Sausio 28 d., trečiadienį, 18 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) atidaromoje parodoje „Ineffabilis Deus. Ziedajs lauku ir giriu Lietuwos“ lankytojai turės išskirtinę galimybę apžiūrėti Vatikano apaštališkojoje bibliotekoje saugomus lietuvišką ir lenkišką XIX a. rankraščius.Prasidėjus Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus atminimo metams, Bažnytinio paveldo muziejus pristato parodą, kurios centre – Vatikano apaštališkojoje bibliotekoje saugomi popiežiaus Pijaus IX bulės „Ineffabilis Deus“ (liet. Neapsakomas Dievas) rankraštiniai iliustruoti albumai lietuvių ir lenkų kalbomis.
Lietuviškąjį bulės vertimą iš lotynų kalbos atliko Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius.
„Bulės vertimų rankraščiai atkeliauja į Bažnytinio paveldo muziejų iš Rokiškio krašto muziejaus, kur, atvykę iš Vatikano, šie albumai buvo pristatyti tarptautinėje parodoje „Vytis ir lelija“.
Bažnytinio paveldo muziejaus parodoje didesnis dėmesys skiriamas Motiejaus Valančiaus asmenybei ir jo vaidmeniui skatinant liaudies pamaldumą Švč. Mergelei Marijai Lietuvoje. Parodą papildo bulės įkvėptos liaudiškojo pamaldumo vertybės“, – teigia Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Rita Pauliukevičiūtė.
Popiežius Pijus IX, remdamasis ilgu Katalikų Bažnyčios papročiu ir mokymu, 1854 m. bule „Ineffabilis Deus“ paskelbė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo dogmą.
Prancūzų Šv. Sulpicijaus kunigų draugijos dvasininkas Marijus-Dominikas Siras (Marie-Dominique Sire) kaip dovaną Pijui IX sumanė surinkti bulės vertimus į katalikiškojo pasaulio kalbas.
Jis sukaupė daugiau kaip 300 „Ineffabilis Deus“ vertimų rinkinį, tarp jų buvo daugiau nei 100 vertimų į Europos kalbas ir tarmes: nuo virš 30-ies prancūzų dialektų iki airių, lenkų, lietuvių ir rusėnų kalbų. Kiekvienas rankraštinis vertimas gausiai iliustruotas ir perteikia nacionalinius ir religinius motyvus.
Lietuviškąjį albumą piešiniais išpuošė grafienė Idalija Sobianskytė-Broel-Platerienė. Trisdešimt septyni rankraščio lapai iliustruoti įstabiai perteiktais „žiedais laukų ir girių Lietuvos“. Kiekvieną lapą grafienė ištapė vis kitu lietuvišku augalu ar jų kompozicijomis. Augalija nėra tik dekoratyvinė, ji perteikia tradicinę krikščioniškąją simboliką.
Lenkiškąjį vertimą iliustravo Rokiškio grafienė Marija Tyzenhauzaitė-Pšezdzeckienė. Daugiasluoksnėje ikonografijoje Tėvynė suvokta kaip istorinė Lenkija, vėliau Abiejų Tautų Respublika, todėl rankraštyje gausu Lietuvos ir Lenkijos istorinių asmenybių, miestų ir šventovių atvaizdų. Greta Lenkijos herbo įkomponuotas Vytis, garsių didikų giminių herbai.
Abiejų bulės vertimų iliustracijose ryškūs valstybiniai motyvai liudija kultūrines ir diplomatines pastangas išsaugoti Lietuvos ir Lenkijos atminimą carinės okupacijos ir spaudos draudimo metais.
Ypatingas Rokiškyje įvykusios parodos pratęsimas Vilniuje yra simbolinė Vatikano apaštališkosios bibliotekos dovana Lietuvai Valančiaus metų proga. Tai reta galimybė iš arti pamatyti dokumentus, kurie paprastai saugomi Vatikano bibliotekos saugyklose, ir kartu naujai įvertinti Motiejaus Valančiaus svarbą Lietuvos kultūros istorijoje.
Įėjimas laisvas. Renginio metu žodį tars parodos kuratoriai dr. Tomas Riklius, dr. Aušra Vasiliauskienė ir dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė.
Artimiausios ekskursijos po parodą vyks vasario 7, 21 ir 28 d. 15.30 val. Bilietus galima įsigyti muziejaus kasoje arba „Paysera Tickets“ sistemoje.
Paroda Bažnytinio paveldo muziejuje lankytojų lauks nuo sausio 29 d. iki kovo 28 d.
Bažnytinio paveldo muziejaus veiklą finansuoja Vilniaus arkivyskupija ir Lietuvos kultūros taryba.
Parengta pagal BPM pranešimą
Motiejus Valančius… Kreipiausi į Jo Eminenciją kardinolą (dabar emeritas) Sigitą Tamkevičių su prašymu: “Norėčiau, kaip Lietuvos katalikų bažnyčiai nusipelniusį žmogų, jūsų Eminencija, nuotrauką įdėti į rašomos knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” 90 – tąjį puslapį”. Eminencija pamąstė kiek ir atsakėsakė: “Už mane, broli Silvestrai, žymiai daugiau tokių yra nusipelniusių žmonių”. “Kokių?- nustebau, – argi ne jūs “Lietuvos Katalikų bažnyčios kroniką” leidot pogrindyje?”. Kardinolas pamąstė ir, patylėjęs kiek, išvardino man šviesias kelias asmenybes. Leido pasirinkti. Pasirinkau. Tai buvo žemaičių vyskupas profesorius Motiejus Valančius, blaiviu žvilgsniu žvelgiantis į mus iš knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” 90 – tojo puslapio. Garbė jam. Dėkoju.