Sekmadienis, 15 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Ukrainos ir Lenkijos prezidentai Vilniuje: mini sukilimą ir tariasi dėl šiandienos saugumo iššūkių

www.alkas.lt
2026-01-25 11:07:04
352
PERŽIŪROS
27
Į Lietuvą atvyko Ukrainos prezidentas V. Zelenskis su žmona

Į Lietuvą atvyko Ukrainos prezidentas V. Zelenskis su žmona | LRP kanceliarija, R. Dačkaus nuotr.

Šiandien, sausio 25 dieną, Vilniuje vyksta išskirtinė politinė diena: į Lietuvą atvyko Ukrainos ir Lenkijos prezidentai su žmonomis. Prezidentūroje vyko dvišaliai susitikimai, o vėliau numatyta bendra trijų valstybių vadovų spaudos konferencija.

Žiauraus karo Ukrainoje akivaizdoje šiandien minimos 1863–1864 metų sukilimo prieš Rusijos imperijos okupacinę valdžią metinės šiam susitikimui suteikia ypatingą reikšmę ir prasmę.

Dvi oficialios pasitikimo iškilmės Prezidentūroje

10.00 val. Prezidentūroje įvyko  Ukrainos pirmosios poros pasitikimo iškilmės: į Lietuvą atvykusį Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį  ir pirmąją Ukrainos ponią Oleną Zelenską  iškilmingai sutiko Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana Nausėdiene.

Į Lietuvą atvyko Ukrainos prezidentas V. Zelenskis su žmona | LRP kanceliarija, R. Dačkaus nuotr.
Į Lietuvą atvyko Ukrainos prezidentas V. Zelenskis su žmona | LRP kanceliarija, R. Dačkaus nuotr.

Po iškilmių Prezidentūroje įvyko Lietuvos ir Ukrainos delegacijų susitikimas.

Kiek vėliau Prezidentūroje surengta ir oficiali Lenkijos pirmosios poros pasitikimo ceremonija: į Prezidentūrą atvykusį Lenkijos prezidentą Karolį Navrockį (Karol Nawrocki) ir pirmąją Lenkijos ponią Martą Navrocką (Marta Nawrocka) sutiko G. Nausėda su žmona. Ceremonijoje skambėjo abiejų valstybių himnai, Lietuvos ir Lenkijos vadovai žingsniavo pro garbės sargybą, o Prezidentūroje taip pat vyko protokoliniai vizito momentai – bendra nuotrauka ir pasirašymas Svečių knygoje.

Į Lietuvą atvyko Lenkijos prezidentas K. Navrockis su žmona | LRP kanceliarija, R. Dačkaus nuotr.
Į Lietuvą atvyko Lenkijos prezidentas K. Navrockis su žmona | LRP kanceliarija, R. Dačkaus nuotr.

Po pasitikimo iškilmių buvo surengtas Lietuvos ir Lenkijos delegacijų susitikimas.

Lietuvą atvyko Lenkijos prezidentas V. Zelenskis su žmona | LRP kanceliarija, R. Dačkaus nuotr.
Į Lietuvą atvyko Lenkijos prezidentas K. Navrockis su žmona | LRP kanceliarija, R. Dačkaus nuotr.

Istorinė atmintis – ne vien minėjimas, bet ir dabarties laikysena

Ukrainos ir Lenkijos vadovų vizitai Lietuvoje vyksta minint 1863–1864 metų sukilimą prieš Rusijos imperijos valdžią. Ši data svarbi regiono tautoms kaip bendros laisvės kovos ženklas ir priminimas, kad imperinė prievarta nėra tik praeities reiškinys.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos valstybių vadovai dalyvaus šv. Mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, po to 1863–1864 m. sukilimo pagerbimo iškilmėse Senųjų Rasų kapinių koplyčioje. Ten palaidoti sukilimo vadai Zigmantas Sierakauskas ir Konstantinas Kalinauskas bei kiti sukilėliai, kurių palaikai 2017 metais buvo rasti Gedimino kalne.

Į Lietuvą atvyko Ukrainos prezidentas V. Zelenskis su žmona | LRP kanceliarija, R. Dačkaus nuotr.
Į Lietuvą atvyko Lenkijos prezidentas K. Navrockis | LRP kanceliarija, R. Dačkaus nuotr.

G. Nausėdos ir V. Zelenskio susitikime – derybos, saugumo garantijos ir karinė parama

G. Nausėdos susitikime su Ukrainos vadovu aptarė taikos derybų eigą, saugumo garantijas ir tolesnę karinę paramą Ukrainai. Lietuvos vadovas palankiai įvertino Ukrainos laikyseną vykstančiose derybose ir pabrėžė, kad sprendimai dėl Europos saugumo ateities negali būti priimami be Europos dalyvavimo.

V. Zelenskis ir G. Nausėda | LRP kanceliarija, R. Dačkaus nuotr.

Susitikime kalbėta apie saugumo garantijų planavimą ir pabrėžta Jungtinių Amerikos Valstijų vaidmens svarba, kartu su Europos šalimis veikiant vadinamojoje „Norinčiųjų koalicijoje“ – paliaubų laikymosi stebėsenai užtikrinti. Taip pat pabrėžta, kad stiprios Ukrainos ginkluotosios pajėgos būtų pagrindinis atgrasymo veiksnys ir taikos metu.

Aptarti ir skubūs Ukrainos oro gynybos poreikiai, dvišalis gynybos pramonės bendradarbiavimas.

Lietuva – viena didžiausių Ukrainos rėmėjų

Lietuva yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų: bendra karinė parama jau viršijo vieną milijardą eurų, o 2025 m. karinė parama siekė 0,28 proc. BVP ir viršijo dvišalį įsipareigojimą Ukrainai.

Skelbiama, kad Lietuva tęs dalyvavimą tarptautinėse iniciatyvose, įskaitant šaudmenų tiekimą ir išminavimo koaliciją, kurios rėmuose jau apmokyti ir aprūpinti Ukrainos išminavimo padaliniai.

„Norinčiųjų koalicija“: saugumo užtikrinimas, o ne vien pareiškimai

Prezidentūros pranešime pabrėžiamas vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ vaidmuo parodo, kad kalbama apie praktinį saugumo užtikrinimą – paliaubų laikymosi stebėseną ir priemones, kurios leistų saugumo sprendimus grįsti realia atgrasymo galia, o ne vien deklaracijomis.

G. Nausėda pabrėžia stiprių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų reikšmę kaip pagrindinį atgrasymo veiksnį ir taikos metu.

G. Nausėdos ir K. Navrockio susitikime – Europos saugumo aplinkos pokyčiai ir strateginė partnerystė

Lietuvos Respublikos Prezidentas G. Nausėdos susitikime su Lenkijos prezidentu K. Navrockiu daug dėmesio buvo skirta tarptautinės saugumo aplinkos pokyčiams ir Lietuvos bei Lenkijos vaidmeniui reaguojant į ilgalaikes grėsmes Europoje.

Valstybių vadovai apsikeitė vertinimais dėl situacijos regione, aptarė koordinuotų veiksmų svarbą Europos Sąjungoje ir NATO bei bendrą atsakomybę telkiant partnerius sprendimams, kurie stiprintų viso regiono stabilumą. Prezidentas G. Nausėda pabrėžė, kad bendra istorinė patirtis įpareigoja abi valstybes ir šiandien veikti išvien.

K. Navrockis ir G. Nausėda | LRP kanceliarija, R. Dačkaus nuotr.

Pasak šalies vadovo, Lietuva ir Lenkija nuosekliai remia pastangas stiprinti transatlantinį ryšį, kuris išlieka kertiniu Europos saugumo garantu. Prezidentas pažymėjo, kad Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą, veikdama glaudžiai kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Kalbėdamas apie paramą Ukrainai, G. Nausėda pabrėžė, kad Ukrainos gebėjimas apsiginti yra esminis veiksnys, lemiantis viso Europos žemyno saugumą, todėl karinė, politinė ir finansinė parama turi būti grindžiama ilgalaikiais sprendimais.

Aptariant ekonominį bendradarbiavimą, pabrėžta, kad Lenkija išlieka svarbiausia Lietuvos prekybos partnerė, o bendros iniciatyvos gynybos pramonės, aukštųjų technologijų, energetikos ir inovacijų srityse stiprina viso regiono atsparumą.

Vakare – trijų valstybių vadovų spaudos konferencija

17.00 val. Prezidentūroje numatyta bendra Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos valstybių vadovų spaudos konferencija. Tikimasi, kad joje bus apibendrinti dienos susitikimai, aptartos tolesnės paramos Ukrainai kryptys ir mūsų regiono saugumo laikysena.

V. Zelenskis ir G. Nausėda | LRP kanceliarija, R. Dačkaus nuotr.

K. Navrockis ir G. Nausėda  | LRP kanceliarija, R. Dačkaus nuotr. K. Navrockis ir G. Nausėda | LRP kanceliarija, R. Dačkaus nuotr.

Ši diena Vilniuje rodo, kad istorinė atmintis čia nėra vien praeities pagerbimas. Ji virsta politine laikysena, bendrais sprendimais ir atsakomybe už regiono bei Europos saugumo ateitį.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai aptarė šiandienos aktualijas
  2. Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos prezidentai pasirašė deklaraciją, smerkiančią Rusijos sprendimą pripažinti Donecko ir Luhansko „respublikas“
  3. Baltijos šalių ir Lenkijos Prezidentai priėmė bendrą pareiškimą dėl „Memorialo“ naikinimo
  4. „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimas Paryžiuje: pasirašyta Paryžiaus deklaracija dėl Ukrainos saugumo, bet sprendimų dar teks laukti
  5. Lietuvos ir Ukrainos prezidentai pasirašė dvišalį susitarimą
  6. Prieš 1863-1864 sukilimo vadų perlaidojimo iškilmes susitiko Lietuvos ir Lenkijos prezidentai (nuotraukos)
  7. Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai aptarė pagalbą Ukrainai
  8. JAV–Ukrainos derybos dėl saugumo garantijų: svarstomas „Taikos tarybos“ modelis, bet esminiai klausimai lieka atviri
  9. Europos vadovai, Zelenskis ir Trampas kalbėjosi dėl taikos Ukrainoje: sutarta dėl saugumo garantijų ir veto teisės atmetimo
  10. Lietuvos ir Lenkijos vadovų susitikime – saugumo klausimai
  11. R. Pilvelytė. Atminties cenzūra: Ukrainos kova dėl tiesos apie Ukrainos tautos genocidą
  12. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis jau Vilniuje!
  13. Vilniuje susitiko Lietuvos ir Ukrainos vadovai
  14. Pasaulinio saugumo raktas yra Ukrainos žemėje
  15. Prezidentas: Ukrainos likimas – visos Europos saugumo likimas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 27

  1. Rimgaudas says:
    3 savaitės ago

    Šaunuoliai abu, – ir Ekscelencija Gitanas Nausėda, ir Ekscelencija Volodymyras Zelenskis.

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      3 savaitės ago

      Po mišių ir iškilmių Vilniaus Katedroje turiu pasakyti, kad diplomatų šefas Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, – irgi šaunuolis. Prosit!

      Atsakyti
  2. Kažin says:
    3 savaitės ago

    Iš informacijos susidaro vaizdas, kad Navrockis atvyks į mišias Katedroje ir dalyvaus sukilėlių pagerbimo Rasų kapinių koplyčioje ceremonijoje, t.y. kad čia lankysis ne kaip Lietuvos valstybėje, o į Vilnių atvažiuos kaip į kokią Lenkijos šalies vietą. Štai kas gali dėtis, kai jos Valdžia be suvereno savigarbos?…

    Atsakyti
    • >Kažin says:
      3 savaitės ago

      Kiek pamenu, ką tik išrinktas prezidentas Nausėda berods viename interviu neva juokais pasakė- gaila, kad dabar nėra Abiejų Tautų Respublikos, nes tada į Varšuvą nuvažiuotume daug greičiau.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        3 savaitės ago

        Taigi va, ir toks žmogus išrenkamas Prezidentu dargi antrai kadencijai. Kur lietuviškos galvos?…

        Atsakyti
    • +++ says:
      3 savaitės ago

      Ar Navrockis padės gėles ant Pilsudskio paminklo ?
      Lenkijos kultūros namuose Vilniuje kapo atminimo lentos, skirtos Armijai Krajovai, dalyvavusiai lietuvių etniniame valyme Vilnijoje. Ant tų atminimo lentų niekur neminima, kad AK gynė Lietuvą, niekur nėra Vyčio. Tik Lenkijos erelis ir kova už Vilniaus kraštą. Lietuvių žudikus iš AK Lenkijos valdžia dar ir apdovanojo.
      youtube.com/watch?v=9Pk3J3gpkGY&list=PLD9900EBE01F406BB

      Atsakyti
      • >+++ says:
        3 savaitės ago

        Lietuvos valdžia finansuoja Lenkijos tv kanalų retransliavimą Lietuvoje-vienas iš šių kanalų TVP Vilno rodė laidą Z hystoriją na ty, kurioje Gedimino pilies fone ( Lietuvos vėliava į kadrą nepatenka) laidos vedėjas pasakoja, kaip 1944 Lenkijos armija krajova “išvadavo” Vilnių, o jos kareiviai išėlė Lenkijos valstybės vėliavą virš Gedimino pilies bokšto. Gali susidaryti įspūdis, kad išvadavo ne Lietuvos sostinę , o Lenkijos miestą.Kokia Lietuvos valdžios reakcija?

        Atsakyti
      • Štai taip says:
        3 savaitės ago

        Ir vėl iš Lietuvos biudžeto?15min.lt/m/id/aktualu/lietuva/mazejant-tvp-wilno-finansavimui-kulturos-ministerija-sako-kad-reikia-stiprinti-mediju-remima-56-2590270

        Atsakyti
  3. Taip says:
    3 savaitės ago

    1863/64 metų Sukilimas tai visų pirma Lenkijos šventė, Lietuvai – atmintinė data,nes minėto Sukilimo pagrindinis tikslas kovoje prieš Rusijos imperija atkurti Lenkijos valstybę,o Lietuva būtų vienu iš Lenkijos regionų.Deja.Antra,- dabartiniai tarp Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra nepilnaverčiai,nes užglaistyti tarpusavio skauduliai ir priekaištai.

    Atsakyti
    • taiva says:
      3 savaitės ago

      Manau, kad Lietuvai tai yra lietuvių kalbos, spaudos, lietuviškų mokyklų uždraudimo keturiasdešimčiai metų pradžia, spartaus lietuvių slavėjimo Vilniaus gubernijos rytuose ( jos rytinė riba ėjo netoli Minsko, ties Petriškių miesteliu) pradžia. Dar 1862 m. lietuviai sudarė apie 50 proc. Vilniaus gubernijos gyventojų, lenkai- 18 proc. baltarusiai-17 proc. Vos praėjus metams po sukilimo, lietuvių lieka tik 24 proc., lenkų-17 proc.baltarusių staiga išauga iki 47 proc. Gali būti, kad tai lėmė ne tik lietuvių tremtys ( kartais ištisais kaimais) į Sibirą ir rytinių gubernijų gyventojų atkėlimas į lietuvių namus, bet galimai ir baimė prisipažinti esant lietuviu, nes okupacinė Rusijos caro valdžia galėjo atimti žemę ir namus, išmesti iš valstybinės tarnybos ar atimti galimybę į ją patekti.en.wikipedia.org/wiki/Vilna_Governorate

      Atsakyti
      • Rimvydas says:
        3 savaitės ago

        Kažką painioji, carinėje Rusijoje nei 1862 m., nei po kelių metų gyventojų surašymo nebuvo. 1840 m. buvo surašymas, tik ne visai išsamus. Jo duomenimis, Vilniaus gubernijoje daugumą sudarė lietuviai. Kitas, jau išsamus surašymas buvo 1897 m., kuris parodė drastiškus tautinės sudėties pasikeitimus, kai lietuvių liko mažiau, nei gudų.
        Bet tai vargu ar buvo dėl sukilnojimo. Masinių trėmimų ir atkėlimų nebuvo. Vyko nutautėjimas, lietuviams perimant gudų kalbą.
        Tą puikiai žinau asmeniškai, mano mama nuo to krašto, nuo Varnėnų, šalia Girių. Mano senelis, jos tėvas (gimęs 1905 m.), lietuviškai nemokėjo, bet man pasakojo, kad jo tėvas su savo tėvu dar kalbėdavo lietuviškai (po litvinski), o su juo ir jo mama jau gudiškai. Tai mano prosenelis ir yra ta karta (gimęs, berods, 1874 m.), kuri nutautėjo.
        Kaime, kuriame gyveno, gyveno žmonės gražiomis lietuviškomis pavardėmis – Valeika, Kairys, Rudys, Berniušis…

        Atsakyti
        • Rimvydui says:
          3 savaitės ago

          Gervėčių krašte, Rimdžiūnuose taip pat Pelesoje, kai kur Brėslaujos krašte dar kalbama lietuviškai- tik kiek ilgai, juk Baltarusijos valdžia uždarė visas lietuviškas mokyklas ir draugijas.

          Atsakyti
          • +++ says:
            3 savaitės ago

            O kai Lietuva Gudų valdžiai paskelbė diplomatinį, ūkinį ir politinį karą, mes tikėjomės, kad Gudai dėl to atidarys daugiau lietuviškų mokyklų ?

          • >+++ says:
            3 savaitės ago

            Būtent. Vietoj sugyvenimo su kaimynu, kuris šiaip jau labai artimas mums visomis prasmėmis, pasirinkome kitą kelią – perauklėti, perlaužti kaimyną. Manydami, kad turime kažkokią teisę jam nurodinėti.

          • +++ says:
            3 savaitės ago

            Teises žmonės ar šalys turi tokias, kokias jie/jos pasiima. Dičkiai – dideles, mažiai-mažas. Žinoma, ir mažiams nieks nedraudžia bandyti. Bet nereikia po to vaizduoti nustebusių ir nuskriaustų. Gudija tai Sovietijos likutis. Mes neprivalom ja žavėtis. Bet turim pareigą rūpintis ten likusiais lietuviais.

  4. Budweiser says:
    3 savaitės ago

    Hmmm, o ką veikė ukrainiečiai, kai lenkai lietuvių rankomis kovojo prieš carą ?

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      3 savaitės ago

      >Budweiser
      Ukrainiečiai įėjo į carinės Rusijos sudėtį, kadangi buvo Kijevskaja Rusj ir Novgorodskaja Rusj, kur Kijevskaja Rusj (ukrainiečia)i su savo kazokais nenorėjo pasiduoti Novgorodskaja Rusj. Šie vėliau įsikūrė Maskvoje. Slavai, įskaitant ir lenkus, tarp savęs visada aiškinosi teritorinius klausimus. Lenkai – išskirtinis atvejis, kadangi jie, skirtingai nuo anų dviejų, persikrikštijo į Romos katalikų bažnyčios tikėjimą. Šį momentą knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023) p. 73 aprašė istorijos analitikas Aivaras Lileika: jis prasideda sakiniu: “Rusijos variagai užpuolė judaizmą išpažįstančią Chazarijos (Khazars) valstybę, kuri buvo žinoma dar Palaukių – Polpvcų vardu. Po rusų variagų smūgių valstybė, buvusi azijinėse stepėse ir kontroliavusi dalį prekybos kelių iš Europos į Persiją bei Kiniją, sunyko, nes viršų ten tada paėmė Bizantijos remiami kariai”. . Puslapis baigiasi sakiniais: “Popiežius juos apgyvendino sarmatų keltų žemių pasienyje, jų valdas pavadindamas Polandija (Lenkija). Pirmu karaliumi su sostine Krokuva po krikšto čia tapo V. Lokietka”. Tai atsitiko 11 a. pradžioje.

      Atsakyti
      • Rimgaudas says:
        3 savaitės ago

        P. S. Sekančiame, t. y. 74 – me knygos puslapyje, yra įdėti paveikslai su pirmosios Lenkijos karalystės sostinės Krokuvos, taip pat ir Lenkijos karaliaus Vlad. Lokietkos vaizdais. Tame pačiame puslapyje yra įdėta ir kultūros analitiko Aivaro Lileikos nuotrauka, paminint, kad jis dar yra parašęs ir knygą “Sarmatia. Užmirštoji istorija” (ISBN 978-609-8315-01-1, UAB Ciklonas, Vilnius/2022).

        Atsakyti
      • Naivus klausimas says:
        3 savaitės ago

        Kijevo Rusios laikais jokių kazokų dar nebuvo. Kaio ir jokių ukrainiečių. Taip, kad gerokai primaišėte.

        Atsakyti
        • Rimgaudas says:
          3 savaitės ago

          >Naivus klausimas
          Patikslinau duomenis internete: “Ukrainos kazokai”, “Rusijos kazokai”.Ten parašyta, jog “XVII a. Ukrainoje susidarė pusiau valstybinis kazokų etmonatas, autonominėmis teisėmis įėjęs į Rusijos imperiją iki XVIII a.”. Todėl už klaidą skaitytojus ir tamstą atsiprašau. Dėkoju.

          Atsakyti
  5. Andriejus Baumeisteris, Vadimas Gerasimovičius (Politeka) says:
    3 savaitės ago

    ВСЁ! ЗЕЛЕНСКИЙ ГОТОВ ЭТО ОТДАТЬ… БАУМЕЙСТЕР: УКРАИНА НА КРАЮ! ПРОИСХОДЯТ СТАШНЫЕ ВЕЩИ!

    youtube.com/watch?v=bYZyxJvoIjs

    Atsakyti
  6. Neseniai: Teismo sprendimas says:
    3 savaitės ago

    ТОЛЬКО ЧТО: Верховный суд сокрушил защиту Трампа, вызвав шоковую волну по всей стране !
    − youtube.com/watch?v=ITt1vURVePs

    ТОЛЬКО ЧТО: Исторический удар — Верховный суд сокрушил защиту Трампа, вызвав шоковую волну по всей стране!

    Atsakyti
  7. Budweiser says:
    3 savaitės ago

    ” …tariasi dėl šiandienos saugumo iššūkių” Na, lankai kaip patrakę perkasi sau auksą, kaip saugumo garantą. Lietuva taip pat ? Lenkai susigražino savo auksą iš užsienio – Lietuva taip pat ?

    Atsakyti
  8. Aleksandras Dubinskis (iš Ukrainos kalėjimo) says:
    3 savaitės ago

    Дубинский: О договоре Трампа и Путина по Украине:

    youtube.com/watch?v=h3FPKXZ9Wzs

    Atsakyti
  9. Artis Grynas, Nikolajus Feldmanas (Centr) says:
    3 savaitės ago

    Буданова начали раскручивать россияне главой ГУРа под Зеленского ещё с ноября 2018-го? | Arty Green

    youtube.com/watch?v=Iz02WUh0MCM

    Atsakyti
  10. Artis Grynas, Nikolajus Feldmanas (Centr) says:
    3 savaitės ago

    Буданова продвигают в президенты – его избрание станет катастрофой для страны и поражением в войне!

    youtube.com/watch?v=MsQu4UgzPBE

    Atsakyti
  11. Artis Grynas, Nikolajus Feldmanas (Centr) says:
    3 savaitės ago

    Буданов был арестован в россии в Шереметьево в 2013 году?! | Arty Green, Фельдман | ‪@Arty_Green‬

    youtube.com/watch?v=HwSvAC_St3U

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vasario 16-oji Kaune
Istorija

Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė

2026 02 15
Grenlandija, Russello ledynas 2007
Gamta ir ekologija

Keimai – Lietuvos kalvos, iš pradžių buvusios ežerų dugnais

2026 02 14
KTU sukonstruoti perovkitiniai saulės elementai
Energetika

KTU mokslininkai kuria radiacijai atsparius saulės elementus mažiesiems palydovams

2026 02 14
Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo
Istorija

Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo

2026 02 14
Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai
Kalba

Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai

2026 02 14
Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“
Istorija

Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“

2026 02 14
Karaimų gatvė Trakuose | trakai.lt nuotr.
Lietuvoje

Byla dėl Karaimų gatvės Trakuose nutraukta

2026 02 13
„Ignitis grupės“ nuotr.
Lietuvoje

Šiaulių rajone išrieda 15 naujų elektrinių autobusų

2026 02 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Betgi apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • skt. apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • skt. apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • Betgi apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • Į sportą po pertraukos: kaip saugiai grįžti
  • Partizanų vado L. Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštis skamba dar garsiau
  • Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė

Kiti Straipsniai

Vytautas Jonas Juška

V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose

2026 02 15
Kastytis Braziulis už nugaros Lieytuvos apybraižods...

K. Braziulis. Didžioji geopolitika be iliuzijų: kas iš tikrųjų vyksta ir kur stovi Lietuva?

2026 02 15
Aleksandras Nemunaitis Europos parlamento salė balsavimas

A. Nemunaitis. Ar Europos parlamentas peržengė ribą?

2026 02 14
Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai

Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai

2026 02 14
Vasario 16-ajai – trys kanklių muzikos albumai: profesorės R. Bilbokaitės dovana Lietuvai

Vasario 16-ajai – trys kanklių muzikos albumai: profesorės R. Bilbokaitės dovana Lietuvai

2026 02 13
Filmo „Kas buvome mes“ kadras

Sengirės kinas: interviu su kosmoso sociologe dr. I. Popovaite

2026 02 13
Prof. Gediminas Navaitis

G. Navaitis. Nesėkmių politikos šaknys: kodėl daromi nevykę sprendimai

2026 02 13
Vladyslavas Heraskevycius ir jo šalmo žuvusiųjų sportininkų atvaizdai

Ryžtingas Ukrainos sportininko poelgis: Olimpinis komitetas baudžia – Ukrainos prezidentas apdovanoja

2026 02 12
Parama Ukrainai

Ukrainai skirti generatoriai šalį sėkmingai pasiekė geležinkeliu

2026 02 12
Jonas Vaiškūnas Nacionalinės filharmonijos, Prezidentūros ir Nacionalinės premijos medalio fone

J. Vaiškūnas. Kai Nacionalinės premijos paverčiamos saviapdovanojimais

2026 02 12

Skaitytojų nuomonės:

  • Betgi apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • skt. apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • skt. apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • Betgi apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • +++ apie K. Braziulis. Didžioji geopolitika be iliuzijų: kas iš tikrųjų vyksta ir kur stovi Lietuva?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Dešrelės | Alkas.lt nuotr.

Šviežių kiaulienos dešrelių receptai, kuriuos norėsis kartoti vėl ir vėl

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai