Klaipėdoje, leidykla „Eglė“ išleido Ernsto Vicherto (Ernst Wichert) knygą „Lietuviški pasakojimai“ su autoriaus sukurtomis iliustracijomis. Vertėja iš vokiečių kalbos ir įžanginio straipsnio bei komentarų autorė Ieva Perednienė.Artojas aria lauką ir išrausia lobį. Tokį jausmą daugelis patirs skaitydami šią knygą. Tai – netikėtas literatūros lobis!
XIX amžiaus vokiečių rašytojas Ernstas Vichertas girdėtas, tačiau vienintelio „Šaktarpio“, andai 1929 metais išversto Prano Mašioto, tikrai per mažai, kad Įsrutyje gimusį kūrėją imtume laikyti dideliu lietuvių gyvenimo būdo žinovu.
O dabar jau galime! Penki kruopščiai išversti ir suredaguoti pasakojimai skaitomi kaip lietuvių rašytojo kūryba.
Visų pirma dėl to, kad visi veikėjai lietuviai, nuo amžių glūdumos gyvenantys Mažojoje Lietuvoje, kurią vokiečių istorikai, etnografai, kartografai vadina Prūsų Lietuva arba tiesiog Lietuva.
Taip į savo didvyrį gimtinę žiūri ir pats E. Vichertas, nes už valstybės sienos esančią Žemaitiją jis mini kaip Rusijos imperiją.
Per tą sieną siuva kontrabandininkai (šmugelninkai), į katalikiškas bažnyčias atskuba merginos, kurioms liuteroniškasis Dievas nepadeda, iš katalikiškojo tikisi daugiau…
E. Vicherto pasakojimuose užpraėjusio amžiaus lietuvių gyvenimas Prūsijos valstybėje mūsų akimis žiūrint nėra toks jau archajiškas ir sunkiai suprantamas.
Greičiau atvirkščiai – viskas gana šiuolaikiška: didelė meilė, meilės trikampiai, kova už turto išsaugojimą, kriminaliniai nusikaltimai. Net suktas teisininkas turi Žemaitaičio pavardę. Nešiuolaikiški tik gamtovaizdžiai, laivai, valtys, namai, drabužiai, kuriuos rašytojas aprašo taip vaizdingai, kad juos tiesiog regi.
Ernstas Vichertas buvo teisėjas, dirbo Klaipėdoje, Priekulėje, Karaliaučiuje, Berlyne. Kasdienis darbas jam padiktavo daug temų ir siužetų. Stulbinamai didelis jo kūrybinis palikimas, kuriame lietuviškoji tematika užima tik nedidelę dalį. Mįslė, kada jis suspėjo tiek parašyti ir dar piešti, tapyti.
Dailės kūriniai Vokietijoje išliko iki mūsų dienų.
Nuojauta sako, kad šioji knyga – tik pirmas šios lobių skrynios atidarymas. Juo labiau, kad autorius mylėjo bendrapiliečius lietuvius, nemylėdamas nebūtų taip gerai jų aprašęs.
Knyga iliustruota originaliais E. Vicherto piešiniais, spausdintais 1934 m. leidinyje Ernst Wichert. Litauische Geschichten.
Knygos redaktorės
Agnė Ivanavičiūtė ir Eglė Zalatoriūtė, dizainerė Urtė Kraniauskaitė. Konsultantai: Kęstutis Demereckas, Endas Deinoravičius, dr. Elena Matulionienė.
Knygos leidybą parėmė Klaipėdos miesto savivaldybė, Elena Statulevičienė ir leidybos paramos fondas Bonifacijus.
Užsisakyti galima leidyklos interneto svetainėje www.egles-leidykla.lt
