Gruodžio 18 d. Briuselio Europos kvartale tūkstančiai ūkininkų iš įvairių Europos Sąjungos šalių surengė masinį protestą, kurio pagrindiniai reikalavimai: BŽŪP finansavimas po 2027 metų; sąžininga prekyba ir konkurencija; administracinės naštos mažinimas; laisvosios prekybos susitarimas tarp ES ir Pietų Amerikos valstybių bloko „Mercosur“.
Protestas vyko tuo pat metu, kai Briuselyje rinkosi ES viršūnių susitikimo dalyviai, ir tapo viena didžiausių pastarųjų metų ūkininkų pasipriešinimo akcijų Europoje.
Protesto rengėjų duomenimis, į Briuselį susirinko apie 10 tūkst. ūkininkų, policija skelbė apie 7,3 tūkst. dalyvių ir šimtus traktorių. Nuo pat ankstyvo ryto sunkioji žemės ūkio technika užtvėrė centrines miesto gatves netoli Europos Parlamento ir kitų ES institucijų.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas dr. Arūnas Svitojus pabrėžė esminį ūkininkų argumentą – nevienodas konkurencines sąlygas: „ES gaminama aukštos kokybės gamyba, laikomasi griežtų reikalavimų, o norima įvežti produkciją iš trečiųjų šalių, kur nereguliuojami GMO, leidžiami antibiotikai ir steroidai.“
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius ir ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas, dalyvavęs proteste Briuselyje, pažymėjo, kad Europos vadovai turi girdėti ūkininkus, jei nori išlaikyti ES žemės ūkio stabilumą.
Protestas peraugo į chaosą
Nors protesto pradžia buvo taiki, vėliau padėtis ėmė kaisti. Europos kvartale buvo padeginėjami laužai, sprogdinta pirotechnika, į saugumo pajėgas ir Europos Parlamento pastatus skriejo bulvės bei fejerverkai. Policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, kai dalis protestuotojų bandė pralaužti užtvaras.
Dėl kilusių neramumų protestas buvo nutrauktas anksčiau nei žadėta. Rengėjai kartu su policija priėmė sprendimą koordinuotai išlydėti dalį dalyvių iš miesto, siekiant išvengti tolesnių susirėmimų ir galimų sužeidimų.
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas pabrėžė, kad tokie įvykiai nebuvo protesto tikslas: „Taikus protestas peraugo į chaosą, kurio rengėjai nesuvaldė. ŽŪR tokių agresyvių veiksmų nepalaiko. Nereikia rodyti tokio agresyvumo – ūkininkai turi elgtis solidžiai, o ne kelti riaušes.“
Ūkininkų baimės: nesąžininga konkurencija ir silpnesnė BŽŪP
Pagrindinis ūkininkų reikalavimas – sustabdyti ES ir „Mercosur“ laisvosios prekybos susitarimą. Žemdirbiai baiminasi, kad pigesnė gamyba iš Pietų Amerikos, ypač iš Brazilijos ir Argentinos, iškreips ES rinką, nes šiose šalyse taikomi gerokai žemesni gamybos, aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės standartai.
„Kalbame apie principą. Apie Europos nuoseklumą, apie Europą, kuri apsaugo savo žemės ūkį ir gamintojus“, – pareiškė Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron).
Ūkininkai taip pat nerimauja dėl galimų Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) biudžeto mažinimų po 2027 metų.
„Jeigu bus sumažintos išmokos 20 proc., tai apie ką kalbėti – mes ir taip gauname mažiausiai. Jei dar sumažins, konkuruoti bus neįmanoma“, – teigė ūkininkas, Ukmergės rajono žemdirbių asociacijos vadovas Algirdas Valaiša.
Šalčininkų rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas Andžej Kulevič atkreipė dėmesį į išmokų nelygybę: „Yra senosios Europos valstybės, kurios gauna didesnes tiesiogines išmokas, o mes – mažesnes. Mūsų išmokos vis dar mažesnės už ES vidurkį.“
Politinė įtampa ES viduje
Europos Komisijos duomenimis, ES ir „Mercosur“ susitarimas apimtų daugiau nei 700 mln. gyventojų ir būtų didžiausia laisvosios prekybos zona pasaulyje. Vokietija ir Ispanija ragina susitarimą pasirašyti kuo greičiau, argumentuodamos ekonominiu augimu ir poreikiu mažinti priklausomybę nuo Kinijos.
Tačiau Prancūzija, Lenkija ir Vengrija laikosi skeptiškos pozicijos. Ar bus surinkta reikalinga ES valstybių narių dauguma – kol kas neaišku.
Vidudienį su ūkininkų atstovais susitikusi Europos Komisijos pirmininkė Uršula von der Lajena (Ursula von der Leyen) pareiškė: „Nesaugumo laikais mūsų ūkininkams reikia patikimumo ir paramos. Europa visada bus jų pusėje.“
Lietuvos ūkininkų balsas – ir Briuselyje, ir Vilniuje
Kol protestai vyko Briuselyje, tuo pat metu Vilniuje, prie Europos Komisijos atstovybės, Žemės ūkio rūmai rengė tiesioginę transliaciją ir teletiltą Vilnius–Briuselis. Vyko gyvos diskusijos su ūkininkais, žemdirbių organizacijų atstovais ir politikais.
Vietos veiklos grupių tinklo pirmininkė Kristina Švedaitė pabrėžė, kad kaimo bendruomenėms stabilumas ir aiškios taisyklės yra gyvybiškai svarbios. „Kaimo plėtra ir vietos bendruomenės negali būti pamirštos. Sprendimai Briuselyje tiesiogiai veikia žmonių gyvenimą regionuose, todėl ūkininkų balsas privalo būti girdimas.“
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas dr. Algis Gaižutis pabrėžė platesnį – ne tik žemės ūkio – kontekstą: „Žemės ūkis, miškai ir kaimo teritorijos yra tarpusavyje susiję. Jeigu bus priimami sprendimai, kurie silpnina ūkininkus, ilgainiui tai paveiks visą kaimo ekonomiką ir aplinkos valdymą.“
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis buvo dar kategoriškesnis: „Į tą pačią lentyną būtų dedama mėsa iš Lotynų Amerikos, kur augini ką nori ir kaip nori, ir veži čia. Tai nėra teisinga.“
Rezoliucija: aiškūs reikalavimai Europai
Vilniuje ŽŪR direktorius Sigitas Dimaitis įteikė rezoliuciją Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovui Mariui Vaščegai. Joje išdėstyti keturi pagrindiniai reikalavimai: stipri ir pakankamai finansuojama BŽŪP po 2027 m., sąžininga ir abipusiškumu grįsta prekybos politika, tikras administracinės naštos mažinimas ir tiesioginių išmokų konvergencijos užbaigimas.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega pažymėjo: „Diskusijos dėl ES biudžeto tik prasidėjo. Mes visada palaikome ūkininkus, bendradarbiaujame ir dalinamės žiniomis.“
Aiškus signalas Briuseliui
Gruodžio 18-osios protestai Briuselyje ir Vilniuje tapo aiškiu signalu Europos institucijoms: ūkininkai reikalauja ne tik būti išgirsti, bet ir matyti tikrus sprendimus. Be sąžiningų prekybos taisyklių, pakankamo finansavimo ir vienodų konkurencinių sąlygų Europos žemės ūkio ateitis, jų teigimu, lieka po rimtu klausimu.
