Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitikime su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi aptarė šalies ekonomikos padėtį ir perspektyvas.
Pernai Lietuvos ekonomika augo 2,7 proc., o šiemet šalies ūkiui prognozuojamas kiek daugiau nei 3 proc. augimas. Pasak Prezidento, palyginti su kitomis regiono ir Europos Sąjungos valstybėmis, tai nemažas tempas, tačiau Lietuva turi potencialo augti ir dar sparčiau.
„Norint vienu metu ir stiprinti šalies gynybą, ir toliau aktyviai siekti socialinės politikos tikslų, būtinas spartesnis ekonomikos augimas. Būtent auganti ekonomika yra pagrindinis tvaraus ir gynybos, ir viešųjų paslaugų finansavimo šaltinis“, – pabrėžė Prezidentas.
Ekonominiai projektai
Artėjančioje Seimo pavasario sesijoje Prezidentas teiks įstatymų projektus, kurie reikšmingai prisidėtų prie geresnių sąlygų Lietuvos ekonomikai augti. Viena svarbiausių šalies vadovo iniciatyvų – indėlių įveiklinimo mechanizmas. Jis sudarytų galimybes gyventojams uždirbti iš einamosiose sąskaitose esančių lėšų, kurios šiuo metu laikomos negaunant jokių palūkanų, o nacionaliniam plėtros bankui ILTE – investuoti dalį bankuose laikomų lėšų į Lietuvos ekonomiką.
Mechanizmas veiktų savanoriškumo principu ir būtų užtikrintas valstybės garantija. Artimiausiu metu įstatymo projektas, koordinuojamas su Lietuvos banku, bus teikiamas Europos centriniam bankui dėl konsultacijos. Šalies vadovas pažymėjo, kad jo prieš metus Lietuvoje iškelta indėlių įveiklinimo idėja praėjusią savaitę buvo intensyviai diskutuota ir teigiamai įvertinta Europos Vadovų Taryboje.
Prezidentas taip pat ketina teikti siūlymą dėl galimybės energijai imlioms įmonėms laikinai taikyti mažesnį elektros tarifą. Siūlymo esmė – galimybė tokioms įmonėms „pasiskolinti“ už elektros energiją mokant lengvatiniu tarifu, ir grąžinant susidariusį tarifų skirtumą po 2030 metų, kai visa šaliai reikalinga elektros energija jau bus gaminama Lietuvoje. Tai padėtų nedelsiant sustiprinti Lietuvos pramonės konkurencingumą. Ši priemonė taip pat buvo labai pozityviai priimta Europos Vadovų Taryboje kaip galimas receptas didinti visos Europos Sąjungos pramonės konkurencingumą.
Susitikime aptarta ir Lietuvos startuolių aplinka. Prezidentas remia Europos Komisijos siūlomą vadinamąjį 28-ąjį režimą, kuris visoje Europos Sąjungoje leistų startuoliams veikti pagal vienodas taisykles. Susitikime taip pat pabrėžta, kad Lietuvos finansinių technologijų sektorius turi gerosios patirties, kuri gali prisidėti prie biurokratinių procedūrų supaprastinimo visoje Europoje.
Prezidentas atkreipė dėmesį, kad mažo gimstamumo problemos sprendimas yra ne tik socialinis, bet ir ekonominio potencialo klausimas visai Europos Sąjungai. Susitikime aptartos Prezidento iniciatyvos dėl finansinių paskatų vaikus auginančioms šeimoms – gyventojų pajamų ir pelno mokesčių pakeitimai, kuriuos Prezidentas teiks Seimui svarstyti pavasario sesijoje.
Paslaugos regionuose
Taip pat susitikime aptartas viešųjų paslaugų prieinamumas regionuose. Prezidento nuomone, būtina imtis papildomų sprendimų užtikrinant finansinių ir kitų paslaugų prieinamumą visoje šalyje.
Valstybės vadovas teigiamai įvertino pastarųjų penkerių metų Lietuvos banko veiklą – stiprinant dėmesį vartotojų interesams, užtikrinant paskolų refinansavimo sprendimus, solidarumo įnašą, didesnį pelno indėlį į gynybos fondą bei naujų finansų sektoriaus dalyvių atėjimą į Lietuvos rinką.
Prezidentas pabrėžė, kad sąlygų ekonomikos augimui sudarymo klausimus būtina spręsti aktyviai, įgyvendinant konkrečias ir ambicingas priemones, kurios padėtų užtikrinti ilgalaikį Lietuvos stiprėjimą.
Parengta pagal Prezidento kanceliaijos pranešimą
