Vasario 8 d., 10-ąją sukaktį švenčianti ankstyvojo kino šventė „Pirmoji banga“ ir Valstybinis Vilniaus mažasis teatras pristatys išskirtinį renginį „Magiškasis žibintas: XIX a. atvaizdai“.
Tapybos šedevrams prilygstančių kūrinių projekcijos pro XIX a. objektyvą – pirmą kartą po daugiau nei šimto metų Lietuvoje atgimsiantys vaizdai sujungs kino ir teatro istoriją, atskleis kerinčią kino priešistorę ir avantiūriškus ankstyvųjų optikos išradimų likimus.
Magiškasis žibintas (lot. laterna magica) – vienas pagrindinių XVII a. optinių išradimų, greta teleskopo ir mikroskopo kūrusių žmonijos vaizduotę ir intelektualiąją mintį kursčiusį istorijos pasakojimą.
Pasitelkiant šviesos šaltinį ir lęšius, juo į ekraną perkeliami įstabūs rankomis ant stiklo plokščių tapyti vaizdai. Deja, išradus kiną, daugiau nei 250 metų spindėjusi viešų pasirodymų žvaigždė nugrimzdo į užmarštį.
Nuo žaislų krautuvių iki keistenybių kambarių
Kadaise magiškojo žibinto apžavai pakerėjo skirtingus visuomenės sluoksnius. XVII–XVIII a. šis mechanikos stebuklas tapo fizikų kabinetų ir aukštuomenės keistenybių kambarių pažiba. XVIII a. miestuose pasirodė keliaujantys mokslo garsintojai, pardavinėjantys fizikinius įrenginius platesniam gyventojų ratui.
1779 m. Berlyno pirklys Peteris Friedrichas Katelis (Cateli) Apšvietos sumanymas perkėlė į savo žaislų krautuvę, o magiškųjų žibintų modeliai jūra netrukus pasiekė ir Baltijos šalis.
Archyvuose aptikta įrašų, kad 1789 m. italų pirklys Peteris Raška (Raschka) kurstė miestiečių smalsumą Rygoje, o 1805 m. aukščiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui Rygos uoste buvo parduotas 14 nesurinktų magiškų žibintų krovinys.
Apšvietos amžiuje išaugo raštingų žmonių skaičius, bet silpo jų regėjimas. Į pagalbą suskubo keliaujantys žydų kilmės optikai, šalia pagrindinių prekių siūlydavę įsigyti ir žaislinių magiškųjų žibintų.
Jie taip pat neaplenkdavo Baltijos šalių. Antai 1807 m. optikas Lipa Rygos vasaros mugėje pirkėjus viliojo ne tik akiniais, bet ir magiškaisiais žibintais, mikroskopais ir camera obscura įrenginiais. Tuo tarpu 1847 m. keliaujantis optikas Kriegsmanas (Kriegsmann) lankėsi Liepojoje, Rygoje ir Tartu.
Didysis kinas prieš kiną: vaizduotės karštinė ir tirpstantys vaizdai
Pirmoji išskirtinio renginio programa „Didžioji vaizduotės karštinė: magiškojo žibinto ikonografija (1750–1850)“ pakvies į kelionę po kerintį magiškojo žibinto vaizdų pasaulį, kuriame atgis svarbiausi šio laikotarpio kūriniai – rankomis ant stiklo tapyti šedevrai, atveriantys svarbiausius magiškojo žibinto raidos žingsnius.
Spalvingi, gyvi ir pripildyti simbolinių reikšmių – paprasti, bet meistriškai atlikti kūriniai suteiks galimybę atrasti pamirštą vaizdų pasaulį. Seansui akompanuos vienas ryškiausių nebyliojo kino muzikantų Lietuvoje, pianistas Viktoras Orestas Vagusevičius.
Programa „Šviesa, kuri kūrė kiną: tirpstančių vaizdų projekcijos menas“, skirta didžiajam „tirpstančių vaizdų“ projekcijų menui, pristatys anuometinės šio žanro žvaigždės, Friedricho Augusto Biočerio (Böttcher), skaidres.
1870-aisiais jis pasirodydavo prestižiniame Berlyno „Schauspielhaus“ teatre Gendarmenmarkt aikštėje, o tarp nuolatinių žiūrovų būdavo ir pats imperatorius.
Tai išskirtinę meistrystę liudijančios, rankomis tapytos skaidrės, iki šiol kerinčios žiūrovus savo įtaiga. Programa atvers anuometinių „blokbasterių“ repertuarą – nuo mistiškosios Indijos iki įspūdingų panoramų iš tolimiausių pasaulio kampelių.
Didysis kinas prieš kiną, kuriam gyvai akompanuos akordeonininkės Girmantės Bubelytės ir gitaristo Manto Ralo duetas „Perfect Nemesis“.
Profesija – magiškųjų žibintų rinkėjas
Seansus Vilniaus mažajame teatre surengs svečias iš Vokietijos – žibintininkas Berndas Šolcas (Scholze). Jis daugiau nei 30 metų aistringai kolekcionuoja magiškuosius žibintus ir tyrinėja jų istoriją nuo XVII a. iki XX a. pradžios, pagrindinį bruožą skirdamas šio optinio prietaiso istorijai vokiečiakalbiuose regionuose.
B. Šolcas priklauso Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados magiškųjų žibintų bei Vokietijos kino institutų ir kino muziejų draugijoms. Jo tekstai, atveriantys skirtingus magiškojo žibinto istorinės ir kultūrinės raidos bruožus, paskelbti akademiniuose leidiniuose ir parodų kataloguose, o pasirodymų geografija driekiasi per Vokietiją, Šveicariją, Belgiją, Jungtinę Karalystę.
„Nepaprastai džiaugiuosi kvietimu pristatyti magiškojo žibinto vaizdų pasaulį Lietuvoje, juolab, kad pirmieji prietaisai Baltijos šalis pasiekė dar XVIII a. Svarbu paminėti, kad pirmą kartą rengsiu šiuos pasirodymus su gyva muzika. Tai išskirtinis reiškinys mano kaip žibintininko biografijoje.
Jau perklausiau seansuose pasirodysiančių muzikantų garso įrašus – jie tiesiog puikūs“, – užsidegimo neslepia renginiui besiruošiantis B. Šolcas.
Dienotvarkė
Vasario 8 d. 16.00 val. programa „Didžioji vaizduotės karštinė: magiškojo žibinto ikonografija (1750–1850)“;
Vasario 8 d. 18.30 val. programa „Šviesa, kuri kūrė kiną: tirpstančių vaizdų projekcijos menas“.
