžybų bus dar tęsiama Kauno hipodrome (uosto pusiasalyje). Įėjimas į raitųjų rungtynes husarų pulko rajone ir Kleboniškyje nemokamas. Į Kleboniškio hipodromą žiūrovams arčiausias kelias pro 7 fortą per Kalniečių kaimą ir iš Rotušės aikštės 9 val. kas valanda važiuoja autobusai.

Dėl Respublikos Prezidento dovanos varžėsi husarų, ulonų ir dragūnų pulkų karininkų ekipos, sudarytos iš 4 jojikų, tačiau buvo vertinami tik kiekvienos ekipos trys geriausieji lenktynininkai. Po įdomių trijų dienų varžybų, Respublikos Prezidento dovaną laimėjo dragūnų pulkas.

Antrą vietą užėmė ulonų pulkas, ir trečią – husarų pulkas. Atskirose karininkų trikovės varžybose Žirginio Sporto Sąjungos už arklių išjodinėjimą dovana teko husarų pulko ekipai.

Arklių išjodinėjimo varžybose paskirai laimėjo

1 vietą ulonų ltn. Kukta su kumele Gavėnia; 2 vietą dragūnų ltn. Lastauskas su kumele Kine; 3 vietą husarų j. Ltn. Jucys su kumele Paurina.

Žygio ir perbėgimo rungtynėse pirmą vietą ir Krašto Apsaugos Ministro dovaną laimėjo dragūnų pulko ekipa, antrą vietą laimėjo husarų pulko ir trečią vietą – ulonų pulko ekipa.

Šiose varžybose paskirai laimėjo

1 vietą – husarų ltn. Babickas su kumele Lorde, 2 vietą dragūnų ltn. Nakutis su kumele Ragnyte ir 3 vietą dragūnų ltn. Jasiulaitis su kumele Komisare.

Kariuomenės štabo v-ko dovaną ir pirmą vietą už šokimą per kliūtis laimėjo dragūnų pulko ekipa. Antroji vieta teko husarų ir trečioji ulonų pulkui.

Geriausiais karininkų trikovės varžybose lenktynininkais pripažinti: 1 vieta – dragūnų p. ltn. Lastauskas su kumele Kine, 2 veia – husarų p. j. Ltn. Butvydas su arkliu Rubežium ir 3 vieta – dragūnų ltn. Nakutis su kumele Ragnyte.

Krašto apsaugos ministro pereinamąją dovaną už puskarininkių trikovos varžybas laimėjo husarų pulko pusk. ekipa. Antrą vietą laimėjo ulonų pulko puskarininkių ekipa ir trečią vietą – dragūnų pulko ekipa.

Arklių išjodinėjimo varžybose 1 vietą laimėjo dragūnų ekipa, 2 vietą husarų ir 3 vietą ulonų. Atskirose arklių išjodinėjimo varžybose laimėjo: 1 vietą – ulonų vrš. Jakas su arkliu Mandatas, 2 vietą – dragūnų vrš. Juknevičius su arkliu Rodytojas ir 3) dragūnų vrš. Klimavičius su kumele Reakcija.

Žygio ir perbėgimo varžybose ir Prekybos ir Pramonės Rūmų pereinamąją dovaną laimėjo husarų pulko ekipa, antrą vietą ulonų ekipa ir trečią vietą dragūnų ekipa.

Paskirose žygio varžybose laimėjo

1 vietą – husarų j. psk. Zaremba su arkliu Likimas, 2 vietą – dragūnų vrš. Klimavičius su kumele Reakcija ir 3 vietą – husarų psk. Bertulis su arkliu Rūstus.

Kavalerijos v-ko pereinamąją dovaną ir pirma vietą šokant per kliūtis laimėjo husarų pulko ekipa. Paskirose varžybose per kliūtis laimėjo: 1 vietą – husarų psk. Petrulis su arkliu Rūstus, 2 vietą – husarų vrš. Lileikis su arkliu Priekalas ir 3 vietą – dragūnų vrš. Klimavičius su arkliu Mokslas.

Puskarininkių trikovės varžybose geriausiais pasirodė

1 vietą laimėjęs dragūnų vrš. Klimavičius su kumele Reakcija, 2 – husarų virš. Lileikis su arkliu Priekalas ir 3 – husarų j. psk. Zaremba. Jiems buvo įteiktos asmeninės dovanos. Kariuomenės vado pereinamąją dovaną, skirtą tikrosios tarnybos kareivių keturkovės varžyboms, laimėjo 3 dragūnų pulko ekipa.

Antrą vietą laimėjo husaru pulko ekipa ir trečią vietą ulonų. Keturkovės lauko perbėgimo varžybas ir kavalerijos v-ko pereinamą dovaną laimėjo 3 dragūnų pulko ekipa.

Kirtimo varžybose pirmą vietą ir kavalerijos v-ko dovaną laimėjo husarų ekipa. Dūrimo ir džigitavimo varžybose pirmą vietą laimėjo dragūnų ekipos.

Joms teko kavalerijos v-ko pereinamosios dovanos. Keturkovės varžybose geriausiai pasirodė: 1 vietą laimėjęs husarų j. psk. Mekuševičius, 2 vietą – dragūnų gr. J. Urbonas, 3 – husarų eilinis Ant. Mažeika, 4 – dragūnų gr. V. Pilypas ir 5 – dragūnų psk. J. Pupalaikis.

Kariuomenės, šaulių ir policijos puskarininkems per šešias tvoras šokimo rungtyse laimėjo: 1 vietą – dragūnų psk. Vyšniauskas su kumele Pauza, 2 – dragūnų psk. Merkelis ir 3 – husarų vrš. Burdulis.

Dalyvavo 19 raitininkų

Kliūtys buvo aukštėjančios. Pirmos tvoros kliūtis buvo 60 cm, kitos penkios aukštėjančios po 10 cm. Penktame jojime paskutinės kliūties aukštis buvo 1,60 cm.

Lietuvos žirgų augintojų 4 metų amžiaus žirgų lenktynės (1800 m kelio, per 4 žabitvores ligi 50 cm auksčio) laimėjo: 1 vietą – Pavilčius su kumele Rusa, 2 – Avižienius su arkliu Aras, 3 – Kudirka su kumele Pulka, 4 – Einoris su arkliu Gerbis ir 5 – A. Natkevičius su kumele Audra.

Artilerijos karininkų šokimo per kliūtis rungtynėse laimėjo

1 vietą – 3 artilerijos pulko ltn. Šapalas su arkliu Palemonas, 2 – 4 artilerijos pulko j. ltn. Slavickas su arkliu Įdomus, 3 – 3 artilerijos pulko j. ltn. Kondratas su kumele Puta.

Kėdainių valstybinio žirgyno 3-jų metų žirgų lenktynes laimėjo

1 vietą – Paulauskas su kumele Asta, 2 – Vaivada su kumele Akmene ir 3 – Ivanauskas su kumele Aviete. Kariuomenės, šaulių ir policijos karininkų kliūčių šokimo rungtynes, laimės kategorija, laimėjo: 1 vietą – dragūnas ltn. Smeliauskas su arkliu Pajūris, 2 – ulonų ltn. Vosylius su arkliu kumpis.

Rungtynių pabaigoje buvo dovanų įteikimas. Išsirikiavus prieš tribūną laimėtojų ekipų vyresniesiems, laimėtojams karininkams, civiliams, puskarininkiams, ir kareiviams, dovanas įteikė Ministras Pirmininkas Jonas Černius. Per visą rungtynių laiką veikė lažybos, kuriose žiūrovai gausiai dalyvavo.

1940 birželio 9 d. įvyko antrosios žirginio sporto rungtynės Kauno hipodrome. Šį kartą rungtynėmis susidomėjimas buvo dar didesnis, žiūrovų prisirinko apie 10 000. Rungtynės buvo darbo dieną, kaip teigiama to meto spaudoje, kad kauniečiams nereiktų atsisakyti nuo sekmadienio išvykų iš miesto.

Per rungtynes taip pat veikė lažybos. Šių rungtynių nugalėtojai: I lenktynės risčia važiuojant 1500 m kelio. Visiems Lietuvoje augintiems ristiesiems žirgams. 1 vietą laimėjo Svilo žirgas Uosis II, 2 vietą – Bieliūno kumelė Žvaigždė. II lenktynės lygumoje. 1500 m kelio. Visiems Lietuvoje augintiems žirgams.

1 vietą laimėjo uteniškio Rakausko kumelė Stirna, jojo Butvydas, 2 vietą – St. Andriūnienės kumelė Saulutė, jojo Civinskas. III lenktynės risčia važiuojant. 1800 m kelio. Lietuvoje augintiems žirgams, pradedant ketvergiais. 1 vietą laimėjo uteniškio Rinkevičiaus kumelė Laimutė III, 2 vietą – mažeikiškio Tarnausko kumelė Laimutė II.

IV lenktynės žabitvorinės. 1800 m kelio. Lietuvoje augintiems žirgams, pradedant ketvergiais. 1 vietą laimėjo kauniečio Petruikio kumelė Laimė, jojo Šikeris, 2 vietą laimėjo kauniečio Dačkaus kumelė Voverė, jojo Petruikis. V rungtynės kliūtimis. 1 husarų pulko vrš. Ir psk. 700 m kelio, 12 kliūčių nuo 1,20 m iki 3 m aukščio.

Nugalėtojai

1 vieta – arklys Rimbas, jojo psk. Adomonis, 2 vieta – arklys Rūstus, jojo psk. Petrulis, 3 vieta – arklys Irklas, jojo psk. Sakalauskas. VI lenktynės lygumoje. 1800 m kelio. Husarų pulko karininkų žirgams. 1 vietą laimėjo kumelė Virginija, jojo ltn. Civinskas, 2 vieta – plk. ltn. Ugiansko kumelė Palestina, jojo kpt. Stravinskas.

1940 m. žurnale „Karys“ pasirodė žinutė apie Kaune rugsėjo 15 d. vykusias žirgų lenktynės: Žirginio Sporto Sąjunga šiais metais rengia daug lenktynių, per kurias pranašesnieji žirgai bus apdovanoti didesnėmis dovanomis. Šį Žirginio Sporto Sąjungos siekimą vertina ir remia Vyriausybė.

Rugsėjo 15 d. įvyksiančioms Kaune rungtynėms ministras pirmininkas A. Merkys paskyrė 5 000 litų. Skirtoji suma išskirstyta taip: pirmam nugalėtojui 2 000 lt, antam 1 250 lt, trečiam 600 lt, ketvirtam 300 lt, penktam 175 lt, šeštam 100 lt, septintam 75 lt. Nugalėtojo augintojui 500 lt.

Nugalėtojo augintoju laikomas tas asmuo, kurio nuosavybėje buvo kumelė iš kurios gimė nugalėtojas. Lenktynių sąlygos: 3000 metrų kelio, kuriame bus iki 8 kliūčių 80 cm aukščio ir 3 metrų pločio.

Pradinis mokestis 50 lt. Galės dalyvauti tik Lietuvoje auginti žirgai – eržilai ir kumelės. Į lenktynes galima įsirašyti pas agronomus ir sporto apygardose.

1940 m. rugsėjo mėnesio 15 d. Kauno hipodrome pasidėjo rudeninės lenktynės bei rungtynės. Žirginio sporto komitetas kvietė visus valstiečius žirgų augintojus bei turinčius geresnius žirgus kuo gausiau dalyvauti lenktynėse bei rungtynėse.

Lenktynės turėjo vykti sekmadieniais ir tęstis ligi lapkričio 17 d. 1940 m. rugpjūčio mėn. 28 d. Kūno Kultūros Rūmų Žirginio Sporto komiteto Nr. 2282 pateikė sąlygas: Lenktynėms galima užsirašyti pas agronomus bei sporto apygardose.

1. Žirginio sporto komitetas (toliau Ž. S. K.) sumoka pusę geležinkelio važiavimo išlaidų žirgo ir žmogaus.

2. Ž. S. K. duoda patalpas žirgams ir žmonėms nemokamai.

3. Ž. S. K. duoda pašarą ir maistą nemokamai.

4. Prižiūri žirgų mitrinimą ir duoda reikalingus nurodymus.

5. Kas sekmadienis leidžia lenktynėms, kur kiekvienas gali tikėtis iškovoti didesnę ar mažesnę pinigų sumą, kaip dovaną tose lenktynėse.

6. Ž. S. K. duoda lenktynių balnus, vežimėlius ir pakinktus. Atvykstantieji privalo turėti juodus batus, baltas drobines kelnes, spalvotus marškinius, kepuraitę, patalynę su maišu čiužiniui ir valgymui indus bei įrankius (šaukštą, peilį, šakutes).

Ž. S. K. arklidės pradės veikti rugsėjo mėn. 10 d. Atsišaukimą parašais tvirtina gen. št. plk. Kraunaitis (pirmininkas) ir kpt. Andriūnas (rungtynių komiteto vadovas). Rungtynių dalyviams vienai dienai žmogaus maitinimui buvo skiriama 2,30 litų, duodami pusryčiai, priedus ir vakarienė. Žirgams kasdiena skiriama 5 kg. avižų, 5 kg šieno ir 2 kg. šiaudų.

1940 m. spalio 31 d. Pastaba: avižų norma padidinta vietoje 5 kg iki 8 kg. o šieno sumažinta vietoje 5 kg. iki 2 kg. Todėl, kad šieno nebuvo galima gauti pirkti ir be to, šieno kaina brangesne negu avižų.

Avižos buvo perkamos iš Lietūkio Kauno Elevatoriaus. Iišlikęs vienas prekių išlaidų orderis Nr: 1143 išduotas 1940 m. rugsejo mėn 12 d., buvo pirkta 1000 kg avižų už 1000 litų ir 14 „A“ maišų, vieno maišo kaina 1 litas, viso 1014 Lt. Prekių gavėjas pasirašė A. Šidlauskas.

1940 m. lapkričio mėnesio inventoriuje pateiktame turto sąraše galima smulkiai apžvelgti visus Žirginio Sporto Sąjungos turėtus daiktus.

Kauno Kultūros Rūmų Žirginio Sporto Sąjungos turto sąrašas

Štampai guminiai 2 vnt., Paduškėlė-paspaudė 1 vnt. (štampams), laikrodžiai chronometrai 7 vnt., kliūties braižinys 1 vnt., matuoklė arklių ūgiui matuoti 1 vnt., albumas odinis 1 vnt., spinta ąžuolinė 1 vnt., štampas apvalus su Vytim 1 vnt., lentelė stalo kalendoriui 1 vnt., lentelės su numeriais 133 vnt., grėbliai geležiniai 2 vnt., kabykla metalinė 1 vnt..

Taip pat mašinėlė rašoma „Remington“ 1 vnt., staliukas mašinėlei 1 vnt., kėdė prie rašomo mašinėlės 1 vnt., numeriai totalizatoriui 170 vnt., datatorius 2 vnt., kasetės-dežutės pinigams 11 vnt., vėliavos tautinės 5 m ilgio 6 vnt. 2 m 8 vnt. 1 m. 20 vnt., mašinėlė popieriui susegti 1 vnt., žirklės žabams kirpti 1 vnt., vežimėliai lenktynėms 10 vnt., varpas 1 vnt.

Taip pat lenktynėms pakinktų komplektų 10 vnt., gunelių-pobalnių 51 vnt., čemodanas 1 vnt., lenktynių aprangų bliuzelės 10 vnt., kepurės 10 vnt., rašymo stalas 1 vnt., akėčios zig-zag 1 vnt., dalgiai 1 vnt., bakas žibalui 1 vnt., armatūros lėkštinės 4 vnt., elektros lemputės 40 w 6 vnt., siurblys-pompa 1 vnt., balnų sportinių komplektai 8 vnt., baneliai-pavaržos 4 vnt., kepurėms viršai 20 vnt.

Kauno hipodrome

Tribūna 1 vnt., kasų budelių 6 vnt., teisėjų tribūna 1 vnt., kliūtims stovai 2 m auksčio 10 vnt. 1,6 m 20 vnt. 1,45 m 4 vnt. 1,2 m 20 vnt., stovai žabitvorėms 48 vnt., plytų mūro imitacija iš trijų dalių 2 vnt., akmens mūro imitacija iš trijų dalių 1 vnt.

Taip pat tvorelė 2 m ilgio 3 vnt., kliūčių numeriai lentiniai su stovais 9 vnt., karčių baltai dažytų 32 vnt. Paminėtas ir Palangoje esančio hipodromo inventorius, o Vilniaus hipodromo turtas yra Vilniaus Sporto Apygardos žinioje.

1940 m. rudens laiko žirgų lenktynių nuo spalio mėn. 1 d. iki lapkričio mėn. 5 d. padarytų išlaidų Raudondvario arklidėms išlaikyti, neapmokėtoms laimėtojams premijoms apmokėti ir būtinų padaryti išlaidų Raudondvario arklidėms likviduoti ir Kauno hipodromui paruošti žiemai.

Trečiuoju punktu pažymėta

Kauno hipodromui paruošti žiemai būtinos išlaidos. Nuėmimas hipodromo tvoros, kliūčių, tribūnų ir kasų, jų sugabenimas po pastoge ir sutvarkymas žiemai 1176 litai 56 centai.

Šalimais duodama išsami atliktų darbų ataskaita

a) suvežti kliūtis, 1 vežikas 3 darbo d. x 20 litai ir 10 darbo d. x 9,6 litai viso 156 litai.

b) išardyti sėdimas vietas ir sudėti į tribūną 25 darbo d. x 9,6 litai viso 240 litai.

c) 2 kasas ir išardžius teisėjų tribūną sudėti ant pylimo 8 darbo d. x 9,6 litai viso 76,80 litai.

d) nuimti hipodromo spygliuotą tvorą ir sudėti tribūnon 2200 m x 25 viso 550 litai e) sudėti seną medžiagą į tribūną 6 darbo d. x 9,6 litai viso 57,60 litai.

f) nuimti lenktynių kliūtis 2 darbo d. x 9,6 litai viso 19,20 litai.

g) nenumatytiems darbams 8 darbo d. x 9,6 litai viso 76,40 litų.

Iš pateikto inventoriaus bei paruošiamųjų darbų 1940 m. žiemai sąmatos galime susidaryti aiškesnį hipodromo vaizdą, didelės tribūnos, atskira teisėjų tribūna. Hipodromo teritorija buvo aptverta 2200 m spygliuota viela, į teritoriją buvo galima patekti susimokėjus už bilietą tam skirtose 2 kasose, buvo priimami ir lažybų statymai.

Karininkai, puskarininkiai ir kariai į varžybas atvykdavo su kareiviška apranga. Civiliams dalyviams buvo keliama apsirengimo sąlyga paminėta 1940 m. rugpjūčio mėn. 28 d. atsišaukime.

Kitą rungtynės reikalingą inventorių, apgyvendinimą, jei rungtynės užsitęsdavo, priklausomai nuo varžybų, suteikdavo Žirginio Sporto Sąjunga. Žirgais varžytis galėjo patys savininkai arba paskirti jų atstovai, kai kuriose rungtyse apdovanojimus gaudavo ir žirgų augintojai-veisėjai. Renginio metu kai kurie žirgai buvo įkainoti, pasibaigus varžyboms buvo galima juos įsigyti.